Aukštaitija

Etninė architektūra

Seniausieji krašto gyventojai kurdavosi paupiuose, taip pat pelkėse bei kituose vandens telkiniuose, kuriuose aptikta stovėjusių polinių gyvenviečių pėdsakų. Regiono gyvenimą labai pakeitė XV a. atsiradusi baudžiava ir XVI a. pradėta Valakų reforma, kai apylinkių žmonės buvo sukeliami į taisyklingai suplanuotus gatvinius rėžinius kaimus. Tuomet tik didžiųjų žemvaldžių nepasiektuose plotuose išliko mažesnių kaimelių ar sodybų, kur trobesiai sustatyti laisviau. gatvinių kaimų sodybiniuose rėžiuose arčiau kelio būdavo įkurdinamos aukštaitiškos dvišalės pirkios ir svirnai, jie apsodinami tradiciniais medžiais (ąžuolais, liepomis, klevais, uosiais), šalia namo puikuodavosi spalvingi gėlių darželiai. ūkiniai trobesiai buvo statomi rėžio gilumoje, kartais ir kitapus gatvės. Senovinį gyvenimą priminė didieji aukštaičių kluonai – aukštos jų stogų kupetos apgobdavo erdvias šalines (jose būdavo kraunamas derlius) ir grendymą (ant jo kuldavo spragilais, laikydavo vežimus ir kt.). XIX a. įsigalėjęs ūkio padalijimo sūnums paprotys vis labiau tankino gatvinių kaimų užstatymą, mažažemiai paveldėtojai statėsi vis skurdesnius trobesius. Derlingose Vidurio ir Šiaurės Lietuvos žemėse gyvenę turtingesni valstiečiai statėsi didesnius ir puošnesnius pastatus, išsikeldavo į vienkiemius, kur atsirasdavo ir dvareliams prilygstančių trobesių – dviaukščių tvartų, didžiųjų svirnų, puošnių pirkių ar naujoviškesnių medinių namų, o Palatvėje – ir mūrinių statinių. Prieškarinėje Lietuvos Respublikoje įvykdžius žemės reformą, dauguma senųjų gatvinių kaimų išsiskirstė, susikūrė daugybė naujų vienkiemių.

Kaimo statyba: Rytų Aukštaitija. Rytų Aukštaitijos architektūros pavyzdžių katalogas. Sud. Rasa Bertašiūtė. Vilnius, 2010.

Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija. Vakarų Aukštaitijos architektūros pavyzdžių katalogas. Sud. Rasa Bertašiūtė. Vilnius, 2013.

X