Žemaitija

Patarmės

Pagal tarmių klasifikaciją, Žemaitijoje išsiskiria šiaurės žemaičių (dounininkų) ir pietų žemaičių (dūnininkų) patarmės, rytiniame pakraštyje, pereinant į Aukštaitijos teritoriją, – vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė (Šiauliai, Ariogala, Baisogala, girkalnis, Kalnujai, Šiluva), pietiniame pakraštyje prie nemuno – vakarų aukštaičių kauniškių patarmė (Jurbarkas, Veliuona).

Šiaurės žemaičių patarmė, savo ruožtu, skirstoma į kretingiškių (Kretinga, Darbėnai, Endriejavas, gargždai, Judrėnai, Kalnalis, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plungė, Rietavas, Salantai, Veiviržėnai) ir į telšiškių (Telšiai, gadūnavas, ylakiai, Klykoliai, Luokė, Mažeikiai, Papilė, Pikeliai, Seda, Skuodas, Viekšniai, Žemaičių Kalvarija).

Pietų žemaičių patarmė išsiskiria į raseiniškių (Raseiniai, Eržvilkas, Kelmė, Pagramantis, Skaudvilė, Tauragė, Viduklė) ir varniškių (Varniai, Karklėnai, Kuršėnai, Kvėdarna, Laukuva, Šaukėnai, Šilalė, Švėkšna, užventis, Žemaičių naumiestis).

X