NAUJIENOS
.jpg)
Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis
Artėjant Tarptautinei kaimynų dienai (paskutinį gegužės penktadienį), Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybes, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją, pabrėždama geros kaimynystės ir bendruomeniškumo aktualumą ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, atkreipdama dėmesį į vis labiau įsigalintį susvetimėjimą, individualizmą ir iš to kylantį žmonių vienišumą.
Siekiant įveikti didžiulį žmonių susvetimėjimą vien Kaimynų dienos nepakanka – reikėtų skatinti bendruomeniškumą ne tik šventinėmis progomis, bet ir kasdieniame gyvenime, siekiant suteikti pagalbą vieni kitiems, ypač ištikus krizei. Visa tai būdinga nuo seno Lietuvoje gyvavusioms geros kaimynystės tradicijoms: tai ir socialinė pagalba ištikus nelaimei, ir pagalba susirgus, ir šventės, ir talkos, laisvalaikio praleidimas.
Rašte raginama kuo daugiau dėmesio skirti bendruomeniškumo skatinimui mokyklose ir mokyklų sąsajų su vietos bendruomenėmis stiprinimui. Taryba siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai permąstyti rekomendacijas dėl mokinių socialinės-pilietinės veiklos, kuri šiuo metu yra daugiau orientuota į individualią atskirų mokinių prieigą, dažniausiai siūlant veiklas vykdyti individualiai ar grupėmis už mokyklos ribų.
Taryba kviečia tiek mokyklas, tiek įvairias vietos bendruomenes (sodų bendrijas, kaimo, miestelių ir miestų bendruomenes) skirti kuo daugiau dėmesio savo bendruomenės narių pažinimui, tarpusavio pagalbos galimybių išsiaiškinimui, skatinti nuolatinį bendravimą, organizuoti bendras talkas, šventes ir kitus renginius, kurti naujas ar stiprinti esamas bendruomenės tradicijas.
Su Etninės kultūros tarybos raštu galima susipažinti čia >>>
Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka
EKGT informacija
Petronėlės Gerlikienės ir Pranciškaus Gerliko tapybos darbų paroda
2025 m. gegužės 21 d. 17 val. Etninės kultūros globos tarybos patalpose Vilniuje įvyko tapybos darbų parodos „Gyvastinga jėga Petronėlės Gerlikienės ir jos sūnaus Pranciškaus Gerliko kūryboje” atidarymas.
Į jaukų atidarymo vakarą susirinko artimiausi ir ištikimiausi tapytojų gerbėjai. Sveikinimo žodį tarė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, paroda pasidžiaugė ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Šiltais prisiminimais apie močiutę Petronėlę dalijosi Pranciškaus Gerliko sūnus, juvelyras Darijus Gerlikas. P. Gerlikienės marti, dailėtyrininkė Marijona Danutė Čiplė pasakojo, kaip ją žavėjo stipri ir laisva žemaitės Petronėlės asmenybė ir jos unikalus talentas. Būtent marti ir paskatino Petronėlę ne tik siuvinėti, bet dar imtis tapybos.
Motinos ir sūnaus tapyti paveikslai kartu bus eksponuojami Etninės kultūros globos tarybos patalpose Vilniuje visą vasarą.
Išrinktas Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas
2025 m. gegužės 19 d. Kupiškio kultūros centre įvyko Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis. Susirinkusius Tarybos narius ir svečius sveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas Vytautas Knizikevičius, Kupiškio KC direktorės Malvinos Zimblienės vardu – kultūrinės veiklos seniūnijose skyriaus vedėja Inga Dovydėnienė bei Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Muzikinį sveikinimą dovanojo Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Jaunimo Ramuva“ (vadovė Daiva Palionienė) vaikinai, kurie atliko liaudies dainas ir pūtė ragus. Sutartines giedojo Kupiškio KC sutartinių giedotojų grupė „Selija“ (vadovė Alma Pustovaitienė). Etninės kultūros sklaidą Kupiškio rajone pristatė Kupiškio kultūros centro Mėgėjų meno ir etninės kultūros skyriaus meno vadovė Alma Pustovaitienė.
Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko ir pavaduotojų rinkimai. Dvejų metų kadencijai pirmininke išrinkta Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, Nalšios muziejaus direktorė, Taryboje atstovaujanti Švenčionių rajono savivaldybei.
.jpg)
Kviečiame susipažinti su VII Etninės kultūros olimpiados 3-iojo etapo testais
Kviečiame susipažinti su VII Olimpiados 3-iojo etapo, įvykusio 2025 m. gegužės 2–3 d. Molėtų gimnazijoje, testais.
Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados užduočių rengimo ir vertinimo rekomendacijose, patvirtintose Etninės kultūros globos tarybos pirmininko 2024 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-12, nustatyta, kad teisingi Olimpiados trečiojo etapo atsakymai į testo klausimus skelbiami Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros ir EKGT tinklalapiuose.
Etnokultūros pažinimo testas yra pirmoji užduotis, skirta atskleisti bei patikrinti dalyvio etninės kultūros gebėjimus, žinias ir supratimą. Testas rengiamas vadovaujantis Etninės kultūros bendrosiomis programomis, atsižvelgiant į Olimpiados dalyvių tris amžiaus grupes (5–7 kl., 8–10 kl. ir 11–12 kl.). Testo užduotis rengia viešuosius pirkimus laimėjęs testo užduočių rengėjas, bendradarbiaudamas su EKGT ir kitais etninės kultūros specialistais.
VII Olimpiados testo tema – „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“.
Su teisingais testų atsakymais galima susipažinti čia >>>
EKGT informacija
.jpg)
Užsienio lietuvių tapatybės išsaugojimo darbo grupės posėdis
2025 m. gegužės 9 d. 10 val. Užsienio lietuvių tapatybės išsaugojimo darbo grupės posėdyje dalyvavo EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė, URM Ryšių su diaspora skyriaus vedėja Laura Dilytė, Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vaida Kasparavičienė, Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Daiva Žemgulienė.
Dr. Aida Savicka pristatė tyrimo „Etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse ir lituanistinėse mokyklose“ tarpinę ataskaitą.
Svarstyta EKGT svetainės skilties „Globali Lietuva ir tautinė tapatybė“ turinys. Darbo grupės nariai ieškojo sprendimų, kaip užsienio lietuviams patogiai ir aiškiai pateikti visą informaciją etninės kultūros tema.
EKGT informacija

Sūduvos etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventė
2025 m. gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, VDU Žemės ūkio akademijoje EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė dalyvavo Sūduvos krašto šviesuolių pagerbimo šventėje.
Šis renginys – tai nuoširdus padėkos ženklas žmonėms, kurie metų metus puoselėja Sūduvos krašto etninę kultūrą, saugo gyvąsias tradicijas ir perduoda jas bendruomenei bei artimiesiems.
Šiemet padėkos ir visuomenės dėmesio sulaukė penkios šviesios asmenybės: Angelė Bapkauskienė, Valė Šačkutė-Babinskienė, Rasa Januškienė, Virginija Snudaitienė ir Dalia Venckienė, kurių veikla liudija pagarbą tradicijai, atminties išsaugojimą ir gyvą kultūros perdavimą iš kartos į kartą.
Kiekviena jų – tai savita istorija, patirtis, nuoširdus darbas ir begalinė meilė savo kraštui. Didžiuojamės jomis – jų darbai kalba garsiau nei žodžiai. Gyva kultūra prasideda nuo žmonių.
Nuotraukoje – Sūduvos šviesuolių pagerbimo šventės dalyviai (Eglės Alenskaitės ir Gintaro Skamaročiaus nuotrauka)
EKGT informacija
SVARBU


LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>