Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą. Šis sąrašas ne galutinis. Kviečiame siųsti mums informaciją apie renginius, kurie Jūsų manymu turėtų pakliūti į šį sąrašą. Dalinkimės žiniomis apie geriausius etnorenginius visi kartu!

Skamba skamba kankliai

Šis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškosios tautinės muzikos festivalių.

Festivalis vyksta tradiciškai paskutinį gegužės savaitgalį! Festivalio programoje šalia jau žiūrovų pamėgtų tradicinių renginių – Sutartinių vakaras, Vaikų folkloro diena, Pasidainavimų vakaras, naktišokiai, Kaimo giesmininkų valanda, sekmadienio koncertai Vilniaus senamiesčio kiemuose – atsiranda ir naujos tradicijos – grojimo tradiciniais instrumentais, dainavimo, giedojimo dirbtuvės, Nakties muzikos koncertų ciklas ir kt.
Tai seniausias folkloro festivalis Lietuvoje! Būdamas seniausias folkloro festivalis jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra ne tik svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dabarties ir istorijos dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas, buvo ir viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų. Be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir „dainuojančios revoliucijos“... 

Festivalį rengia Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalio svetainė: www.ssk.lt

Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“

Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, nuo 1987 m. Lietuvos iniciatyva tarpvalstybiniu susitarimu pamečiui organizuojamas trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Baltica“ rengiama remiantis UNESCO rekomendacijomis „Kaip išsaugoti tradicinę kultūrą ir folklorą“, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija ir priklauso UNESCO globojamai CIOFF (Tarptautinei folkloro festivalių organizavimo tarybai).

Festivalis skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir pristato autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančiais arba rekonstruotas istorines skirtingų tautų kultūros tradicijas – dainas, šokius, instrumentinę muziką, taip pat papročius, amatus, nacionalinę virtuvę.

Festivalyje dalyvauja didžiulis būrys folkloro atlikėjų iš viso pasaulio. Šis renginys – unikali proga susipažinti su viso pasaulio autentiškais folkloro kūriniais.

Festivalio rengėjas Lietuvoje: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Festivalio svetainė: http://baltica.lnkc.lt

Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Minint Mindaugo karūnavimą, liepos 6-8 dienomis senojoje Lietuvos sostinėje – Kernavėje kasmet vyksta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Šis festivalis – puiki proga susipažinti su atkurtais priešistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais ir gyvenimo būdu. Festivalio lankytojai gali pamatyti ir išgirsti, kaip buvo gaminami archajiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai. Kasmet vyksta viduramžių kovos, viduramžių juokdarių ir budelių pasirodymai, konkursai ir žaidimai. Koncertuoja senosios muzikos ansambliai.

Pastaraisiais metais senovinius amatus demonstruojantys amatininkai festivalio metu apsigyvena rekonstruotuose XIII–XIV a. viduramžių Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose. Rekonstuktoriai susirenka iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos ir Norvegijos.

Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebūna nuobodus. Edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atrakcionai vyksta keliose renginio vietose.

Festivalio metu visada yra galimybė stabtelėti ir pažvelgti į didingus piliakalnius ir įspūdingą Pajautos slėnį, pajusti mus supančią tūkstantmetę praeitį. Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Renginį rengia Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija: www.kernave.org

Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai

Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai pradėti organizuoti 1988 metais. Šiuo metu jie jau tradicija, tapę unikaliu etnografinio Žemaitijos regiono ir Kelmės krašto etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo reiškiniu, reikšmingu įvairaus amžiaus žmonėms, visiems, besidomintiems etnine kultūra. Lietuvos muzikos akademijos mokslininkų ir Kelmės krašto entuziastų iniciatyva 1988 metais Kelmėje buvo surengti pirmieji kankliavimo kursai. Prisijungus Romuvos stovyklai, šie kursai išaugo į regioninius Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus, tapo nuolat atsinaujinančiu tautinės kultūros reiškiniu, populiarinančiu senąją baltų pasaulėjautą, etninį muzikavimą, tradicinius amatus. Paskaitas vasaros kursų metu skaito, savo tiriamuosius mokslo darbus ir leidinius pristato etninės kultūros mokslininkai, praktinius etnomuzikavimo užsiėmimus veda ir tradicinių amatų technologijų moko etnomuzikologai, liaudies muzikantai, Žemaitijos regiono tradicinių amatų meistrai. Vasaros kursų dalyviams programas pristato vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų folkloro ansambliai, rengiamos tautodailės, tradicinių amatų parodos. Daugelis žmonių, įkvėpti šių kursų, įsitraukia į mokslinius etninės kultūros tyrinėjimus, tampa etnokultūros populiarintojais.

Kursus rengia Kelmės kultūros centras. Informacija apie renginį: http://kelmeskc.lt/Etnines_kulturos_ir_tradiciniu_amatu_skyrius/29/

Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ Klaipėdoje

2017 metais pirmą kartą įvykęs festivalis “Lauksnos” (pr. – šviečiančiosios, šviesuliai) susilaukė didelio įvertinimo, tad planuojama jį rengtį ir ateityje kasantrus metus. Tai tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis, reprezentuojantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. Festivaliui „Lauksnos“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

Jo metu pristatomos tik UNESCO saugomo nematerialaus kultūros paveldo žodinės kūrybos tradicijos, raiškos formos, tradiciniai amatai, tiesiogiai ir netiesiogiai akcentuojamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos bei galimybės. Žiūrovams pateikiamas platus saugomų ir saugotinų tradicinės kultūros elementų spektras – nuo unikalių lietuvių, latvių, setų, makedoniečių, gruzinų polifonijos formų iki ispanų flamenko, kroatų energingojo muzikavimo ar bulgarų Bistricos apeiginio dainavimo ir šokio. 2017-aisiai greta tradicinių koncertų formų, festivalio svečiai galėjo mėgautis ir tradicinių įvairių tautų amatų, meno rūšių demonstravimu, lėlių teatrų spektakliais, filmų peržiūromis, parodomis, taip pat – dalyvauti apskritojo stalo diskusijose.

Festivalio rengėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija. Festivalio svetainė: www.lauksnos.lt

Baltiškosios kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“

Paskutinįjį vasaros savaitgalį etninės kultūros mylėtojus sušaukia didžiausias nepriklausomas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“.

Festivalis ką tik atšventė XX-ąjį jubiliejų. Tai vienas seniausių ir unikaliausių vasaros renginių Baltijos regione. Net keturias dienas lankytojus džiugina rinktiniai Lietuvos ir užsienio kolektyvų koncertai bei itin turtinga kultūrinė šventės programa.

Greta muzikinių koncertų savo gebėjimus rodo geriausi senųjų amatų meistrai, vyksta edukacinės paskaitos, baltiškų tradicijų apeigos, kino peržiūros, ekomeno parodos, pažintiniai žygiai, sporto turnyrai, teatro vaidinimai, vakaronės, užsiėmimai vaikams ir įvairios pramogos – čia smagios veiklos sau randa ir didelis, ir mažas.
Puiki draugiška aplinka visada garantuoja nepamirštamus potyrius ir nepakartojamą galimybę patekti į savitą magišką pasaulį, betarpiškai patirti gyvą baltišką savastį.

Festivalį rengia leidykla „Dangus“. Festivalio svetainė: www.mjr.lt

Akcija „Visa Lietuva šoka 2017“

Jau kelinti metai rugsėjo pradžioje ši akcija vyksta centrinėse miestų ir miestelių erdvėse. Organizuojami ir didesni akcijos renginiai, pavyzdžiui 2017-aisiais: Katedros aikštėje Vilniuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Klaipėdoje, J.Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje, prie Anykščių kultūros centro, Utenos kultūros centro kieme, prie Šilalės tvenkinio tilto, Kaišiadorių kultūros centre, centrinėje aikštėje Skuode, seniūnijos aikštėje Telšiuose, Betygalos miestelio aikštėje ir kituose etnografinių regionų centruose.

Šokdami kiekvienas patiriame tikrą džiaugsmą. Jis kyla iš to, kad tradicinį šokį ir nemokėdami nesunkiai galime sušokti – tam nereikia varginančių pamokų, pakanka pasižiūrėti į kitus ar turėti gerą partnerį. Tie, kas su šia tradicija yra susipažinęs geriau, turi galimybę vis jautriau, kūrybiškiau, išradingiau perteikti visas žingsnių, judesių, laikysenos plonybes. O dar galimybė susipažinti, išbandyti tarpusavio santykio darnumą, malonumas bendrauti poroje ir būryje. Ypač svarbu, kad tas smagumas, gėris ir pati laimė auga iš savų šaknų, kiekvienam suprantamos savos kultūros.

Vienas iš svarbiausių akcijos tikslų – įtraukti į liaudies šokio sūkurį kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų ne tik matomu scenose, bet kiekvienam prieinamus, išbandytu, pamėgtu. Folkloro, tautinių šokių ir kitus kolektyvus, šokių klubų narius, visus mokančius ir mėgstančius lietuvišką šokį kviestume būti karštais šios akcijos dalyviais – ir patiems be jokių išlygų joje dalyvauti, ir pakviesti, paraginti savo bičiulius, šeimas, gimines, o akcijos metu mokyti ir šokdinti visus šokio smagumo dar nepatyrusius žiūrovus, praeivius ar kitus renginio akiratyje atsidūrusius, nuo mažo iki senolio, nuo ūkininko, verslininko iki politiko...

Akcijos iniciatorius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Apie akciją plačiau: http://lnkc.lt/go.php/lit/Visa-lietuva-oka-2017/148

Tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalis „Suklegos“

Kasmet rudenį Kaune vyksta tarptautinis festivalis "SUKLEGOS". Renginio moto – „šiuolaikinis žvilgsnis į folklorą“. Šis festivalis - bandymas Lietuvoje po vieno festivalio pastoge aprėpti įvairius muzikinius stilius, projektus, kurių atraminis taškas – etninė kultūra. Įvairiais metais kviečiami dalyvauti muzikantai iš skirtingų šalių, Kauno scenose pasirodė svečiai iš Vengrijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Turkijos, Bulgarijos, JAV, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Belgijos ir kt. Renginio dalyvių muzika apibūdinama labai įvairiai: intelektualusis folkloras, postfolkloras, folkdžiazas, modernusis folkloras, world music, newage. Dalyvauti festivalyje kviečiami ir jau dirbantys šioje srityje muzikantai, kompozitoriai, ir nauji atlikėjai, jaunimo grupės. Projektas sumanytas kaip tęstinis tarptautinis festivalis, vykstantis kas metai. Tai renginys, ypatingai skirtas jaunimui, siekiant priversti jį atsigręžti į savo tautos kultūrą ir iš naujo atrasti folklorą. Kiekvienais metais festivalyje kviečiamos dalyvauti ir populiarios jaunimo tarpe grupės, kurios klausytojams atskleidžia savitą požiūrį į liaudies muziką. Tikimės, kad modernaus folkloro festivalis "SUKLEGOS" ne tik pristatys naujausią skirtingų tautų požiūrį į savo folklorą, bet ir paskatins jaunimą bei vyresniąją kartą domėtis etnine muzika, atrasti savo šaknis, o Lietuvos muzikantus – dažniau atsigręžti į savo tautos lobynus.

Festivalio organizatoriai: Kauno etninės veiklos klubas. Festivalio svetainė: www.suklegos.lt

Baltų vienybės ugnies sąšauka

Nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. Žemaitijoje pradėta rengti Baltų vienybės ugnies sąšauka tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Ši graži kultūrinė-pilietinė akcija plečiasi.  2009 m. vienybės ugnis degė ant 65-ių Lietuvos ir Latvijos piliakalnių ir kalnų, o 2016 m.– ant 180. Ši kultūrinė akcija išsiplėtė į lietuvių etnines žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė kitas užsienio valstybes, kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai, kiti baltiškos kultūros gerbėjai.

Pažymėtina, kad Baltų vienybės dienos paminėjimo pagrindu tapo Saulės mūšio 1236 m. rugsėjo 22 pergalės diena. Tai viena pirmųjų baltų – žemaičių, žemgalių genčių – didžiųjų pergalių, kurios metu  kunigaikščio Vykinto vedama jungtinė kariuomenė sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemes. 2000-aisiais metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną – paskelbė Baltų vienybės diena (latv. Baltu vienības diena), kuri tapo Lietuvos atmintina diena, o Latvijoje – valstybine švente. Ši diena tapo gera proga broliškų lietuvių ir latvių tautų draugystei, bendriems renginiams.

Kasmet rugsėjo 22 d. 20-21 val. kvieičami burtis ant piliakalnių ir kitose su baltų istorija susijusiose vietose Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse, uždegti simbolinę ugnį ir atšvęsti istorinę  Baltų vienybės dieną bei kalendorinę Rudens lygiadienio šventę.

Akcijos iniciatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Plačiau apie akciją: http://www.aukuras.lt/sasauka/

X