Aukštaitija

Kulinarinis paveldas

Aukštaitija garsėja blynais. Tikrieji aukštaitiški blynai yra paliepsniai, kurie kepami ant žarijų, prie ugnies – tokiu būdu iš karto kepa abi pusės. Kitas aukštaitiškas blynų receptas – rauginti blynai, kurie užmaišomi iš vakaro, būtinai įtarkuojama bulvių. Po skerstuvių kepami kraujiniai blynai – į ruginę tešlą įplakama kraujo.

Kitas populiarus aukštaičių patiekalas yra virtiniai – tai miltinės tešlos kukuliai su įdaru. Mėgsta aukštaičiai ir kakorus (makorus), kurie kiekvienam Aukštaitijos pakraštyje vis kitokie, bet pagrindas – virtos ir sutrintos bulvės bei miltai. Prie šių ir kitų patiekalų aukštaičiai patiekia daugybę dažinių – taukinį, kruopinį, bulvinį, kopūstinį, burokinį, kiaušininį, miltinį.

Šiauriniai aukštaičiai pasižymi ilgametėmis miežinio salyklinio alaus gaminimo ir vartojimo tradicijomis, per Sekminių sambarius rengtais sudėtinio alaus pobūviais.

Kitos savitos tradicijos. Aukštaitija išsiskiria unikaliais Sekminių papročiais: pavyzdžiui, dar gyvuoja paprotys Ignalinos r. Meironių kaime per Sekmines plukdyti vainikais papuoštas karves į ežero salą ganiavai. Savitumu pasižymi ir vidurvasario kupolinių tradicijos, ilgiausiai išlikusios regiono pietrytinėje dalyje.

X