Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

VASARA: Tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla

Vasarai persiritus į antrąją pusę etnokultūros mylėtojus, ypač mėgstančius šokti, sukviečia tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla, keliaujanti iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Ši stovykla – puiki proga išmokti tradicinių lietuviškų šokių, susipažinti su kitų pasaulio kraštų šokių tradicijomis, pasimokyti muzikuoti ir pabūti bendraminčių būryje.

2018 m. stovykla „Žalias žalias žolynėlis“ vyks rugpjūčio 1–5 dienomis prie Pailgio ežero (Švenčionių r.). 

Organizatoriai – Lietuvių etninės kultūros draugijos Tradicinių šokių klubas. Informacija https://www.facebook.com/events/1634381073310851 Nuotrauka iš Tradicinių šokių klubo archyvo.

VASARA: Senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“

Rugpjūčio viduryje Skuodo rajone, Apuolės kaimo piliakalnyje vykta jau tradicija tapusi unikali šventė – senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“. Festivalio tikslas – Rimberto kronikoje užfiksuotų įvykių, kurių metu IX a. Apuolės gyventojai savo žemes gynė nuo danų ir švedų vikingų – paminėjimas.

Siekiant atvaizduoti tuometinių dienų įvykius, festivalyje vyksta parodomieji kuršių ir vikingų karių susirėmimai, kovų turnyrai. Žiūrovai turi galimybę išmokti senovinių žaidimų, išbandyti savo jėgas ieties metimo, lankininkų rungtyse, pajodinėti žirgais, pasigrožėti baltų genčių kostiumais ir papuošalais, pamatyti IX a. kovų įrankius bei pasiklausyti senovinės muzikos.

Renginio organizatorius – Skuodo rajono savivaldybė. Daugiau informacijos: www.skuodas.lt

VASARA: Senųjų amatų dienos Trakuose

2018 m. rugpjūčio 18–19 d. vyks tradicinė šventė – Senųjų amatų dienos Trakų salos pilyje. Dvi dienas amatininkai ir rekonstruktoriai demonstruos tradicinius amatus, vyks edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, riterių, muzikos ir šokių kolektyvų, viduramžių iliuzionisto-žonglieriaus pasirodymai. Pernai pirmą kartą šventėje buvo pristatyta medžioklė su plėšriaisiais paukščiais. Įvairūs netikėtumai laukia ir šiemet.

Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus: http://www.trakaimuziejus.lt

Nuotrauka iš Trakų istorijos muziejaus svetainės.

VASARA: Gyvosios archeologijos šventė „Senųjų amatų dienos Neringoje“

Kasmet rugpjūčio pradžioje pajūrio gyventojus ir svečius džiugina gyvosios archeologijos šventė „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Tai gyvas muziejus po atviru dangumi, su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu, edukacine aplinka. Nidos prieplaukos aikštėje įkurtuose Keturių vėjų kaimeliuose dvi dienas iš eilės senuosius amatus demonstruoja įgudę meistrai, muziejininkai ir entuziastai, į Nidą atvykę iš visos Lietuvos.

Platesnė informacija:  www.neringosmuziejai.lt

Nuotrauka iš Neringos savivaldybės archyvo.

VASARA: Baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“

Paskutinįjį vasaros savaitgalį etninės kultūros mylėtojus sukviečia didžiausias nepriklausomas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“.

Festivalis ką tik atšventė 20-metį. Tai vienas seniausių ir unikaliausių vasaros renginių Baltijos regione. Net keturias dienas lankytojus džiugina rinktinių Lietuvos ir užsienio kolektyvų koncertai bei itin turtinga kultūrinė šventės programa.

Greta muzikinių koncertų savo gebėjimus rodo geriausi senųjų amatų meistrai, vyksta edukacinės paskaitos, baltų apeigos, kino peržiūros, ekomeno parodos, pažintiniai žygiai, sporto turnyrai, teatro vaidinimai, vakaronės, užsiėmimai vaikams ir įvairios pramogos – čia smagios veiklos sau randa ir didelis, ir mažas.
Puiki draugiška aplinka visada garantuoja neužmirštamus potyrius ir nepakartojamą galimybę patekti į savitą magišką pasaulį, tiesiogiai patirti gyvą baltišką savastį.

Festivalį rengia leidykla „Dangus“. Festivalio svetainė: www.mjr.lt

RUDUO: Akcija „Visa Lietuva šoka 2017“

Jau kelinti metai rugsėjo pradžioje ši akcija vyksta centrinėse miestų ir miestelių erdvėse. Organizuojami ir didesni akcijos renginiai, pavyzdžiui, 2017-aisiais: Katedros aikštėje Vilniuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Klaipėdoje, J. Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje, prie Anykščių kultūros centro, Utenos kultūros centro kieme, prie Šilalės tvenkinio tilto, Kaišiadorių kultūros centre, centrinėje aikštėje Skuode, seniūnijos aikštėje Telšiuose, Betygalos miestelio aikštėje ir kituose etnografinių regionų centruose.

Šokdami kiekvienas patiriame tikrą džiaugsmą. Jis kyla iš to, kad tradicinį šokį ir nemokėdami nesunkiai galime sušokti – tam nereikia varginančių pamokų, pakanka pasižiūrėti į kitus ar turėti gerą partnerį. Tie, kas su šia tradicija yra susipažinę geriau, turi galimybę vis jautriau, kūrybiškiau, išradingiau perteikti visas žingsnių, judesių, laikysenos plonybes. O kur dar galimybė susipažinti, išbandyti tarpusavio santykio darnumą, malonumas bendrauti poroje ir būryje... Ypač svarbu, kad tas smagumas, gėris ir pati laimė auga iš savų šaknų, kiekvienam suprantamos savos kultūros.

Vienas iš svarbiausių akcijos tikslų – įtraukti į liaudies šokio sūkurį kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų ne tik matomu scenose, bet kiekvienam prieinamu, išbandytu, pamėgtu. Folkloro, tautinių šokių ir kitus kolektyvus, šokių klubų narius, visus mokančius ir mėgstančius lietuvišką šokį kviestume būti karštais šios akcijos dalyviais – ir patiems be jokių išlygų joje dalyvauti, ir pakviesti, paraginti savo bičiulius, šeimas, gimines, o akcijos metu mokyti ir šokdinti visus šokio smagumo dar nepatyrusius žiūrovus, praeivius ar kitus renginio akiratyje atsidūrusius – nuo mažo iki seno, nuo ūkininko, verslininko iki politiko...

Akcijos iniciatorius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Apie akciją plačiau: http://lnkc.lt/go.php/lit/Visa-lietuva-oka-2017/148

RUDUO: Tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalis „Suklegos“

Kasmet rudenį Kaune vyksta tarptautinis festivalis „Suklegos“. Renginio moto – šiuolaikinis žvilgsnis į folklorą. Šis festivalis – bandymas Lietuvoje po vieno festivalio pastoge aprėpti įvairius muzikinius stilius, projektus, kurių atraminis taškas – etninė kultūra. Įvairiais metais kviečiami dalyvauti muzikantai iš skirtingų šalių. Kauno scenose yra pasirodę svečiai iš Vengrijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Turkijos, Bulgarijos, JAV, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Belgijos ir kt. Renginio dalyvių muzika apibūdinama labai įvairiai: intelektualusis folkloras, postfolkloras, folkdžiazas, modernusis folkloras, world music, newage. Dalyvauti festivalyje kviečiami ir jau dirbantys šioje srityje muzikantai, kompozitoriai, ir nauji atlikėjai, jaunimo grupės. Projektas sumanytas kaip tęstinis tarptautinis festivalis, vykstantis kas metai. Renginys skirtas ypač jaunimui, skatinant jį atsigręžti į savo tautos kultūrą ir iš naujo atrasti folklorą. Kiekvienais metais festivalyje kviečiamos dalyvauti ir populiarios tarp jaunimo grupės, kurios klausytojams atskleidžia savitą požiūrį į liaudies muziką. Tikimės, kad modernaus folkloro festivalis „Suklegos“ ne tik pristatys naujausią skirtingų tautų požiūrį į savo folklorą, bet ir paskatins jaunimą bei vyresniąją kartą domėtis etnine muzika, atrasti savo šaknis, o Lietuvos muzikantus – dažniau atsigręžti į savo tautos lobynus.

Festivalio organizatoriai: Kauno etninės veiklos klubas. Festivalio svetainė: www.suklegos.lt

RUDUO: Tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“

Griežyne vadinamas smuikas, vienas iš pagrindinių liaudies muzikos instrumentų. To paties pavadinimo kas antrus metus vykstančio festivalio tikslas yra supažindinti Lietuvos visuomenę su įvairių tautų liaudies muzikantais, jų instrumentais ir tradicine muzika, o svečiams pademonstruoti autentišką mūsų muzikavimo tradiciją. Per 14 metų žiūrovams jau grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Peru, Airijos, Velso, JAV, Italijos, Japonijos, Irano, Turkijos, Kinijos, Vengrijos ir kitų šalių muzikantai. „Griežynė“ – ne tik koncertai, bet ir instrumentų ar muzikantų fotografijų parodos, folkloro dirbtuvės, dalijimasis dokumentine etnografine medžiaga, papročiais, instrumentų gamybos žiniomis, susitikimai su gamintojais ir muzikantais.

Rengėjai – instrumentinio folkloro entuziastai Algirdas Klova ir Arūnas Lunys. Apie festivalį: http://www.lnkc.lt/griezyne

Nuotrauka iš festivalio veidaknygės

RUDUO: Baltų vienybės ugnies sąšauka

Nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. Žemaitijoje pradėta rengti Baltų vienybės ugnies sąšauka tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Ši graži kultūrinė-pilietinė akcija plečiasi. 2009 m. vienybės ugnis degė ant 65 Lietuvos ir Latvijos piliakalnių ir kalnų, o 2016 m. – ant 180. Ši kultūrinė akcija išsiplėtė į lietuvių etnines žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė kitas užsienio valstybes, kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai, kiti baltų kultūros gerbėjai.

Pažymėtina, kad Baltų vienybės dienos minėjimo pagrindu tapo pergalė Saulės mūšyje 1236 m. rugsėjo 22 d. Tai viena pirmųjų baltų – žemaičių, žemgalių genčių – didžiųjų pergalių, kurios metu kunigaikščio Vykinto vedama jungtinė kariuomenė sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemes. 2000-aisiais metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną – paskelbė Baltų vienybės diena (latv. Baltu vienības diena), kuri tapo Lietuvoje atmintina diena, o Latvijoje – valstybine švente. Ši diena tapo gera proga broliškų lietuvių ir latvių tautų draugystei puoselėti, bendriems renginiams rengti.

Kasmet rugsėjo 22 d. 20–21 val. žmonės kviečami burtis ant piliakalnių ir kitose su baltų istorija susijusiose vietose Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse, uždegti simbolinę ugnį ir atšvęsti istorinę Baltų vienybės dieną bei kalendorinę Rudens lygiadienio šventę.

Akcijos iniciatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Plačiau apie akciją: http://www.aukuras.lt/sasauka/

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis
X