Naujienos

Devintajame Tarybos posėdyje nutarta

2018 m. lapkričio 13 d. įvyko šių metų devintasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis. Tarp aktualiausių svarstytų klausimų – lietuviškos muzikos viešosiose erdvėse kalėdiniu laikotarpiu stygius, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldinių ženklų įteisinimas ir kt.
 

Ar skambės lietuviška muzika prie Kalėdų eglutės?

Visuomenės skundai, kad Kalėdų švenčių metu viešosiose erdvėse (pvz., kalėdinėse mugėse ir kituose šventiniuose renginiuose) neskamba lietuviška muzika, Tarybą pasiekia jau ne pirmą kartą. Ne kartą išsakytas pageidavimas lietuvišką muziką girdėti ir prekybos centruose, ypač kalėdiniu laikotarpiu. Taigi Tarybos posėdyje nutarta parengti tradicinių kalėdinių dainų bei pagal jas sukurtų postfolkloro kūrinių sąrašą ir rekomenduoti šiuos kūrinius transliuoti advento bei Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose bei kitose viešosiose erdvėse.

Kada Mažoji Lietuva turės herbą?

Kitas Tarybos posėdyje svarstytas itin aktualus klausimas – Mažosios Lietuvos herbo įteisinimas. Šį klausimą iškėlė Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė. Ji informavo, kad Mažosios Lietuvos regioninės tarybos ir šio regiono savivaldybių siūlymai dėl Mažosios Lietuvos herbo Lietuvos heraldikos komisijoje atmetami jau ne pirmą kartą. V. Griškevičienė iškėlė prielaidą, kad regiono herbo atmetimo istorijoje galima įžvelgti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą: pavyzdžiui, Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintas Smalininkų herbas buvo sukurtas tos pačios komisijos nario, taigi tie patys žmonės ir kuria, ir tvirtina naujus herbus; gali būti, kad Mažosios Lietuvos herbo projektas Lietuvos heraldikos komisijai netinka dėl to, kad jo autorė nepriklauso Heraldikos komisijos dailininkų ratui.

EKGT posėdyje pastebėta, kad heraldinių ženklų kūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė vietos bendruomenėms reikšti savo nuomonę dėl kuriamos heraldikos jų gyvenamajai vietovei ar regionui. Tai neatitinka tarptautinių teisės aktų principų. Nutarta kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto derinant heraldikos projektus Lietuvos heraldikos komisijoje bei atlikti Lietuvos heraldinių ženklų sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų bei Lietuvos heraldikos komisijos sudaryto reglamento analizę.

Aptariant etnografinių regionų klausimą, EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė pastebėjo, kad Seimo narys Stasys Tumėnas atsiliepė į EKGT kvietimą  įteisinti Lietuvos etnografinių regionų heraldiką – jis užregistravo siūlymą papildyti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą. Nutarta išsiaiškinti, ar siūloma įtvirtinti ir etnografinių regionų vėliavų reglamentavimą, papildant Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą.

Lietuviškų vardadienių tradicijos išsaugojimas

Posėdyje svečiavosi lietuviškų vardadienių minėjimo sistemos kūrėjas Aurelijus Naruševičius. Jis pastebėjo, kad žiniasklaida vardadienius įvairiuose kalendoriuose skelbia nesistemingai, dažnai tas pats vardas žymimas su skirtingomis datomis, o lietuviškų tradicinių vardų skaičius - labai ribotas. Jis pasiūlė populiarinti vardadienių minėjimą pagal jo sudarytą sistemą, parengtą remiantis kalbininkų išleistu „Lietuvių vardų kilmės žodynu“ (jame sukaupta per 4000 vardų) ir istoriniais šaltiniais pagrįstomis kalendorinėmis vardadienių datomis (vardą siejant tik su viena data per metus).

D. Urbanavičienė pastebėjo, kad svarbiausia, jog kalbama apie lietuviškus ar Lietuvoje seniai tapusius tradiciniais vardus. Jos nuomone, vertėtų akcentuoti visuomenei, kad tradiciniai lietuviški vardai yra nematerialaus kultūros paveldo vertybė, kaip ir jų šventimo tradicinės datos. EKGT taip pat galėtų atkreipti visuomenės dėmesį į vardadienių minėjimo tradicijos gaivinimą, nes šiuo metu ji užgožta gimtadienių šventimo. Nutarta siūlymų dėl lietuviškų vardadienių tradicijos išsaugojimo parengimui sudaryti laikiną darbo grupę, į ją įtraukti etninės kultūros, lietuvių kalbos ir istorijos specialistus.

Etninė kultūra ir kultūrinis turizmas

Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad yra nemažai problemų dėl kultūrinio turizmo sąvokos ir jo plėtros reglamentavimo teisinėje bazėje. Kita problema – Lietuvoje plėtojant kultūrinį turizmą nepakankamai išnaudojami etnokultūros lobiai, nors kultūrinio turizmo sąvoka iš esmės yra tiesiogiai susijusi su etnine kultūra. Pastebėta, jog sprendžiant šias problemas trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Nutarta inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą etnokultūrinio turizmo plėtros klausimu; į jį pakviesti Ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, Kultūros paveldo departamento ir kitų suinteresuotų institucijų atstovus.

Kiti klausimai

Posėdyje paliestas ir Nematerialaus kultūros paveldo archyvų ir (ar) audiovizualinių archyvų teisinės apsaugos klausimas. Šio klausimo sprendimą nutarta pavesti darbo grupei. Darbo grupė sudaryta ir Kultūros ministerijos skiriamų premijų už nuopelnus etninės kultūros srityje reformos klausimo analizei. Taip pat aptarti pirmosios mokinių etninės kultūros olimpiados organizavimo klausimai.

EKGT informacija

X