Konkursas "Tautinis drabužis"

Nijolės Norbutienės istorija

Mano prosenelė Elena Gutausksienė buvo nuostabi audėja. Jos audimo staklės stovėjo viename iš kambarių namo, esančio Maniūšių k., buvusiame Gruzdžių valsčiuje.

Paprastai ji ausdavo lovatieses, staltieses, rankšluosčius. Tačiau kuomet mano mamytei Albinai Žakaitei sukako 16 metų ir ji pradėjo giedoti bažnytiniame Gruzdžių bažnyčios chore, mano promočiutei teko didelis išbandymas – išausti mamytei, o vėliau ir visam bažnytiniam chorui tautinius rūbus.

Tokiu būdu tautinis rūbas buvo pradžių pradžia mūsų giminės istorijoje. Kadangi mano mamytė nuo jaunų dienų išmoko siuvėjos amato, tai visi mano rūbeliai, tarp jų ir pirmasis tautinis kostiumėlis man, trečiokei  buvo pasiūtas 1957 metais. Labai gaila, kad iš to laikotarpio mūsų šeimos archyve nėra likę nuotraukų (o gal jų išvis ir nebuvo?).

Tuo laikotarpiu tautinis kostiumas buvo laikomas ypatingu šventiniu rūbu. Mokantis vidurinėje mokykloje teko laimė būti vienai iš poezijos skaitovių, koncertų metu tiek mokykloje, tiek už jos ribų visada vilkėdavau tautinį kostiumą.

Gerai prisimenu1962-uosius, kai draugės vestuvėse man teko būti vyresniąja pamerge. Visa vestuvinė palyda vilkėjome tautinius rūbus. Atrodėme tikrai nuostabiai ir iškilmingai.

Su tautiniu kostiumu mano gyvenimas susijęs ir dalyvaujant net keturiose dainų šventėse. Todėl labai gaila, kad paskutinioji šventė, kurioje vilkėjau tautinius drabužius, buvo 2009-aisiais. Suprantu – viskam savas laikas...

Nijolė Norbutienė,
Plungės r. savivaldybės Babrungo sen. Glaudžių kaimo gyventoja

X