Naujienos

Įvyko konferencija, skirta Alberto Kojalavičiaus-Vijūko gimimo 410-ioms metinėms paminėti

Lapkričio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko mokslinė konferencija skirta Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) gimimo 410-ioms metinėms paminėti.

A. Kojalavičius-Vijūkas – žymus 17 a. lietuvis, jėzuitų kunigas, pedagogas, kūrėjas. Keletą metų dirbo Vilniaus universiteto rektoriumi. Puikiai mokėjo ir poetiškai rašė lotynų kalba. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija. Vertingas A. Kojalavičiaus-Vijūko darbas – „Lietuvos D. K. bajorijos herbynas“, kuriame surinkta informacija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealogijas ir heraldiką yra aktualus ir šiandien.

A. Kojalavičiaus-Vijūko jubiliejaus minėjimui skirtos konferencijos metu buvo pristatyta Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto doc. dr. Dalios Emilijos Dilytės Staškevičienės naujausia knyga „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija“ poetikos bruožai“.

Šios mokslinės konferencijos moto: „Genealogija ir heraldika Lietuvoje – praeitis ir dabartis“. Konferenciją sudarė trys dalys po tris pranešimus: pirmoji skirta aptarti Alberto Kojalavičiaus-Vijūko darbams ir biografijai, antroji – genealogijai, trečioji – heraldikai. Pranešimus skaitė: Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas „Alberto Kojalavičiaus-Vijūko darbai iš heraldikos ir genealogijos: trumpa šaltinių apžvalga“, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vadovas doc. dr. Mintautas Čiurinskas „Alberto ir Kazimiero Kojalavičių biografinė kūryba“, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Emilija Dilytė Staškevičienė „Grožinės Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorijos“ ypatybės“, Vilniaus universiteto doc. dr. Liudas Jovaiša „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: genealoginė perspektyva“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos kanclerė, Šiaulių universiteto dr. Gabrielė Jasiūnienė „Žemaitijos bajorų heraldika XVI–XVIII a.: tarp tradicijų ir mados“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės narė, Lietuvos valstybinio istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė „Genealoginiai ir heraldiniai šaltiniai Lietuvos valstybiniame istorijos archyve“, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius „Vienas Antanas Baranauskas ir anykštėnų lizdo tyrimai: kaip rankraščiai virsta megabaitais“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris Paulius Vaniuchinas „Asmeninė heraldika Lietuvoje. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos asmeninių herbų registras“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas, Lietuvos heraldikos komisijos narys Vytautas  Aleksiejūnas „XVIII–XIX a. Žemaičių vyskupų spaudai ir antspaudai Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose“.

Konferencijos programa >>>

Konferencijos metu įteiktas Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medalis ir naujai įsteigta premija. Jie atiteko doc. dr. Edmundui Antanui Rimšai už reikšmingiausių darbų, susijusių su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų – genealogijos, heraldikos, veksilologijos  ir kitų – plėtojimą, puoselėjimą, tyrinėjimą, paveldo apsaugą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą. Taip pat įteikti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos auksiniai, vardiniai ženklai „Už svarų indėlį populiarinant genealogiją ir heraldiką Lietuvoje“: doc. dr. Sigitui Narbutui, doc. dr. Daliai Emilijai Dilytei Staškevičienei, dr. Palmirai Zemlevičiūtei, dr. Gabrielei Jasiūnienei, dr. Agnei Railaitei-Bardei ir Žydrūnui Strumilai.

Konferencijos organizatorius: Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija

Partneriai: Lietuvos heraldikos komisija / Lithuanian Heraldry Commission, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus (National Museum of Lithuania), Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Bažnytinio paveldo muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje – Instytut Polski w Wilnie, Šiaulių universitetas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Etninės kultūros globos taryba.

EKGT informacija

X