Atmintini metai Lietuvoje

Sukurtas Tautodailės metų ženklas

Kultūros ministerijos iniciatyva sudaryta Tautodailės metų taryba patvirtino Tautodailės metų ženklą. Kviečiame ženklą naudoti pažymint atmintinus Tautodailės metus interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose ir t.t.

EKGT informacija

2020-ieji paskelbti Tautodailės ir E. Šimkūnaitės metais

Etninės kultūros globoa taryba džiaugiasi, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2020-ieji paskelbti Tautodailės ir Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Tautodailės metai paskelbti siekiant pažymėti Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko, nusipelnusio meno veikėjo Pauliaus Galaunės gimimo 130 metų jubiliejų ir skatinant Lietuvos visuomenę domėtis tautodaile bei ją plėtoti.

Eugenijos Šimkūnaitės metai paskelbti siekiant pažymėti habilituotos biologijos mokslų daktarės bei senųjų žolininkystės tradicijų puoselėtojos Eugenijos Šimkūnaitės 100 metų gimimo jubiliejų ir skatinant Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais.

EKGT informacija
Evaldo Čingos nuotraukoje – tautodailininko Adolfo Teresiaus skulptūra

2019-aisiais buvo minimi Žemaitijos ir Vietovardžių metai

2019-taisiais Lietuvoje buvo minimi Žemaitijos ir Vietovardžių atmintini metai. Minint šiuos metus EKGT nuveikė keletą svarbių darbų:

Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pripažinta nematerialaus kultūros paveldo vertybe

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos geografų draugija, Lietuvių literatūros ir tautosako institutu bei Lietuvių kalbos institutu 2019 metais pateikė siūlymą įtraukti Lietuvos vietovardžius į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sąvado ekspertų komisija apsvarsčiusi pateiktą paraišką, nutarė įtraukti Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradiciją į Sąvadą. Šis nutarimas liudija, kad Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijai yra suteikiamas nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusas.

Vietovardžiai yra mūsų dvasinio ir materialaus gyvenimo atspindys. Jais nusakomos ne tik geografinės, geologinės kraštovaizdžio savybės, jie kalba ir apie svarbius istorinius įvykius, reikšmingas istorines asmenybes, jie atskleidžia tautos būdą, santykį su aplinka, tikėjimus, pasaulio įsivaizdavimą. Kalbininkas Kazimieras Būga vietovardžius yra pavadinęs „žemės kalba“, nes jie kalba apie viską – apie žemę ir apie žmones, toje žemėje gyvenusius.

Lietuvos vietovardžiai (ypač vandenvardžiai) labai svarbūs kalbotyros požiūriu: didelė jų dalis pasižymi archajiškomis kalbinėmis ypatybėmis, kurios yra vertingos tiriant indoeuropiečių prokalbę, tautų migraciją, kalbų kontaktus ir t. t. Abejonių nekelia ir šių žodžių estetinės savybės. Anot Algirdo Patacko, vietovardžiai yra ne tik mūsų protėvynės riboženkliai, bet ir pirmasis, pats archajiškiausias poetinis paveldas. Taigi vietovardžiai yra sutelkę, išsaugoję įvairialypę ir daugiaprasmę informaciją, kurios iš niekur kitur mes nesužinotume.

Bendruomenėms vietovardžiai yra labai svarbūs emocine prasme. Vardas upelio, prie kurio prabėgo vaikystė, arba kalno, kuris stovėjo netoli gimtųjų namų, yra ženklas, besisiejantis su daugybe brangių prisimininimų. Gimtojo kaimo ar miesto vardas yra kiekvieno žmogaus ryšio su  tėviške ir gimtąja šalimi simbolis. Tai įrodo daugybės bendruomenių ir pavienių asmenų pastangos įamžinti sovietmečiu išnaikintų jų gimtųjų kaimų ir viensėdžių pavadinimus. Tai įrodo ir vietos žmonių susirūpinimas, jeigu jų kaimo ar miesto pavadinimas esti iškraipomas. Vietovardžių reikšmę bendruomenėms atskleidžia ir jų siekis įpaminklinti tarmiškus vietovardžių variantus.

Etninės kultūros globos taryba labai džiaugiasi, kad Lietuvos vietovardžiai, jų atminties ir vartojimo tradicija įtraukta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tuo būdu šiai tradicijai suteikiant nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą.

Nacionalinis nematerialaus kultūro spaveldo vertybių sąvadas >>>

EKGT informacija
Nuotraukoje Degaičių seniūnijos (Telšių r.) iniciatyva pastatytas žemaitiškas Degaičių ženklas
Nuotrauka Virginijos Keršienės

Rengiamos Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairės

Etninės kultūros globos taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Vietovardžių metų įgyvendinimo planu, inicijuoja Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairių parengimą. 2019 metų gruodžio arba 2020 m. sausio mėnesį bus organizuojamas Gairių projekto aptarimo posėdis, į kurį bus pakviesti Vidaus reikalų ministerijos,  Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Registrų centro, GIS centro, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvių kalbos instituto bei visuomenės atstovai.

Gairių projektą numatyta pateikti Seimo kultūros komitetui iki kovo 1 dienos. Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairės turėtų tapti Seimo patvirtintu dokumentu, apibrėžiančiu vietovardžių išsaugojimo darbus ilgesniam laikotarpiui.

EKGT informacija
Nuotraukoje paminklinis akmuo Baršėnų kaimo (Rokiškio r.) protėviams, pastatytas šio kaimo gyventojų palikuonių
Nuotrauka Klaudijaus Driskiaus

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadui pateikta paraiška „Lietuvos vietovardžiai"

2019 metų pradžioje Etninės kultūros globos taryboje nutarta siekti, kad vietovardžiai būtų pripažinti nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Šiuo tikslu apsispręsta parengti Lietuvos vietovardžių paraišką Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadui. 

Džiaugiamės, kad pavyko laiku parengti ir pateikti minėtą paraišką. Ją rengė EKGT inicijuota darbo grupė, kurią sudarė EKGT atstovai dr. Dalia Urbanavičienė ir Virginijus Jocys, Lietuvos geografų draugijos atstovė dr. Filomena Kavoliutė, Lietuvių kalbos instituto atstovas dr. Laimutis Bilkis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė Irena Žilienė. Paraiška pateikta Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vardu.

EKGT informacija

Nuotraukoje paminklas išnykusio Gervelių kaimo (Ignalinos r.) atminimui. Paminklo idėjos autoriai ir jos įgyvendintojai - iš Gervelių kaimo kilę broliai Petras ir Juozas Martinkėnai.
Nuotrauka Gintaro Rusecko

Konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika"

2019 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje įvyko 5-oji tarptautinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, skirta Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms. Plačiau >>>

Konferencija "Žemė prašo nepamiršti vardų"

2019 m. lapkričio 13 d. Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) surengė konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“. Konferencija skirta Vietovardžių metams paminėti ir dr. F. Kavoliūtės knygai „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ pristatyti. Konferencija vyks Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius). Plačiau >>>

 

Parengtos Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkos

2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą. Šiomis pataisomis išspręsta Etninės kultūros globos tarybos (toliau - EKGT) kelta problema, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai neturi teisinio statuso ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje kelta problema, kad nėra reglamentuotas Pasaulio lietuvių bendruomenės vėliavų naudojimas. 

Daugiau informacijos >>>

Konferencija „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“

2019 m. rugsėjo 26 d. įvyko Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos organizuota konferencija „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirta Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams. Konferencija vyko Varniuose. Organizatorių partneriai:  Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnija, Šiaulių universitetas.

Konferencijos programa >>>

Konferencijos rezoliucija >>>

EKGT informacija

Pagerbtos Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnusios asmenybės bei kolektyvai

Žemaitijos etninės kultūros globos taryba jau kelintus metus tęsia tradiciją išrinkti ir apdovanoti Žemaitijos labui etninės kultūros srityje daugiausia nuveikusius žmones ar bendruomenes. 2019 m. gegužės 3 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje pasveikinti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai, pripažinti daugiausia nuveikusiais 2018 metais >>>

Etninės kultūros globos taryba siūlo siekti, kad vietovardžiams būtų suteiktas nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusas

Lietuvos vietovardžių išsaugojimo problema analizuota 2019 m. balandžio 2 d. Etninės kultūros globos tarybos posėdyje. Nuspręsta, jog vienas svarbiausių šios problemos sprendimo žingsnių - vietovardžių pripažinimas nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Nutarta organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame būtų išdiskutuotas Lietuvos vietovardžių bylos parengimas Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui.

Taip pat nutarta inicijuoti darbo grupės Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairėms parengti sudarymą, į šią grupę įtraukti EKGT, LKI, LLTI, Lietuvos geografų draugijos, Registrų centro, Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus bei istorikus.

EKGT informacija

Ankstesnis 1 2 Sekantis
X