Naujienos

2020 metų pirmajame Tarybos posėdyje aptarta

2020 m. pirmasis Tarybos posėdis įvyko 2020 m. sausio 14 d. Vilniuje. Posėdyje dalyvavo 16 Tarybos narių ir svečiai: Stanislav Bajurin (Lietuvos etnosporto komiteto prezidentas), Tomas Gervė (Lietuvos etnosporto komiteto tarybos narys, Lietuviškų ristynių federacijos prezidentas).

Pirmiausia posėdyje aptartas tradicinių žaidimų statuso ir lietuviškų ristynių prestižui kylančių grėsmių kausimas. Lietuvos etnosporto komiteto prezidentas S. Bajurin papasakojo, kad siekiant puoselėti etnosportą Lietuvoje pernai buvo įkurtas Lietuvos etnosporto komitetas, vienijantis tokias organizacijas kaip Lietuviškų etnodvikovų federacija, Lietuviškų ristynių federacija, Lietuvos ritinio sporto federacija. Lietuvos etnosporto komiteto pagrindiniai tikslai yra: įtraukti etnosportą į švietimo sistemą, rengti kasmetines etnožaidynes, inicijuoti etnosporto klubų plėtrą ir teikti pagalbą jų veikloje. 

T. Gervė trumpai pristatė Lietuvos etnosportą – pagrindines tradicines sporto šakas ir  liaudies žaidimus. Jis  atkreipė dėmesį, kad Lietuvos etnosporto komitetas ir jo vienijamos organizacijos siekia, jog tradiciniai žaidimai ir sporto šakos išlaikytų autentiškus bruožus, jie būtų rekonstruojami kuo tiksliau. Todėl šių organizacijų nariai remiasi etnografų darbais, renka etnografinius duomenis ir stengiasi, kad būtų išsaugomi pagrindiniai tradicinių žaidimų ir sporto šakų technikos principai, kad etnosportas netaptų tik pigia autentiškų dalykų imitacija. Tačiau tokios pozicijos laikosi ne visos etnosportą vystančios organizacijos. T. Gervė pateikė Tautinės imtynių federacijos pavyzdį: ji prisistato kaip Lietuvos etnosporto puoselėtoja ir šiuo pagrindu gauna finansavimą, tačiau, pavyzdžiui, lietuviškas ristynes iškraipo, nesiremia pagrindiniais jų principais, kuria taisykles kitų šalių imtynių taisyklių pagrindu ir tokiu būdu jas devalvuoja netgi tarptautiniu lygmeniu. T. Gervės nuomone, tokia problema, kai folkloru naudojamasi savanaudiškais tikslais, nesilaikant jokių autentiškų tradicijų ir jas iškraipant, gali iškilti ne tik etnosporte, o ir kitose srityse – šokių, dainavimo ir t. t.

Šiuo klausimu nutarta: * Rekomenduoti Lietuvos etnosporto komitetui kelti lietuviškų ristynių prestižui kylančių grėsmių problemą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijoje; * Susitikti su Lietuvos Respublikos Seimo nariu K. Smirnovu dėl etnosporto plėtojimo ir teisinio nacionalinių sporto šakų bei žaidimų statuso įtvirtinimo bei jiems kylančių grėsmių aptarimo; * Bendradarbiauti su Lietuvos etnosporto komitetu rengiant kitų etnosporto šakų ir tradicinių žaidimų įtraukimą  į Lietuvos nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąvadą; * Inicijuoti įstatymo ar kitų teisės aktų, įtvirtinančių etnosporto prestižą, parengimą.

D. Urbanavičienė informavo, kad Seime vyksta neeilinė sesija, kurioje svarstomas siūlymų dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų pateikimas. Aktualu tai, kad pritarus minčiai teikti aptariamus siūlymus, eitų kalba ir apie Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo keitimą, būtų svarstoma mintis išbraukti iš EKGT funkcijų strateginio planavimo funkciją. D. Urbanavičienės pastebėjimu, priėmus šiuos siūlymus visą politiką valstybėje formuotų ne Seimas, o Vyriausybė.

J. Rudzinsko nuomone, kalbama apie labai svarbius pakeitimus. Jis įsitikinęs, kad strateginio planavimo jokiu būdu negalima atskirti nuo politikos formavimo ir EKGT turėtų išreikšti nepritarimą aptariamiems siūlymams. Nutarta tarp EKGT narių pasidalinti platesne informacija apie siūlymus dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo.

Posėdyje aptartas Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos teikimo klausimas. D. Vyčinienė papasakojo apie EKGT atstovų susitikimų su Kultūros ministerijos ir prezidentūros atstovais rezultatus. Premija šiemet visgi bus teikiama ne kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis (kaip siūlė EKGT), o atskirai. Tai motyvuojama tuo, kad J. Basanavičiaus premiją skiria atskira komisija ir ši premija yra išskirtinė. Atskiras teikimas aiškinamas ir tuo, kad nebuvo derintasi su kitas nacionalines premijas skiriančios komisijos nariais. D. Vyčinienė pasiūlė ateityje derinti veiksmus su šia komisija. 

D. Vyčinienės pastebėjimu, džiugu yra tai, kad Premiją teiks Prezidentas. Ji bus teikiama Lietuvos filharmonijos Mažojoje salėje vasario 12 d. Renginį arba jo dalį filmuos LRT. J. Rudzinskas pakartojo seniai EKGT keliamą mintį, kad J. Basanavičiaus premiją teikiant atskirai, etninei  kultūrai neparodoma tinkama pagarba. Ji atskiriama nuo viso kultūros lauko. Esminis dėl šio klausimo posėdyje priimtas nutarimas – siekti, kad ateityje Nacionalinė J. Basanavičiaus premija būtų teikiama taip, kaip numatyta pagal jos nuostatus – kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. 

Dar vienas svarbus posėdyje analizuotas klausimas – etninės kultūros samprata ir apibrėžimas, kuris yra aktualus tiek su naujais etnokultūros lauko reiškiniais susiduriantiems etnokultūrininkams, tiek kultūrinių projektų finansavimą reguliuojančiai Lietuvos kultūros tarybai. D. Urbanavičienė informavo, kad EKGT atstovai Lietuvos kultūros tarybai turi pateikti etninės kultūros sampratos, etninės kultūros subjekto (kūrėjo) apibrėžimus, etninės kultūros veiklų sąrašus ir kt. Tad ji parengė anketą „Etninės kultūros samprata“, kurią prašo užpildyti tiek EKGT narius, tiek visus sausio 7 d. vykusios diskusijos „Etninės kultūros samprata“ dalyvius.

P. Kalnius pastebėjo, kad mokslinių terminų definicijos apklausomis neišgryninamos. Vieni apklausiamieji yra labiau įsigilinę, kiti mažiau, tad tokiu būdu išgryninta nuomonė jokios tiesos neatspindi. J. Vaiškūnas pastebėjo, kad čia kalbama ne apie mokslinį, o apie kultūros politikos terminą. Siekiant atsakyti į šį klausimą tiesiog bandoma išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus paskirstyti pinigus. L. Sungailienės nuomone, tikslas yra išgryninti etninės kultūros apibrėžimą, koks jis būtų aktualus šiandieninėje Lietuvos situacijoje. Šis terminas yra labai aktualus ne tik mokslininkams, bet ir etninės kultūros puoselėtojams arba kultūros politikos atstovams. Ji nemano, kad būtų nusikalsta  nūdienos mokslui, jei kultūros puoselėtojai išsakytų savo nuomonę. D. Urbanavičienė pastebėjo, kad yra skirtumas tarp mokslininkų ir etninės kultūros lauke dirbančių praktikų mąstymo. Mokslininkai, kalbėdami apie etninę kultūrą, ją sieja, pavyzdžiui, su etnoso teorija. Tuo tarpu praktikai dažnu atveju apie ją nėra net girdėję. Šiuo atveju tikslas yra kalbėti ne moksliškai, o paprastai, aiškiai ir suprantamai, kad visiems būtų aišku. Nutarta pateikti atsakymus į anketą „Etninės kultūros samprata“, o gautus duomenis aptarti atskirame renginyje.

Posėdyje patvirtinta nauja Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė.

Taip pat patvirtintas 2020–2022 m. strateginis veiklos planas bei 2020 m. Tarybos veiklos planas.

2020 m. sausio 14 d. posėdžio pilnas protokolas >>>

EKGT informacija

X