Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

VASARA: Respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventė „Bėk, bėk, žirgeli“

Renginys vyksta Niūronyse (Anykščių r.), Arklio muziejuje pirmą birželio šeštadienį. Šiuo renginiu siekiama populiarinti žirgų sportą, kelti sportinį meistriškumą, išaiškinti stipriausius šalies raitelius bei pajėgiausius žirgus, kartu aktualizuoti etnokultūroje gilias tradicijas turinčią žirgo ir žmogaus bendrystę. Šventės programoje – pažintis su tradicinėmis lietuviškomis žirgų veislėmis, tautinio paveldo ir amatų mugės, teatralizuoti žirgų sporto konkūrai ir pasirodymai, parodos, koncertai, žygiai su žirgais. 

Rengėjas – Arklio muziejus. Šventės svetainė: http://www.bekzirgeli.lt. Nuotrauka iš Arklio muziejaus archyvo.

VASARA: Rasos/Joninės

Per Rasas, arba Jonines – trumpiausią metų naktį – visoje Lietuvoje, daugybėje sodybų dega laužai, pinami vainikai, kupoliaujama, voliojamasi rasoje. Tačiau yra keletas vietų, kuriose švęsti Rasas pagal visas senąsias tradicijas susirenka ypač gausus būrys žmonių. Vilniuje tai Verkių parkas (informacija – Lietuvių etninės kultūros draugija: http://www.etnokultura.lt, http://www.pavilniai-verkiai.lt), Dzūkijoje – Merkinė (Jonionių akmenys) (informacija: www.kukumbalis.lt), Aukštaitijoje – Kernavė (informacija: http://www.kernave.org), Mažojoje Lietuvoje – Rambyno kalnas (informacija: http://pagegiukc.lt), Klaipėdos senamiesčio erdvės (informacija: http://etnocentras.lt), Žemaitijoje – Plateliai (informacija: www.znp.lt). Šiose vietose per Rasas laukiamas kiekvienas, trokštantis pajusti tikrąją Rasų šventės dvasią. 

Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka.

VASARA: Tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių"

Birželio pabaigoje verta apsilankyti Neringoje vykstančiame festivalyje „Tek saulužė ant maračių“, suburiančiame Lietuvos ir užsienio tradicinio bei modernaus folkloro ansamblius. Kasmet pasirenkant vis naują festivalio temą, festivalio siekis išlieka tas pats – per etninę kultūrą ieškoti atsakymo į egzistencinius – žmogaus gyvenimo prasmės, pasaulio harmonijos, žmonių bendruomenės darnos – klausimus. Žavi festivalio organizarorių pastangos perkelti folklorą nuo scenos į natūralią, autentišką aplinką, kurią gali pasiūlyti Kuršių nerija. 

Organizatoriai – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Informacija: www.visitneringa.com. Nuotrauka iš internetinės erdvės www.alkas.lt

 

VASARA: Senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“

Šis festivalis dunda vieną iš birželio savaitgalių Šiaurės ar Vakarų Lietuvoje, pastaruoju metu – Žemaitijoje, prie Lūksto ežero. Tai neramios ir maištingos sielos festivalis, tiesiantis tiltus tarp tradicijų ir šiuolaikinio alternatyvaus tamsiojo meno.

Organizatoriai: klubas „Pikuolis“. Festivalio svetainė: https://www.kilkimzaibu.com

VASARA: Gyvosios istorijos festivalis „Jotvos vartai“

Baigiantis pirmajam vasaros mėnesiui Dzūkijoje, Alytaus apylinkėse, griaudi senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Jotvos vartai“, skirtas jotvingių genčiai atminiti. Vaikams tai gyvosios istorijos pamoka. Renginio dalyviai – įvairūs atkuriamosios istorijos, karybos paveldo, eksperimentinės archeologijos klubai, muziejai, edukacinės įstaigos, muzikos kolektyvai, pavieniai amatininkai, muzikantai.

Rengėjas – VšĮ „Argostudija“. Festivalio svetainė: http://www.jotvosvartai.lt. Nuotrauka iš festivalio svetainės

VASARA: Akcija „Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Liepos 6 d., lygiai 21 val. vietos laiku, lietuviai visame pasaulyje gieda Tautišką giesmę. Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais. „Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus, Tautiška giesmė kelioms akimirkoms simboliškai sujungė ir suvienijo po visą pasaulį pabirusius lietuvius. Ši iniciatyva, palaikoma lietuvių ir Lietuvą mylinčių žmonių bei aktyvių bendruomenių, jau tapo mūsų laikų tradicija.

Akcijos svetainė: http://www.tautiskagiesme.lt

Nuotraukoje: Lietuvos himno giedojimas su lietuvių bendruomene Baltimorės prieplaukoje. L. Graužinienės asmeninė nuotr. www.alkas.lt

VASARA: Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Minint Mindaugo karūnavimą, liepos 6–8 dienomis senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje kasmet vyksta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Šis festivalis – puiki proga susipažinti su atkurtais priešistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais ir gyvenimo būdu. Festivalio lankytojai gali pamatyti ir išgirsti, kaip buvo gaminami įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai. Kasmet vyksta viduramžių kovos, viduramžių juokdarių ir budelių pasirodymai, konkursai ir žaidimai. Koncertuoja senosios muzikos ansambliai.

Pastaraisiais metais senovinius amatus demonstruojantys amatininkai festivalio metu apsigyvena rekonstruotuose XIII–XIV a. viduramžių Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose. Rekonstuktoriai susirenka iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos ir Norvegijos.

Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebūna nuobodus. Edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atrakcionai vyksta keliose renginio vietose.

Festivalio metu visada yra galimybė stabtelėti ir pažvelgti į didingus piliakalnius ir įspūdingą Pajautos slėnį, pajusti mus supančią tūkstantmetę praeitį. Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Rengėjai – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija: www.kernave.org

VASARA: Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“

Liepos antroje pusėje Klaipėdoje kas antrus metus vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Tai reprezentacinis miesto festivalis, įtrauktas į Lietuvos prioritetinių mėgėjų meno renginių sąrašą bei CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Keturias dienas klaipėdiečius bei miesto svečius džiugina folkloro koncertai, šurmuliuoja jomarkas, vyksta kulinarinio paveldo pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, tradicinės pramogos šeimų erdvėje, pasidainavimų ir tradicinių giedojimų vakarai, teminės parodos, o vakarais grindinį drebina naktišokiai. Renginiai vyksta Klaipėdos senamiesčio erdvėse, Danės krantinėse, Klaipėdos universiteto Botanikos sode. Daugiau informacijos www.parbeglaivelis.lt

VASARA: Kuršių genties vartus pravėrus

2018 m. liepos 21–22 d., jau trečią kartą, griaudės gyvosios istorijos festivalis „Kuršių genties vartus parvėrus“ ant Kartenos piliakalnio. Renginio tikslas – prisiliesti prie šiame krašte gyvenusios ir savo pėdsakus palikusios kuršių genties dvasinio ir kultūrinio palikimo, pažinti Salantų regioninio parko gamtos ir kultūrinio paveldo grožį. Renginio programoje – žygis per Kuršių piliakalnius, istorijos rekonstrukcijų miestelis, folkroko grupių pasirodymai, laužai ir gyvos, ne sceninės, dainos ir šokiai iki pat ryto.

Pagrindinis renginio organizatorius – Salantų regioninis parkas. Daugiau informacijos: http://www.salanturp.lt, Festivalio facebook paskyra

VASARA: Sutartinių šventė „Sutarjėla“

Jau tapo tradicija vasarą susibėgti visoms Lietuvos sutartinių giedotojoms. Pirmoji sutartinių šventė buvo surengta 2006 m. Kupiškyje. Nuo tada ji įvairiais pavadinimais keliauja po Aukštaitiją: 2007 m. vyko Biržuose, 2008 m. – Rokiškyje, 2009 m. – Kupiškyje, 2010 m. – Pasvalyje, 2011 m. – Zarasuose, 2012 m. – Švenčionyse, 2013 m. – Ukmergėje, 2014 m. – Anykščiuose, 2015 m. – Panevėžyje, 2016 m. – Ignalinoje. Pastaruoju metu įsitvirtino šventės pavadinimas „Sutarjėla“.  Aukštaičių nematerialaus kultūros paveldo perlas tūkstantmetės sutartinės yra itin svarbus prigimtinės kultūros palikimas. Keliaujančio projekto tikslas – puoselėti ir prisidėti prie Aukštaitijos dainuojamųjų, šokamųjų bei instrumentinių sutartinių tradicijos, kuri 2010 m. buvo įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, išsaugojimo. 

Nuotrauka: A. Jakšto. www.alkas.lt

VASARA: Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai

Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai pradėti organizuoti 1988 metais. Šiuo metu tai jau tradicija, tapusi unikaliu etnografinio Žemaitijos regiono ir Kelmės krašto etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo reiškiniu, reikšmingu įvairaus amžiaus žmonėms, visiems, besidomintiems etnine kultūra. Lietuvos muzikos akademijos mokslininkų ir Kelmės krašto entuziastų iniciatyva 1988 m. Kelmėje buvo surengti pirmieji kankliavimo kursai. Prisijungus Romuvos stovyklai, šie kursai išaugo į regioninius Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus, tapo nuolat atsinaujinančiu tautinės kultūros reiškiniu, populiarinančiu senąją baltų pasaulėjautą, etninį muzikavimą, tradicinius amatus. Paskaitas vasaros kursų metu skaito, savo tiriamuosius mokslo darbus ir leidinius pristato etninės kultūros mokslininkai, praktinius etnomuzikavimo užsiėmimus veda ir tradicinių amatų technologijų moko etnomuzikologai, liaudies muzikantai, Žemaitijos regiono tradicinių amatų meistrai. Vasaros kursų dalyviams programas pristato vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų folkloro ansambliai, rengiamos tautodailės, tradicinių amatų parodos. Daugelis žmonių, įkvėpti šių kursų, įsitraukia į mokslinius etninės kultūros tyrinėjimus, tampa etnokultūros populiarintojais.

Kursus rengia Kelmės kultūros centras. Informacija apie renginį: http://kelmeskc.lt/Etnines_kulturos_ir_tradiciniu_amatu_skyrius/29/

VASARA: Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ Klaipėdoje

2017 m. pirmą kartą įvykęs festivalis „Lauksnos“ (prūs. šviečiančiosios, šviesuliai) susilaukė didelio įvertinimo, tad planuojama jį rengti ir ateityje kas antrus metus. Tai tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis, reprezentuojantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. Festivaliui „Lauksnos“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

Festivalio metu pristatomos tik UNESCO saugomo nematerialaus kultūros paveldo žodinės kūrybos tradicijos, raiškos formos, tradiciniai amatai, tiesiogiai ir netiesiogiai akcentuojamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos bei galimybės. Žiūrovams pateikiamas platus saugomų ir saugotinų tradicinės kultūros elementų spektras – nuo unikalių lietuvių, latvių, setų, makedoniečių, gruzinų polifonijos formų iki ispanų flamenko, kroatų energingojo muzikavimo ar bulgarų Bistricos apeiginio dainavimo ir šokio. 2017-aisiais greta tradicinių koncertų formų, festivalio svečiai galėjo mėgautis ir tradicinių įvairių tautų amatų, meno rūšių demonstravimu, lėlių teatrų spektakliais, filmų peržiūromis, parodomis, dalyvauti apskritojo stalo diskusijose.

Festivalio rengėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija. Festivalio svetainė: www.lauksnos.lt

X