Aukštaitija

Regiono vardas

Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje kalbant apie 1294 m. įvykius, paskui ne kartą iškyla kryžiuočių ir Lietuvos XIV a. šaltiniuose, o paskutinį kartą paminėtas 1420 m. Vytauto laiške, kur paaiškinta jo reikšmė (žemė, kuri yra aukščiau nei žemaičių) ir nurodoma, kad jį tevartojantys jau tik žemaičiai. Tačiau 1323 m. Aukštaitijos sąvoką tebevartojo ir paties Didžiojo kunigaikščio Gedimino kanceliarija, suvokdama ją kaip vieną iš dviejų tikrosios Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių). Jau XIV a. šaltiniuose kaip skiriamoji Aukštaitijos ir Žemaitijos riba išryškėjo Nevėžis. Ji išsilaikė iki XIX a., kai ėmė formuotis Nevėžio nesiekiančios tarminės Žemaitijos samprata. XVI–XIX a. Aukštaitija buvo suvokiama kaip viena iš dviejų tikrosios Lietuvos sudedamųjų dalių, bet vadinta jau ne Aukštaitija, o Lietuva siauresne prasme (atsirado dichotomija „Žemaičiai ir Lietuva“). Pastaruoju metu išpopuliarėjo archeologo Adolfo Tautavičiaus hipotezė, kad pirmine prasme aukštaičiais vadinosi tik Vidurio Lietuvos gyventojai (abipus Nevėžio), tačiau rašytiniais šaltiniais tokia Aukštaitijos samprata nepagrindžiama.

X