Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas 2017 metais

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMU

LR Seimo atstovavimas EKGT – Romualdas Povilaitis (LR Seimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. XIII-122 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-713 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“).

EKGT 2017 m. teikė LR Seimui siūlymus:

  • dėl pirmajam 2017 m. finansavimo etapui Lietuvos kultūros tarybai pateiktų etninės kultūros projektų rėmimo (2017-01-30 raštas Nr. S-18 Seimo Kultūros komitetui);
  • dėl nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos valstybiniuose parkuose (2017-03-03 raštas Nr. S-42 Seimo Kultūros komitetui, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui);
  • dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų (2017-03-08 raštas Nr. S-44, 2017-05-31 raštas Nr. S-103; 2017-11-06 raštas Nr. S-184 Seimo Kultūros komitetui);
  • dėl Nacionalinio muziejaus statuso suteikimo Lietuvos liaudies buities muziejui (2017-03-10 raštas Nr. S-48 Seimo Kultūros komitetui);
  • dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą (2017-03-15 raštas Nr. S-52 Seimo Pirmininkui, Seimo Kultūros komitetui);
  • dėl piliečių asmenvardžių rašybos (2017-03-21 raštas Nr. S-57 Seimo Švietimo ir mokslo komitetui);
  • dėl Tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su regionine valdymo reforma susijusius klausimus (2017-03-24 raštas S-61 Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui);
  • dėl išnykusių kaimų atminimo įamžinimo Lietuvoje (2017-04-28 raštas Nr. S-78 Seimo Kultūros komitetui);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo projekto Nr. XIIIP-717 (2017-06-16 raštas Nr. S-118 „Dėl Lietuvai svarbių humanitarinių, lituanistinių ir istorinių studijų savarankiškumo išsaugojimo regioniniuose universitetuose“ Seimo pirmininkui, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Seimo Kultūros komitetui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Seimo laikinajai etninės kultūros grupei);
  • dėl Baltų vienybės dienos 2017-aisiais, Piliakalnių atmintinais metais, paminėjimo (2017-09-01 raštas Nr. S-146);
  • dėl Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento (2017-12-29 raštas Nr. S-225 „Dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo“ LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Seimo kultūros komitetui).

Taryba kartu su Seimo Kultūros komitetu 2017 m. birželio 5 d. surengė konferenciją „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Konferencijos tikslas – aptarti vietovardžių nykimo ir naikinimo problemą, pasidalyti informacija apie atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtį juos saugant, teikti siūlymus dėl vietovardžių išsaugojimo.

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS REPSUBLIKOS PREZIDENTŪRA

EKGT 2017 m. kreipėsi į LR Prezidentūrą šiais klausimais:

  • dėl Lietuvos akademinės bendruomenės viešo kreipimosi „Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą“ (2017-03-15 raštas Nr. S-52);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl Lietuvai svarbių humanitarinių, lituanistinių ir istorinių studijų savarankiškumo išsaugojimo regioniniuose universitetuose (2017-06-16 raštas Nr. S-118);
  • dėl Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio protokolo nutarties išrašo (2017-10-27 raštas Nr. S-179 LR Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro Heraldikos komisijos pirmininkei A. Railaitei-Bardei).

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE IR MINISTERIJOMIS

Vyriausybės ir ministerijų atstovavimas EKGT: Ministras pirmininkas į EKGT sudėtį 2013–2018 m. kadencijai delegavo 3 atstovus: KM Regionų kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Ireną Kezienę, ŠMM Bendro ugdymo ir profesinio mokymo departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresniąją specialistę Emiliją Bugailiškienę, AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorių Vidmantą Bezarą.

2017 m. EKGT kreipėsi į LR Vyriausybę šiais klausimais:

  • dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų (2017-03-08 raštas Nr. S-44, 2017-05-31 raštas Nr. S-103; 2017-11-06 raštas Nr. S-184);
  • dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą (2017-03-15 raštas Nr. S-52);
  • dėl Etninės kultūros globos tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su etnine kultūra susijusius klausimus (2017-03-21 raštas Nr. S-56);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl etninių žemių lietuvių kultūros finansavimo atskiros programos sukūrimo (2017-06-15 raštas Nr. S-113);
  • dėl Lietuvai svarbių humanitarinių, lituanistinių ir istorinių studijų savarankiškumo išsaugojimo regioniniuose universitetuose (2017-06-16 raštas Nr. S-118).

Bendradarbiavimas su Kultūros ministerija

EKGT 2017 m. kreipėsi į LR Kultūros ministeriją šiais klausimais:

  • dėl dalyvavimo seminare ir Piliakalnių metų atidarymo renginyje (2017-01-06 raštas Nr. S-2);
  • dėl pirmajam 2017 m. finansavimo etapui Lietuvos kultūros tarybai pateiktų etninės kultūros projektų rėmimo (2017-01-30 raštas Nr. S-18);
  • dėl Nacionalinio muziejaus statuso suteikimo Lietuvos liaudies buities muziejui (2017-03-10 raštas Nr. S-48);
  • dėl Etninės kultūros globos tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su etnine kultūra susijusius klausimus (2017-03-21 raštas Nr. S-56);
  • dėl atstovo į darbo grupę dėl LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos rengimo delegavimo (2017-05-22 raštas Nr. S-92);
  • dėl Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus Vilniuje išsaugojimo (2017-05-23 raštas Nr. S-93);
  • dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų (2017-05-31 raštas Nr. S-103; 2017-11-06 raštas Nr. S-184);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl sąlygų sudarymo etninėse lietuvių žemėse užsienyje gyvenantiems lietuviams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose etnokultūrinėse stovyklose (2017-06-14 raštas Nr. S-111);
  • dėl edukacinių-pažintinių vasaros stovyklų užsienio lietuvių vaikams (2017-06-14 raštas Nr. S-112);
  • dėl valstybės savitumo reprezentavimo viešosiose erdvėse (2017-06-21 raštas Nr. S-120);
  • dėl Baltų vienybės dienos 2017-aisiais, Piliakalnių metais, minėjimo (2017-09-01 raštas Nr. S-146);
  • dėl dalyvavimo konferencijoje „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“ ir posėdyje (2017-11-07 Nr. S-185);
  • dėl Piliakalnių metų uždarymo renginio programos tikslinimo (2017-12-08 raštas Nr. S-217).

Bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija

EKGT teikė siūlymus:

  • dėl Etninės kultūros ugdymo 2017–2018 ir 2019–2020 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose (2017-02-09 raštas Nr. S-27);
  • dėl etnologijos ir folkloristikos studijų krypties išsaugojimo (2017-03-10 raštas Nr. S-49);
  • dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą (2017-03-15 raštas Nr. S-52);
  • dėl Etninės kultūros globos tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su etnine kultūra susijusius klausimus (2017-03-21 raštas Nr. S-56);
  • dėl tradicinės vaiko darbo sampratos aktualizavimo (2017-03-30 raštas Nr. S-63);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl sąlygų sudarymo etninėse lietuvių žemėse užsienyje gyvenantiems lietuviams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose etnokultūrinėse stovyklose (2017-06-14 raštas Nr. S-111);
  • dėl edukacinių-pažintinių vasaros stovyklų užsienio lietuvių vaikams (2017-06-14 raštas Nr. S-112);
  • dėl Lietuvai svarbių humanitarinių, lituanistinių ir istorinių studijų savarankiškumo išsaugojimo regioniniuose universitetuose (2017-06-16 raštas Nr. S-118).
  • dėl dalyvavimo konferencijoje „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“ ir posėdyje (2017-11-07 Nr. S-185);
  • dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo (2017-12-29 raštas Nr. S-225).

Bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija

EKGT 2017 m. kreipėsi į LR žemės ūkio ministeriją šiais klausimais:

  • dėl Etninės kultūros globos tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su etnine kultūra susijusius klausimus (2017-03-21 raštas Nr. S-56);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl škudžių avių įtraukimo į Lietuvos tautinio paveldo produktų registrą ir į Lietuvos genetinių išteklių sąrašą (2017-06-14 raštas Nr. S-114);
  • dėl tradicinių žaliavų (linų, vilnos ir kt.) auginimo ir perdirbimo perspektyvų (2017-06-19 raštas Nr. S-119).

Bendradarbiavimas su Aplinkos ministerija

EKGT teikė siūlymus Aplinkos ministerijai:

  • dėl nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos valstybiniuose parkuose (2017-03-03 raštas Nr. S-42);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl Baltų vienybės dienos 2017-aisiais, Piliakalnių metais, paminėjimo (2017-09-01 raštas Nr. S-146);

Bendradarbiavimas su Užsienio reikalų ministerija

EKGT 2017 m. kreipėsi į LR Užsienio reikalų ministeriją šiais klausimais:

  • dėl doc. dr. M. Purvino antrosios knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ leidybos dalinio finansavimo (2017-03-15 raštas Nr. S-56);
  • dėl sąlygų sudarymo etninėse lietuvių žemėse užsienyje gyvenantiems lietuviams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose etnokultūrinėse stovyklose (2017-06-14 raštas Nr. S-111);
  • dėl edukacinių-pažintinių vasaros stovyklų užsienio lietuvių vaikams (2017-06-14 raštas Nr. S-112).

Bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija

EKGT teikė įvairius siūlymus:

  • dėl Tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su regionine valdymo reforma susijusius klausimus (2017-03-24 raštas S-61);
  • dėl konferencijos-forumo „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ rezoliucijos (2017-06-12 raštas Nr. S-108);
  • dėl Etninės kultūros globos tarybos siūlymų siekiant regioninės plėtros tobulinimo Lietuvoje (2017-10-31 raštas Nr. S-183);
  • dėl dalyvavimo konferencijoje „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“ ir posėdyje (2017-11-07 Nr. S-185).

Bendradarbiavimas su Krašto apsaugos ministerija

Taryba kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją:

  • dėl Etninės kultūros globos tarybos ekspertų dalyvavimo svarstant su etnine kultūra susijusius klausimus (2017-03-21 raštas Nr. S-56);
  • dėl Baltų vienybės dienos 2017-aisiais, Piliakalnių metais, paminėjimo (2017-09-01 raštas Nr. S-146);
  • dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimą „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“ (2017-12-01 raštas Nr. S-213).

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS IR SAVIVALDYBĖMIS

Bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis ugdymo įstaigomis

          Mokslo ir studijų institucijų atstovavimas EKGT: savo atstovus į EKGT sudėtį 2013–2017 m. kadencijai delegavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (dr. A. Žičkienę), Lietuvos istorijos institutas (dr. R. Paukštytę-Šaknienę), Lietuvos universitetų rektorių konferencija (dr. T. Račiūnaitę ir prof. dr. D. Vyčinienę), Lietuvių katalikų mokslo akademija (doc. dr. V. Ališauską).

EKGT 2017 m. bendradarbiavo su mokslo ir studijų institucijomis šiais klausimais:

  • dėl etnologijos ir folkloristikos studijų krypties išsaugojimo (2017-03-10 raštas Nr. S-49 Studijų kokybės vertinimo centrui);
  • dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą (2017-03-15 raštas Nr. S-52 Lietuvos mokslo tarybai);
  • dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimą „Etninės kultūros ugdymas Lietuvos suaugusiųjų mokyklose“ (2017-05-09 raštas Nr. S-83 Lietuvos suaugusiųjų mokyklų administracijoms);
  • dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimą „Etninės kultūros specialistų poreikio Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose analizė“ (2017-05-09 raštas Nr. S-84 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų administracijoms);
  • dėl folkloro ansamblio „Poringė“ išsaugojimo (2017-06-14 raštas Nr. S-109 Lietuvos edukologijos universitetui);
  • dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų folkloro ansamblių išsaugojimo (2017-06-14 raštas Nr. S-110 Lietuvos universitetų rektorių konferencijai);
  • dėl Lietuvai svarbių humanitarinių, lituanistinių ir istorinių studijų savarankiškumo išsaugojimo regioniniuose universitetuose (2017-06-16 raštas Nr. S-118 Lietuvos universitetų rektorių konferencijai);
  • dėl etninės kultūros dalyko dėstymo panaikinimo nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (2017-09-08 raštas Nr. S-153 M. K. Čiurlionio menų mokyklos tarybai);
  • dėl 2019-ųjų metų paskelbimo vietovardžių atmintinais metais (2017-11-24 raštas Nr. S-206 Lietuvių kalbos institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos istorijos institutui);
  • dėl tradicinių žaliavų auginimo ir perdirbimo mokslinio vertinimo tikslingumo (2017-11-24 raštas Nr. S-207 Aleksandro Stulginskio universitetui, Kauno technologijos universitetui).

Bendradarbiavimas su Lietuvos radiju ir televizija (LRT) bei kitomis žiniasklaidos institucijomis

EKGT (2017-03-23 raštas Nr. S-58 „Dėl etninės kultūros renginių transliavimo per LRT 2017 metais) pateikė LRT Tarybai ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generaliniam direktoriui A. Siaurusevičiui etnokultūrinių renginių, apie kuriuos rekomenduoja transliuoti laidas arba reportažus per LRT, sąrašą.

Bendradarbiavimas su savivaldybėmis

Taryba (2017-01-16 raštas Nr. S-11 „Dėl dalyvavimo seminare ir Piliakalnių metų atidarymo renginyje“) pakvietė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus dalyvauti Piliakalnių bei Tautinio kostiumo metų atidarymo renginyje.

EKGT 2017-04-07 raštu Nr. S-69 „Dėl Vilniaus atminties kultūros puoselėjimo programos“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybei keletą etnologų siūlymų dėl Vilniaus atminties kultūros puoselėjimo programos.

2017-05-17 EKGT raštu Nr. S-87 „Dėl Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą, ragindama rasti galimybę išsaugoti Vilniaus mieste Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų kaip savitą ir išskirtinį muziejų, reikšmingą ne tik sostinei, bet ir visai šaliai.

Taryba 2017-05-24 raštu Nr. S-101 „Dėl kvietimo dalyvauti konferencijoje“ pakvietė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus dalyvauti konferencijoje „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

2017-06-16 EKGT raštu Nr. S-115 „Dėl Mažosios Lietuvos heraldinių ženklų“ kreipėsi į Mažosios Lietuvos regiono savivaldybes, ragindama operatyviau spręsti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldinių ženklų sukūrimo klausimą. Pagėgių savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė raštu Tarybą informavo, kad Mažosios Lietuvos regiono savivaldybės 2015 metais yra pasirašiusios kultūrinio bendradarbiavimo sutartį dėl Mažosios Lietuvos heraldikos sukūrimo. Tikimasi, kad šių metų pabaigoje Mažoji Lietuva turės savo heraldikos ženklus.

2017-06-16 EKGT raštu Nr. S-117 „Dėl privačių muziejų ir kolekcijų išsaugojimo“ kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos muziejų asociaciją, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą, atkreipdama dėmesį į kultūrinę vertę turinčių privačių muziejų ir kolekcijų išlikimo ir išsaugojimo problemą.

2017-06-19 EKGT raštu Nr. S-119 „Dėl tradicinių žaliavų (linų, vilnos ir kt.) auginimo ir perdirbimo perspektyvų“ kreipėsi į Lietuvos savivaldybių seniūnų asociaciją, pateikdama siūlymus dėl linų ir kitų vietinių žaliavų auginimo, tautodailės bei lengvosios pramonės verslo plėtros.

2017-06-21 EKGT raštu Nr. S-120 „Dėl valstybės savitumo reprezentavimo viešosiose erdvėse“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus turizmo informacijos centrą, išreikšdama susirūpinimą dėl valstybės kultūros, istorijos, savitumo reprezentavimo viešosiose erdvėse.

2017-06-27 Taryba raštu Nr. S-121 „Dėl bendradarbiavimo rengiant parodą-seminarą „Piliakalniai tautodailininkų darbuose“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę bendradarbiauti organizuojant parodą.

Organizuodama pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programą atliekamus tyrimus, Taryba bendradarbiavo su Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir kitų savivaldybių švietimo ir kultūros skyriais.

Taryba kartu su Akmenės rajono savivaldybe 2017-11-16 surengė konferenciją „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“ ir išplėstinį Tarybos ir regioninių tarybų posėdį.

EKGT kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 2017 m. organizavo konkursą „2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“, kurio tikslas – skatinti seniūnijas puoselėti etnografinių regionų tradicijas. 2017-11-29 įvyko konkurso nugalėtojų apdovanojimo renginys Trakų pilyje.

Bendradarbiavimas su kultūros įstaigomis

Kultūros įstaigų atstovavimas EKGT: savo atstovus į EKGT sudėtį 2013–2017 m. kadencijai delegavo Lietuvos liaudies kultūros centras (J. Šemetaitę), Lietuvos muziejų asociacija (Dalią Bernotaitę-Beliauskienę).

EKGT regioninės tarybos bendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, vietos kultūros centrais ir muziejais edukaciniais klausimais.

Taryba 2017-03-24 raštu Nr. S-60 „Dėl tautinio kostiumo specialisto delegavimo konsultuoti Etninės kultūros globos tarybą ir visuomenę“ kreipėsi į Lietuvos muziejų asociaciją ir į pagrindinius Lietuvos muziejus, prašydama nurodyti specialistą, kuris galėtų kompetentingai konsultuoti Tarybą ir visuomenę tautinio kostiumo gamybos, komplektavimo ar įsigijimo klausimais.

BENDRADARBIAVIMAS SU NEVYRIAUSYBINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

Nevyriausybinių organizacijų atstovavimas EKGT: savo atstovus į EKGT sudėtį 2013–2017 m. kadencijai delegavo Lietuvių etninės kultūros draugija (V. Tumėną), Lietuvos kraštotyros draugija (J. Šorį), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (A. Sakalauską ir  A. E. Paslaitį), Lietuvos ramuvų sąjunga (N. Balčiūnienę).

Pasvalio kraštiečių bendrija (asociacija) 2017-04-11 kreipėsi į Tarybą dėl išnykusių kaimų įamžinimo Lietuvoje ir prašė Tarybą kreiptis į Vyriausybę, kad kiekviena savivaldybė savo rajono ribose paženklintų išnykusius kaimus specialiais atminimo ženklais. Taryba šį klausimą svarstė 2017 m. balandžio 11 d. posėdyje, kuriame buvo pritarta Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) siūlymui – įpaminklinti išnykusių kaimų pavadinimus.

2017-06-16 EKGT raštu Nr. S-117 „Dėl privačių muziejų ir kolekcijų išsaugojimo“ kreipėsi į Lietuvos muziejų asociaciją, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą, atkreipdama dėmesį į kultūrinę vertę turinčių privačių muziejų ir kolekcijų išlikimo ir išsaugojimo problemą.

2017-06-27 Taryba raštu Nr. S-122 „Dėl valstybės savitumo reprezentavimo viešosiose erdvėse“ kreipėsi į Vilniaus miesto kultūros visuomeninę komisiją, pakvietė jos atstovus dalyvauti pasitarime-diskusijoje dėl valstybės kultūros, istorijos, savitumo reprezentavimo viešosiose erdvėse.

2017-09-19 Taryba raštu Nr. S-159 „Dėl konkurso „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ kreipėsi į Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą, Lietuvos muziejų asociaciją, Lietuvos kultūros centrų asociaciją, Lietuvos bibliotekininkų draugiją kviesdama visus dalyvauti paskelbtame konkurse, kurį Taryba rengia kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene.

Lietuvos tautodailininkų sąjunga pritarė Tarybos iniciatyvai paskelbti 2020-uosius metus Tautodailės metais (2017-11-24 raštas Nr. S-205). Tai būtų konstruktyvus indėlis kuriant Lietuvos ateitį.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

EKGT 2017 m. glaudžiai bendradarbiavo su Pasaulio lietuvių bendruomene. 2017 m. kartu organizavo konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“.

2017-04-27 Taryba raštu Nr. S-77 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos rezoliucijų“ kreipėsi į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybą, pateikdama siūlymus pagal savo kompetenciją etninės kultūros globos srityje į planuojamas Lietuvai ir pasaulio lietuviams aktualias rezoliucijas įtraukti su etnine kultūra susijusius svarbius teiginius.

EKGT raštai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai ir Pasaulio lietuvių bendruomenei:

  • dėl sąlygų sudarymo etninėse lietuvių žemėse užsienyje gyvenantiems lietuviams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose etnokultūrinėse stovyklose (2017-06-14 raštas Nr. S-111);
  • dėl edukacinių-pažintinių vasaros stovyklų užsienio lietuvių vaikams (2017-06-14 raštas Nr. S-112);
  • dėl Etninės kultūros globos tarybos atstovo komisijos veikloje (2017-10-26 raštas Nr. S-178).
X