Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas 2015 metais

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMU

Seimo atstovavimas EKGT: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu į EKGT 2013- 2017 m. kadencijai deleguotas Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaiša. EKGT 2015 m. teikė LR Seimui įvairius siūlymus:  dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (2015- 02-04 raštas Nr. S-15);  dėl Tautinio drabužio metų paskelbimo, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (2015-02-11 raštas Nr. S-23);  dėl etnologinės krypties specialybių studijų tęstinumo, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (2015- 02-11 raštas Nr. S-24);  dėl Rasos (Joninių) šventės išsaugojimo“ konferencijos–forumo „Etninė kultūra etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d., rezoliucija (2015-02-11 raštas Nr. S-25);  dėl etnokultūrinio ugdymo įtraukimo į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą“, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (2015-02-11 raštas Nr. S-26);  dėl Lietuvos administracinės reformos remiantis etnografinių regionų pagrindu, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (2015-02-11 raštas Nr. S-27);  dėl Užgavėnių ir Sekminių įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą, konferencijos–forumo „Etninė kultūra etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d., rezoliucija (2015-02-11 raštas Nr. S-28);  dėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos (2015-03-31 raštas Nr. S-171); 41  dėl Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2015-04-30 raštas Nr. S-200);  dėl 2015–2016 ir 2017–2018 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (2015-06-09 raštas Nr. S-223);  dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 naujos redakcijos projekto (2015-09- 22 raštas Nr. S-272; 2015-10-09 raštas Nr. S-282). 2015-10-13 posėdyje EKGT nutarė kreiptis į LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą dėl audiovizualinių archyvų įstatymo rengimo inicijavimo, siūlyti iš suinteresuotų institucijų atstovų sudaryti darbo grupę įstatymo projektui parengti. 2015 m. gruodžio 2–5 d. EKGT kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija suorganizavo tarptautinę konferenciją „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“, skirtą Etnografinių regionų metams. Šios konferencijos pirmoji diena vyko LR Seimo Konstitucijos salėje, atidaryme dalyvavo LR Seimo pirmininkė L. Graužinienė.

Bendradarbiavimas su kitomis Seimui atskaitingomis institucijomis

EKGT 2015-02-04 raštu Nr. S-15 „Dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo“ kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, informuodama apie priimtą konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją. Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo nykstančius krašto vietovardžius išsaugoti gatvių, aikščių, kelių pavadinimuose. 2015-03-10 posėdyje EKGT nutarė kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą, prašant pateikti duomenis, kiek pagal Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą buvo finansuota etnologinių tyrimų projektų, kiek projektų 2015 m. gavo finansavimą atsižvelgiant į Etnografinių regionų metų prioritetą, kiek etnokultūrinės srities mokslininkų yra projektus vertinusių ekspertų tarpe, taip pat organizuoti susitikimą su Lietuvos mokslo tarybos atstovais siekiant išsiaiškinti etnologinių tyrimų konkursinio programinio finansavimo perspektyvas. EKGT 2015-04-09 gautas raštas Nr. 23-1062 iš LR Vyriausybės, kuriame prašoma pagal kompetenciją išnagrinėti Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimą dėl Lietuvos sporto paveldo apsaugos. EKGT raginama ir toliau puoselėti tradicinius sportinius žaidimus bei populiarinti juos mokymo ir ugdymo įstaigose. 

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA

EKGT 2015-02-11 rašte Nr. S-27 „Dėl Lietuvos administracinės reformos remiantis etnografinių regionų pagrindu“, adresuotame LR Prezidentei D. Grybauskaitei, pateikta konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija. Raginama už regioninę politiką atsakingą valdžią nebeatidėliojant parengti ir įgyvendinti administracinę reformą Lietuvoje, kuri užtikrintų etnografinių regionų ir jų vardų išsaugojimą bei atsižvelgiant į etnografinius regionus patobulinti regioninės plėtros įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus.

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE IR MINISTERIJOMIS

Vyriausybės ir ministerijų atstovavimas EKGT: Ministras pirmininkas į EKGT sudėtį 2013- 2018 m. kadencijai delegavo 3 atstovus: KM Regionų kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Ireną Kezienę, ŠMM Bendro ugdymo ir profesinio mokymo departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresniąją specialistę Emiliją Bugailiškienę, AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorių Vidmantą Bezarą. 2015 m. EKGT kreipėsi į LR Vyriausybę šiais klausimais:  Dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (EKGT 2015-02-04 raštas Nr. S-15);  Dėl Lietuvos administracinės reformos remiantis etnografinių regionų pagrindu, konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija (EKGT 2015-02-11 raštas Nr. S-27);  Dėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos; siūloma Vyriausybei sudaryti naują darbo grupę Etninės kultūros plėtros 2015–2022 m. valstybinei programai parengti. Į šią darbo grupę siūloma įtraukti atstovus bent iš kelių ministerijų, susijusių su etninės kultūros plėtra. (EKGT 2015-03-12 raštas Nr. S-163);  Dėl Lietuvos etninės kultūros svarbos Lietuvos švietime (EKGT 2015-06-16 raštas Nr. S- 237);  Dėl Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų veiksmų plano projekto (EKGT 2015-06- 19 raštas Nr. S-240); LR Vyriausybė kreipėsi į EKGT (2015-04-09 Nr. S-23-1062) dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimo „Dėl Lietuvos sporto paveldo apsaugos“. Tarybos atstovai dalyvavo LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos organizuotame posėdyje, sprendžiant Lietuvos sporto paveldo apsaugos klausimą.

Bendradarbiavimas su Kultūros ministerija

2015-01-27 posėdyje EKGT nutarė rekomenduoti Kultūros ministerijai rengti Etninės kultūros plėtros programos projektą, atsižvelgiant į Etnografinių regionų metų programą, skatinti greitesnį programos parengimą, kad savivaldybės galėtų pagal ją sudaryti savo lokalines programas. EKGT 2015-04-03 raštu Nr. S-172 „Dėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos“ pakartotinai kreipėsi į LR Kultūros ministeriją, kuriame Taryba neigiamai įvertino Etninės kultūros plėtros 2015–2017 m. veiksmų plano projektą ir paprašė paaiškinti, kodėl nebuvo įgyvendintas Kultūros ministro 2014 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. ĮV-296 parengti Etninės kultūros plėtros valstybinės 2015–2018 m. programos projektą. EKGT 2015-04-14 posėdyje nutarė atlikti išsamesnį tyrimą apie etninės kultūros konkursinį finansavimą iš valstybės biudžeto, kreiptis į Kultūros ministeriją ir Lietuvos kultūros tarybą, siūlant skirti didesnę konkursinio finansavimo kvotą etninės kultūros projektams, atsižvelgti į proporcingumo principą lyginant su kitomis kultūros sritimis, taip pat pagal regionus, tobulinti etninės kultūros projektams nustatytus vertinimo prioritetus, kriterijus ir balus, juos suderinant su numatomų finansuoti veiklų sąrašu. EKGT 2015-04-14 posėdyje nutarė siūlyti Kultūros ministerijai parengti Regionų kultūros plėtros 2011–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių 2015–2020 m. planą, į jį įtraukiant 43 etninės kultūros plėtrą bendruomenėse, taip pat siūlyti, kad Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovas būtų įtrauktas į valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengėjų darbo grupę. EKGT 2015-06-19 raštu Nr. S-239 „Dėl Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų veiksmų plano projekto“ kreipėsi į Kultūros ministeriją, pateikdama Veiksmų plano projekto vertinimą.

Bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija

EKGT 2015-02-11 rašte Nr. S-24 „Dėl etnologinės krypties specialybių studijų tęstinumo“, adresuotame Švietimo ir mokslo ministerijai, pateikta konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija. EKGT 2015-02-11 rašte Nr. S-26 „Dėl etnokultūrinio ugdymo įtraukimo į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą“, adresuotame LR Švietimo ir mokslo ministerijai, pateikta konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliucija, kuria raginama įtraukti etninės kultūros ugdymą į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamentas 2015-03-16 rašte Nr. SR-1138 pritaria, kad Lietuvos mokyklose būtų skatinamas etninės kultūros ugdymas, kad mokytojams būtų sudarytos sąlygos ir galimybės tobulinti šios srities žinias ir kompetencijas. EKGT 2015-06-09 raštai Nr. S-222 ir Nr. S-223 „Dėl 2015–2016 ir 2017–2018 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“, adresuoti LR Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriuose atkreipiamas dėmesys, kad 2015–2016 ir 2017–2018 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose etninės kultūros ugdymas paminėtas vien ugdymo turinio integravimui skirtame skirsnyje, nurodant, kad Bendrąsias etnokultūrinio ugdymo programas tik rekomenduojama integruoti. Taip pat siūloma etnokultūrinio ugdymo globą pavesti ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriui, bei Bendruosius ugdymo planus tvirtinti ketverių, o ne dviejų metų laikotarpiui. EKGT 2015-06-15 rašte Nr. S-234 „Dėl 2015–2016 ir 2017–2018 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų“, adresuotame LR Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti Tarybos siūlymai dėl 2015–2018 m. bendrųjų ugdymo planų tobulinimo, atsižvelgiant į Bendrąsias etnokultūrinio ugdymo programas. EKGT pirmininkas V. Jocys dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos darbo grupės veikloje, skirtoje Sveikatos ugdymo bendrosios programos, integruojant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, projektui parengti. 

Bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija

2015-02-10 posėdyje EKGT nutarė deleguoti EKGT narius ir EKGT pirmininko pavaduotoją V. Tumėną į susitikimą su LR žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo keitimo projekto tobulinimo; 2015-04-14 posėdyje EKGT nutarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, prašant paskatinti Vietos veiklos grupes etninės kultūros plėtros priemones įtraukti į rengiamas naujas „Leader“ programos strategijas; EKGT 2015-10-09 raštas Nr. S-282 „Dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 naujos redakcijos projekto“, adresuotas LR Žemės ūkio ministerijai, kuriame po Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 naujos redakcijos projekto svarstymo 2015-10-07 LR Seimo kaimo reikalų komitete patikslina siūlymus dėl projekto tobulinimo. 

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS IR SAVIVALDYBĖMIS

Bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija

EKGT 2015-02-04 rašte Nr. S-15 „Dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo“ Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai pateikė konferencijos–forumo „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, vykusios LR Seime 2014 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl vietovardžių pavadinimų išsaugojimo. 2015-02-26 gautas atsakymas iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, kad gyvenamųjų vietovių vardai nėra priskirtini Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos objektams, tačiau yra vertinga istorinio, kultūrinio ir lingvistinio paveldo dalis. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kreipėsi į EKGT (2015-04-30 Nr. 4S-111), prašant sudaryti sąlygas Tarybos vyresniajai specialistei Sigitai Dacienei dalyvauti pasaulio lituanistinių mokyklų sąskrydyje „Draugystės tiltas“ (Norvegijoje), kuriame ji vedė tradicinės kultūros mokymus „Kukutynė“. 2015 m. gegužės 28 d. – birželio 2 d. S. Dacienė dalyvavo Bergeno lietuvių bendruomenės renginyje. 2015-11-05 EKGT pirmininkas V. Jocys ir vyr. specialistė D. Urbanavičienė dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos organizuotoje diskusijoje „Audiobibliotekos skaitmeniniame amžiuje: Lietuvos garsinio kultūros paveldo saugojimas ir prieinamumo vartotojams plėtros perspektyvos“.

Bendradarbiavimas su Lietuvos radiju ir televizija (LRT) bei kitomis žiniasklaidos institucijomis

EKGT teikė LRT vadovybei siūlymus dėl etninės kultūros renginių transliavimo per LRT 2015 metais“ (2015-02-25 raštas Nr. S-152). EKGT iniciatyva Lietuvos televizijoje visą vasario mėnesį vyko informacinė sklaida apie Etnografinių regionų metus: laidoje “Labas rytas” kiekvieną darbo dieną žiūrovams buvo užduodamas su etnine kultūra susijęs klausimas, teisingai atsakiusiems buvo įteikiami prizai. 2015-04-14 posėdyje EKGT nutarė siūlyti LRTK pasirašyti LRTK ir EKGT bendradarbiavimo sutartį dėl nominacijos už etninės kultūros sklaidą teikimo „Pragiedrulių“ konkurse, parengti konkurso, skirto regioninių laidų ir filmų apie etninę kultūrą kūrėjams, nuostatus ir siūlyti kiekvienai EKGT regioninei tarybai sudaryti regiono komisiją, kuri vertintų regioninių televizijų laidų ir filmų apie etninę kultūrą kūrėjų paraiškas, skirtų nominacijas. EKGT kreipėsi (2015-08-10 raštas Nr. S-240) į Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių A. Siaurusevičių dėl žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą viešinimo per Lietuvos radiją ir televiziją. 2015-09-15 posėdyje EKGT nutarė inicijuoti regionų kultūrinių leidinių parodas šalies bibliotekose, skatinti regionines tarybas bendradarbiauti su vietos žiniasklaida, siekiant sklaidos etninės kultūros srityje ir informuoti apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo galimybes tokių leidinių finansavimui, pritarti Spaudos, radijo ir televizijos fondo įstatų pataisoms dėl užsienio lietuvių žiniasklaidos finansavimo.

Bendradarbiavimas su valstybiniais fondais

EKGT kreipėsi (2015-05-13 raštas Nr. S-211) į Lietuvos kultūros tarybą „Dėl etninės kultūros projektų finansavimo ir atitikties Lietuvos kultūros tarybai keliamiems reikalavimams“. Pateiktas LKT pirmojo finansavimo konkurso etapo rezultatų palyginimas pagal etninės kultūros ir kitas sritis, Taryba siūlo padidinti etninei kultūrai ir tautodailei skiriamą finansavimą iki 15%, patobulinti šiai sričiai taikomus projektų vertinimo prioritetus ir kriterijus, kad jie atitiktų etninės kultūros specifiką ir numatomas finansuoti veiklas, įtraukti į projektų vertinimą daugiau kvalifikuotų etninės kultūros ekspertų. Lietuvos kultūros taryba 2015-06-22 atsakomajame rašte Nr. S-206 informavo, kad siekiant tobulinti 2015 m. finansavimo modelį, sudaryta darbo grupė, rengianti 2016 m. finansavimo modelį, darbo grupė planuoja peržiūrėti ir projektų vertinimo kriterijus bei prioritetus. LKT siūlo etninės kultūros srities profesionalius atstovus teikti paraiškas ir dalyvauti kultūros ir meno sričių ekspertų atrankoje. EKGT 2015 m. teikė kelias rekomendacijas Lietuvos kultūros tarybai:  dėl Lietuvos tautodailininkų sąjungos organizuojamo seminaro „Tautodailės privačių kolekcijų dabartis ir perspektyvos Lietuvoje (2015-02-20 raštas Nr. S-105);  dėl kaimo bendruomenės „Dautarai“ projekto „Atgaivinkime Šiaurės vakarų Lietuvos pasienio piliakalnius“ (2015-10-16 raštas Nr. S-287);  dėl kaimo bendruomenės „Dautarai“ projekto „Susimąsčiusio Rūpintojėlio paieškos medyje, akmenyje, skulptūroje ir žodyje“ (2015-10-16 raštas Nr. S-288). Taryba pateikė kandidatų į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ekspertų sąrašą (2015- 08-20 raštas Nr. S-244).

Bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis

Mokslo ir studijų institucijų atstovavimas EKGT: savo atstovus į EKGT sudėtį 2013-2017 m. kadencijai delegavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (dr. A. Žičkienę), Lietuvos istorijos institutas (dr. R. Paukštytę-Šaknienę), Lietuvos universitetų rektorių konferencija (dr. T. Račiūnaitę ir prof. dr. D. Vyčinienę), Lietuvių katalikų mokslo akademija (doc. dr. V. Ališauską). Mokslo ir studijų institucijų atstovavimas regioninėse tarybose: Klaipėdos universitetas delegavo L. Motuzienę, Baltijos regiono istorijos ir archelogijos institutas – doc. dr. S. Pocytę į Mažosios Lietuvos tarybą, Šiaulių universitetas delegavo doc. dr. J. Pabrėžą, Klaipėdos universitetas – doc. R. Vildžiūnienę – į Žemaitijos tarybą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – L. Leparskienė – į Dzūkijos tarybą. EKGT 2015 m. bendradarbiavo su mokslo ir studijų institucijomis šiais klausimais:  su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija dėl darbo grupės sudarymo bendradarbiavimo sutarties gairėms aptarti, siekiant išanalizuoti etninės kultūros įtraukimo į kariūnų renginius ir neformalųjį ugdymą galimybes (2015-03-10);  „Dėl etnologinės krypties specialybių studijų tęstinumo“ rezoliucijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymo į rezoliuciją supažindinimo aukštąsias mokyklas (2015-03-10);  dėl konferencijos „Etninė kultūra šiuolaikinių kultūros pavidalų fone“ surengimo kartu su Vilniaus dailės akademija Panemunėje, Jurbarko r. (2015-09-23);  dėl tarptautinės konferencijos „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“, skirtos Etnografinių regionų metams surengimo kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (2015 m. gruodžio 2–5 d.); 46  dėl Tautinio drabužio metų paskelbimo kreiptąsi į Aleksandro Stulginskio universitetą, prašant išsakyti nuomonę dėl Tautinio drabužio metų paskelbimo kultūrinės, ekonominės ir socialinės naudos (2015-12-14 raštas Nr. S-353). 

Bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis

Ugdymo įstaigų atstovai regioninėse tarybose: į Aukštaitijos tarybą savo atstovą (R. Kežienė) delegavo Kupiškio r. Šepetos Almos Adamkienės pagrindinė mokykla; į Dzūkijos (Dainavos) tarybą – Alytaus dailiųjų amatų mokykla (E. Liškevičienė, E. Ruplėnaitė), Alytaus lopšelis-darželis „Volungėlė“ (A. Plytninkaitė, V. Žitkauskienė). EKGT kreipėsi į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktorę I. Kašienę „Dėl etninės kultūros dalyko tęstinumo Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, prašydama nenutraukti pradėto pažangaus etnokultūrinio modelio, kuris ženkliai prisideda prie jaunimo tautinės savimonės ir patriotizmo puoselėjimo, tradicinių vertybių išsaugojimo ateinančioms kartoms (2015-06-12 raštas Nr. S-233). EKGT dalyvavo Šiaulių dailės mokyklos ir kitų organizatorių rengto Respublikinio mokinių piešinių konkurso „Langas į Lietuvą“, skirto Etnografinių regionų metams pažymėti, nuostatų rengime ir vertinime. 2015-07-09 EKGT pirmininkas V. Jocys dalyvavo įteikiant prizus ir padėkos raštus. 

Bendradarbiavimas su kultūros įstaigomis

Kultūros įstaigų atstovavimas EKGT: savo atstovus į EKGT sudėtį 2013-2017 m. kadencijai delegavo Lietuvos liaudies kultūros centras (J. Šemetaitę), Lietuvos muziejų asociacija (Dalią Bernotaitę-Beliauskienę). Kultūros įstaigų atstovavimas regioninėse tarybose:  į Aukštaitijos tarybą savo atstovus delegavo Kupiškio etnografijos muziejus (V. Aleknienė), Kauno r. Ramučių kultūros centras (J. Balnytė), Jonavos krašto muziejus (R. Libienė), Nalšios muziejus (V. Balčiūnienė), Ukmergės kultūros centras (V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė), Pasvalio krašto muziejus (V. Povilionienė), Kupiškio kultūros centras (A. Pustovaitienė), Molėtų krašto muziejus (J. Vaiškūnas), Panevėžio kraštotyros muziejus (L. Vilienė), Zarasų kultūros centras (R. Vitaitė);  į Dzūkijos (Dainavos) tarybą savo atstovus delegavo Druskininkų kultūros centras (L. Balčiūnienė), Trakų kultūros rūmai (D. Mockevičienė), Varėnos kultūros centras (V. Naruševičiūtė), Lazdijų krašto muziejus (D. Pledienė);  į Mažosios Lietuvos tarybą savo atstovus delegavo Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centras (N. Sliužinskienė, V. Mataitienė), Pagėgių savivaldybės Kultūros centras (A. Mikšienė), Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus (L. Burzdžiuvienė), Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (A. Buržinskienė), Klaipėdos m. savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Z. Genienė), Jurbarko krašto kultūros centras (A. Griškus), Klaipėdos r. savivaldybės Dovilų etninės kultūros centras (L. Kerpienė), Šilutės r. savivaldybės Salos etnokultūros ir informacijos centras (B. Servienė);  į Suvalkijos (Sūduvos) tarybą – Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras (E. Alenskaitė), Patašinės laisvalaikio centras (N. Černevičienė), Kalvarijos savivaldybės kultūros centras (R. Januškienė), Prienų krašto muziejus (E. Juodsnukytė), VšĮ „Raudondvario dvaras“ Kauno rajono muziejus (Z. Kalesinskas), Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka (A. Jankeliūnienė), Vilkaviškio krašto muziejus (A. Mickeviečienė), Vilkaviškio kultūros centras (N. Skinkienė), Kazlų Rūdos Kultūros centras (Ž. Šilingienė), Zanavykų muziejus (R. Vasaitienė), Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio J. Basanavičiaus gimtinė (R. Vasiliauskienė), Prienų kultūros ir laisvalaikio centras (D. Zagurskienė);  į Žemaitijos tarybą delegavo – Kelmės kultūros centras (A. Arlauskas), Rietavo kultūros centras (B. Gedminaitė), Tauragės kultūros centras (V. Girdžiuvienė), Eržvilko kultūros centras (L. 47 Lukošienė), Telšių rajono savivaldybės kultūros centras (R. Macijauskienė), Šiaulių kultūros centras (D. Martinaitienė), Šiaulių „Aušros“ muziejus (S. Milvidienė), Žemaičių dailės muziejus (J. Skurdauskienė). EKGT kreipėsi į Klaipėdos r. savivaldybės tarybą susirūpinusi dėl Dovilų etninės kultūros centro pastato kritinės būklės ir kad ši problema iki šiol nesprendžiama (2015-02-23 raštas Nr. S- 150). 2015-05-06 – 08 EKGT pirmininkas V. Jocys ir Tarybos specialistai, EKGT ir regioninių tarybų nariai dalyvavo LLKC organizuojamame etninės kultūros specialistų seminare „Regiono, krašto, vietos kultūrinė tapatybė: pasireiškimų ir sąveikų klausimai“ Rokiškyje. EKGT regioninės tarybos bendradarbiavo su LLKC, vietos kultūros centrais ir muziejais edukaciniais klausimais. 

Bendradarbiavimas su nacionaliniais ir regioniniais parkais

Nacionalinių ir regioninių parkų atstovavimas regioninėse tarybose: savo atstovus Aukštaitijos taryboje turi Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (S. Mudinienė), Dzūkijos (Dainavos) taryboje – turi Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas (V. Pugačiauskienė); Mažosios Lietuvos – Rambyno regioninio parkas (G. Skipitienė); Žemaitijos – Žemaitijos nacionalinis parkas (A. Kuprelytė), Varnių regioninis parkas (L. Šedvilas). EKGT pirmininkas 2015-03-20 dalyvavo Pasaulinės žemės dienos renginyje „Žemė kėlė žolę“, skirtą Etnografinių regionų metams, Aukštadvario regioniniame parke. Renginyje atspinėtos baltiškosios tradicijos, susijusios su Pavasario lygiadieniu. 

Bendradarbiavimas su savivaldybėmis

Savivaldybių atstovavimas regioninėse tarybose: savo atstovus yra delegavę dauguma Lietuvos rajonų ir miestų savivaldybių (35). EKGT kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, rekomenduojant Kaziuko mugėje atspindėti Etnografinių regionų metus, įsteigti nuolatinę Kaziuko mugės organizavimo tarybą (į kurią įeitų EKGT atstovas) ir patvirtinti Vilniaus etninės kultūros centrą kaip nuolatinį Kaziuko mugės kultūrinės programos organizatorių, taip pat paisteirauti dėl galimybės sertifikuoti dalį Kaziuko mugės, atitinkančios etninės kultūros paveldo reikalavimus (2015-02-04 raštas Nr. S-12). 2015-04- 09 gautas atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento, kuriame informuojama, jog nuspręsta atsisakyti sumanymo sertifikuoti dalį Kaziuko mugės. Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi į visas Mažosios Lietuvos regiono savivaldybes dėl Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) regiono heraldikos (2015-02-08). EKGT bendradarbiavo su Rietavo savivaldybe, organizuojant 2015-07-03 pėsčiųjų žygį „Žemaitijos piliakalniais ir kulgrindomis“, skirtą Etnografinių regionų metams bei Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms paminėti. EKGT kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, siekiant glaudesnio Alytaus miesto ir etninių žemių lietuvių bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse (2015-05-25 raštas Nr. S-215). EKGT kreipėsi į Rokiškio savivaldybės merą A. Vagonį dėl Rokiškio kultūros centro buvusios direktorės Nidos Lungienės kompetencijos, tikėdamasi, kad bus atsižvelgta į ilgametės ir kompetetingos darbuotojos patirtį, o iškilę darbinių santykių nesklandumai bus išspręsti, atsižvelgiant į rajono ir Aukštaitijos bei visos Lietuvos etninės kultūros naudą (2015-06-01 raštas Nr. S-218). 48 EKGT išreiškė susirūpinimą Kauno miesto savivaldybei dėl etninės kultūros dalyko tęstinumo Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje (2015-06-12 raštas Nr. S-233). EKGT kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, siūlant paieškoti galimybių, kaip puoselėti lietuviškas tradicijas per svarbiausias kalendorines šventes Vilniuje, kaip jas praturtinti per šimtmečius sukauptais mūsų tautos lobiais. Pateikiami rekomenduojamų liaudies dainų ir instrumentinės muzikos garso įrašų, lietuvių liaudies pasakų rinkinių, įvairaus žanro muzikos kūrinių sąrašai (2015-12-17 raštas Nr. S-354).

BENDRADARBIAVIMAS SU NEVYRIAUSYBINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

Nevyriausybinių organizacijų atstovavimas EKGT: savo atstovus į EKGT sudėtį 2013-2017 m. kadencijai delegavo Lietuvių etninės kultūros draugija (V. Tumėną), Lietuvos kraštotyros draugija (J. Šorį), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (A. Sakalauską ir A. E. Paslaitį), Lietuvos ramuvų sąjunga (N. Balčiūnienę). Nevyriausybinių organizacijų atstovavimas regioninėse tarybose:  į Aukštaitijos tarybą savo atstovus delegavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, Sėlių kultūros bendrija „Sėla“, Rytų aukštaičių sambūris;  į Dzūkijos (Dainavos) tarybą savo atstovus delegavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys;  į Mažosios Lietuvos tarybą savo atstovus delegavo lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Šilutės kraštotyros draugija;  į Suvalkijos (Sūduvos) tarybą savo atstovus delegavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, Šakių r. tautodailininkų bendrija „Dailius“, Kazlų Rūdos literatų klubas „Versmė“, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugija, bendruomenė „Virbalio vartai“, liaudies menininkų klubas „Mūza“;  į Žemaitijos tarybą savo atstovus delegavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, Šilalės kraštiečių draugija. Papildomai EKGT regioninės tarybos bendradarbiavo ir su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis etnografiniame regione. EKGT kreipėsi į Trakų krašto kultūros ir amatų asociaciją, rekomenduojant prekybinių vietų įrengimą ir sutvarkymą teritorijoje šalia Trakų tradicinio amatų centro (2015-04-15 raštas Nr. S- 189). EKGT kartu su Pėsčiųjų žygių asociacija organizavo 2015-07-03 pėsčiųjų žygį „Žemaitijos piliakalniais ir kulgrindomis“ ir seminarą „Asmenybės ir etnokultūriniai regionai“, skirtą Etnografinių regionų metams bei Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms paminėti. EKGT, bendradarbiaudama su VšĮ „Fortus vita“, dalyvavo žurnalo „Kelionės ir pramogos“ kelionių konkurse „Pažink etnografinius regionus“ arba „Pažink etnografinę Lietuvą“, sudarant maršrutus kiekviename etnografiniame regione po 10 lankytinų vietų, kurios labiausiai atspindi kiekvieno regiono ypatumus. Pasiūlyti maršrutai atspausdinti žurnale „Kelionės ir pramogos“ 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. Nr. 167. EKGT padėjo Žemaitukų arklių augintojų asociacijai suorganizuoti istorinį žygį žemaitukų žirgais apie Lietuvą – „Žemė-žmogus-žirgas“, kuris buvo skiriamas Etnografinių regionų metams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms 49 paminėti, taip pat buvusiems 1935 m., 1975 m. žygiams atminti. Buvo aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai, taip parodant pagarbą kiekvieno regiono kultūriniam ir istoriniam palikimui.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

EKGT vyresnioji specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė dalyvavo 2015 m. gegužės 28 d. – birželio 2 d. pasaulio lituanistinių mokyklų sąskrydyje „Draugystės tiltas“ (Norvegijoje, Bergene), kuriame ji vedė tradicinės kultūros mokymus lietuviams iš Airijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos (iš viso buvo apie 200). 2015-06-06 Taryboje įvyko pasitarimas su Latvijos pedagogais dėl bendradarbiavimo etnokultūrinio ugdymo plėtros klausimais, kuriame buvo aptarta etninės kultūros ugdymo plėtros patirtis Latvijoje ir Lietuvoje. Pateikta Latvijos atstovams išsami informacija apie pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias etninės kultūros ugdymo programas, etnokultūrinio ugdymo patirtį Nacionalinėje M. K. Čiurlionio meno mokykloje, metodines priemones. Nutarta siekti bendradarbiavimo tarp EKGT ir Latvijos institucijų, formuojančių švietimo politiką. 2015 m. gruodžio 2–5 d. EKGT kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija surengė tarptautinę konferenciją „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“, skirtą Etnografinių regionų metams. Konferencijoje dalyvavo pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Vengrijos, Gruzijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Lenkijos. 2015 m. gruodžio 15 d. EKGT vyresnioji specialistė N. Balčiūnienė dalyvavo susitikime su Punsko lietuviais, LR Ambasadoriumi Š. Adomavičiumi, Garbės konsulu V. Stankevičiumi ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais. Posėdžio metu išsakytas EKGT rūpestis dėl etninių lietuvių žemių bei vietos lietuvių etninės kultūros plėtros, kartu su svečiais lankytasi Punsko Kovo 11-osios licėjuje bei S. Dariaus ir S. Girėno mokykloje, dalyvauta pokalbyje su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos (LLEKD) aktyvu, susipažinta LLEKD tautodailės amatų dirbtuvių „Šimtavirvis“ veikla. 

X