Mažoji Lietuva

Kitos savitos tradicijos

Juodkrantės gintaro įlankoje surinkti archeologiniai gintaro dirbiniai, sukurti apie 3000 m. pr. Kr. Tai iki šiol pasaulyje nepralenktas tokio pobūdžio rinkinys. Amuletai galėjo būti paskandinti marių dugne kaip aukos arba jie susiję su to paties laikotarpio pakrančių gyvenvietėmis. Tūkstantmetė pajūryje gimusi tradicija puoštis gintaro papuošalais tapo visos Lietuvos savastimi, o gintariniai papuošalai – „vizitine Lietuvos kortele“.

Kuršininkai buvo žvejai, į Kuršių marias išplaukdavę tobulai pritaikytomis šiam vandens telkiniui burinėmis valtimis. Didžiosios burvaltės vadintos kurėnais, mažesnės – kiudelvaltimis, bradininėmis, venterinėmis – pagal tai, kokius tinklus traukdavusios. Kurėnų stiebus puošė spalvingos vėtrungės, kuriose simboliškai įrašyti žvejų tikėjimai ir viltys, namų rūpesčiai ir džiaugsmai. Tai ypatingi, visiškai išskirtiniai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje tautodailės dirbiniai. Kuršiškos burvaltės vėtrungė šiandien tapusi neringos miesto simboliu.

Prūsijos valdžios netoleruojamą užgavėnių karnavalą Mažojoje Lietuvoje pakeitė nauja, santūresnė – Šiupinio šventė. Kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur drauge vaišindavosi šiupiniu (koše, verdama iš žirnių, pupų ir bulvių arba ruginių miltų, mėsos ir kt), aptardavo žiemos vargus bei artėjančius pavasario rūpesčius. Šiupinio šventė – ir šiandien gyva Mažosios Lietuvos tradicija.

Parengta remiantis leidiniu Lietuvos etnografiniai regionai. 2016. V. Jocys (sud.) Kaunas, Terra Publica.

X