Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas 2018 metais

Bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Seimu

EKGT teikė Seimui įvairius siūlymus:

  • Dėl valstybinės Etninės kultūros plėtros 2019–2027 m. programos rengimo (2018-02-02 raštas Nr. S-47) ir EKGT parengto Programos koncepcijos projekto (2018-09-20 raštas Nr. S-239);
  • Dėl LKT skiriamo finansavimo etninės kultūros projektams (2018-03-08 raštas Nr. S-68; 2018-07-19 raštas Nr. S-212; 2018-09-12 raštas Nr. S-235);
  • Dėl savivaldybių funkcijos užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą reglamentavimo (2018-12-03 raštas Nr. S-299);
  • Dėl galimybės panaudos pagrindais suteikti patalpas etninės kultūros subjektų veiklai (2018-10-31 raštas Nr. S-278; 2018-11-12 raštas Nr. S-284; 2018-11-19 raštas S-293);
  • Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų keitimo derinant su EKGT (2018-02-02 raštas Nr. S-48; 2018-03-05 raštas Nr. 64; 2018-06-26 raštas Nr. S-191), dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įteikimo (2018-11-27 raštas Nr. S-296);
  • Dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo bei etnologijos ir folkloristikos studijų krypties grąžinimo (2018-10-23 raštas Nr. S-270; 2018-04-09 raštas Nr. S-101);
  • Dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis (2018-04-16 raštas Nr. S-109);
  • Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais (2018-01-10 raštas Nr. S-4);
  • Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais (2018-12-10 raštas Nr. S-303);
  • Dėl EKGT parengto Atmintinų dienų įstatymo naujos redakcijos projekto (2018-11-19 raštas Nr. S-286);
  • Dėl Seimo nario Vytauto Kernagio pasiūlymo nustatyti Lietuvos radijo stotims nacionalinių kūrinių kvotą (2018-10-29 raštas Nr. S-273);
  • Dėl konferencijų etninės kultūros klausimais surengimo Seime (2018-05-22 raštas Nr. S-165; 2018-09-12 raštas Nr. S-237);
  • Dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo vertimo (2018-06-20 raštai Nr. S-187 ir Nr. S-189);
  • Dėl EKGT sudėties pakeitimo (2018-05-14 raštas Nr. S-1410; 2018-10-15 raštas Nr. S-253);
  • Dėl EKGT didžiausio leistino pareigybių skaičiaus padidinimo (2018-03-14 raštas Nr. S-74; 2018-03-29 raštas Nr. S-92);
  • Dėl patalpų panaudos pagrindais suteikimo EKGT (2018-04-04 raštas Nr. S-98; 2018-04-19 raštas Nr. S-122; 2018-11-09 raštas Nr. S-283);
  • Dėl EKGT perkėlimo į II institucijų ir įstaigų grupę remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedu „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ (2018-10-29 raštas Nr. S-274);
  • Dėl EKGT valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo (2018-10-29 raštas Nr. S-275).

 

Sprendžiant šiuos klausimus bendradarbiauta su įvairiais Seimo komitetais bei kitais padaliniais – Kultūros, Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kaimo reikalų, Audito komitetais, Seimo valdyba, laikinąja Etninės kultūros grupe, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. EKGT atstovai dalyvavo 18-oje šių Seimo padalinių posėdžių ar susitikimų.

Bendradarbiaujant su Seimo komitetais ir nariais, EKGT iniciatyva Seime buvo surengtos 3 konferencijos: „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“, „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos“.


Bendradarbiavimas su kitomis Seimui atskaitingomis institucijomis

Su Valstybine kultūros paveldo komisija buvo aptarti „Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse 2019 m.“ įtvirtintos programos „Etninė kultūra ir kultūros paveldas“ trūkumai, nutarta bendromis jėgomis siekti Gairių tobulinimo.

Atsiliepdama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimą, EKGT pirmininkė įsitraukė į darbo grupės Lietuvių kalbos politikos gairių įgyvendinimo priemonių planui 2018–2022 m. parengti veiklą ir teikė siūlymus dėl tarmių išsaugojimo.

EKGT kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą dėl duomenų apie humanitarinių ir socialinių mokslų projektų finansavimą pateikimo (2018-10-04  raštas Nr. S-250) – šie duomenys buvo reikalingi EKGT užsakymu atliekamam tyrimui.


Bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Prezidentūra jos padaliniais

EKGT narė N. Balčiūnienė parengė ir pristatė Prezidentūrai medžiagą dėl valstybinio apdovanojimo Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei A. Vaicekauskienei bei Lydos lietuvių bendruomenės pirmininkei M. Mitiukevič.

EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė ir Mažosios Lietuvos tarybos atstovai dalyvavo Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje, kuriame buvo diskutuojama dėl Mažosios Lietuvos herbo projekto.

 


Bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir ministerijomis

EKGT kreipėsi į Vyriausybę šiais klausimais:

  • Dėl Simono Daukanto atmintinų metų programos rengimo (2018-01-08 raštas Nr. S-1);
  • Dėl Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos nuostatų naujos redakcijos projekto (2018-06-27 raštas Nr. S-192).

Bendradarbiavimas su Kultūros ministerija

EKGT kreipėsi į KM šiais klausimais:

  • Dėl EKGT atstovo įtraukimo į Kultūros pagrindų įstatymo rengėjų grupę (2018-05-28 raštas Nr. S-173);
  • Dėl Etninės kultūros tarybos sukūrimo įgyvendinant tarybų ir komisijų prie KM pertvarką (2018-05-10 raštas Nr. S-138);
  • Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų naujos redakcijos rengimo (2018-03-09 raštai Nr. 70 ir Nr. 71; 2018-03-28 raštas Nr. S-91; 2018-05-07 raštas Nr. S-135; 2018-07-02 raštas Nr. S-195);
  • Dėl EKGT išrinktų kandidatų į Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisiją (2018-07-12 raštas Nr. S-199);
  • Dėl 2019 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių projekto (2018-07-19 raštas Nr. S-212);
  • Dėl etninės kultūros plėtros 2015–2018 m. veiksmų plano įgyvendinimo (2018-02-02 EKGT raštas Nr. S-49);
  • Dėl Simono Daukanto atmintinų metų minėjimo plano (2018-01-30 raštas Nr. S-34);
  • Dėl Vietovardžių metų minėjimo plano (2018-10-04 raštas Nr. S-248; 2018-10-15 raštas Nr. S-256; 2018-12-04 raštas Nr. S-301).

Sprendžiant šiuos klausimus įvyko 5 EKGT susitikimai su KM vadovybe, dalyvauta KM sudarytos darbo grupės 4 posėdžiuose.


Bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžiomis institucijomis

EKGT kreipėsi į ŠMM šiais klausimais:

  • Dėl Etninės kultūros ugdymo sampratos (2018-06-12 raštas Nr. S-183);
  • Dėl privalomo etninės kultūros ugdymo pradinėse klasėse (2018-06-20 raštas Nr. S-188);
  • Dėl Etninės kultūros olimpiados organizavimo (2018-06-20 raštas Nr. S-186).

Siekiant išspręsti šiuos klausimus įvyko EKGT ir ŠMM atstovų 2 susitikimai.

ŠMM, UPC, LMNŠC atstovai pakviesti dalyvauti EKGT organizuotoje konferencijoje „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“ 2018-05-28.

EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru (LMNŠC) parengė Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados sąlygas ir bendradarbiavo organizuojant olimpiadą (2018-10-22 raštas Nr. S-268; 2018-10-26 raštas Nr. S-271).

EKGT kartu su ŠMM, Ugdymo plėtotės centru (UPC) ir kitais partneriais 2018 m. spalio 12–13 d. Seime surengė konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas, Vydūnas“.


Bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija

EKGT kreipėsi į ŽŪM šiais klausimais:

  • Dėl tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo užtikrinimo reorganizuojant ŽŪM struktūrą (2018-02-21 raštas Nr. S-56; 2018-06-07 raštas Nr. S-177);
  • Dėl leidinio apie Lietuvos nacionalines augalų ir gyvūnų veisles (2018-06-11 raštas Nr. S-180);
  • Dėl Trakų krašto Tradicinių amatų centro (2018-10-30 raštas Nr. S-276);
  • Dėl Kaziuko mugės dalies sertifikavimo suteikiant tradicinės mugės statusą (2018-04-09 raštas Nr. S-100);
  • Dėl paramos skyrimo V. Daraškevičiaus fotoalbumo „Saulės ratu“ leidybai (2018-12-27 raštas Nr. S-308).

Sprendžiant TPP įstatymo įgyvendinimo klausimus, įvyko EKGT ir ŽŪM atstovų susitikimas, EKGT atstovai dalyvavo TPP tarybos 3 posėdžiuose, TPP ekspertų 6 posėdžiuose, ŽŪM surengtoje konferencijoje.

Sprendžiant Kaziuko mugės dalies sertifikavimo klausimą, EKGT iniciatyva buvo surengtas tarpinstitucinis pasitarimas ŽŪM.


Bendradarbiavimas su Užsienio reikalų ministerija

EKGT kreipėsi į URM šiais klausimais:

  • Dėl atnaujinto Užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą modelio kūrimo (2018-02-21 raštas Nr. S-58);
  • Dėl Pasaulio lietuvių metų minėjimo plano rengimo (2018-06-08 raštu Nr. S-178; 2018-09-03 raštu Nr. S-228).

Šiais klausimais 2018-03-06 įvyko EKGT Užsienio lietuvių darbo grupės ir URM atstovų pasitarimas dėl lietuvių etninės tapatybės išsaugojimo emigracijoje.


Bendradarbiavimas su Finansų ministerija

EKGT kreipėsi į FM prašydama pateikti duomenis dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų (2018-06-14 raštas Nr. S-184).

Kaip ir kasmet, EKGT teikė FM savo starteginių veiklos planų projektus bei kitus duomenis.


Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir savivaldybėmis

Bendradarbiavimas su Lietuvos kultūros taryba (LKT)

EKGT kreipėsi į LKT šiais klausimais:

  • Dėl LKT skiriamo finansavimo etninės kultūros projektams (2018-03-08 raštas Nr. S-68; 2018-04-20 raštas Nr. S-124; 2018-05-08 raštas Nr. S-137; 2018-07-19 raštas Nr. S-212);
  • EKGT teikė rekomendaciją LKT dėl projekto, skirto V. Daraškevičiaus fotoalbumo „Saulės ratu: lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos“ leidybai (2018-02-27 raštas Nr. S-60);
  • EKGT teikė rekomendaciją LKT dėl projekto „Šimtmečio kultūros paveldas“ (2018-03-01 raštas Nr. S-61).

Sprendžiant LKT skiriamo finansavimo etninės kultūros projektams klausimus, įvyko 6 EKGT ir LKT atstovų susitikimai.


Bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis

Daugiausia buvo bendradarbiaujama su mokslo ir studijų institucijomis, kurios delegavo savo atstovus į EKGT sudėtį 2018–2021 m. kadencijai: LLTI, LII, LMTA, KU, VDU, ŠU, LEU ir LKMA.

Su mokslo ir studijų institucijomis bendradarbiauta šiais klausimais:

  • Dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo, etnologijos ir folkloristikos grąžinimo į Studijų krypčių sąrašą – šis klausimas buvo nagrinėjamas 2018-05-28 EKGT iniciatyva Seime surengtoje konferencijoje „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“ bei EKGT užsakymu VDU atliktame tyrime „Etnologijos studijos ir etninės kultūros specialistų rengimas Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste“.
  • VU, Vilniaus kolegijos ir kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai buvo pakviesti dalyvauti EKGT iniciatyva Seime surengtoje konferencijoje „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“.
  • EKGT kartu su LLTI ir kitais partneriais bendradarbiavo rengiant Seime konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas, Vydūnas“ 2018 spalio 12–13 d.
  • EKGT nuo 2018 m. rugsėjo mėn. tapo partneriais su LMTA ir KU organizuojant pasaulinį etnochoreologų simpoziumą, kuris įvyks 2020 m. Klaipėdoje.

Bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybėmis

Daugiausia bendradarbiauta su Lietuvos savivaldybėmis per jų atstovavimą EKGT regioninėse tarybose – jose savo atstovus turi visų Lietuvos rajonų ir miestų (išskyrus Vilnių) savivaldybės.

EKGT kreipėsi į savivaldybes šiais klausimais:

  • 2018 m. pirmajame ketvirtyje vyko EKGT regioninių tarybų prioritetų sklaida regionų savivaldybėse;
  • EKGT regioninių tarybų posėdžiuose analizuotos atskirų savivaldybių Etninės kultūros plėtros programos;
  • Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo savivaldybių mokyklose kreiptasi į Lietuvos savivaldybių švietimo skyrius prašant pateikti informaciją (raštai 2018-05-23 Nr. S-166, 167, 168, 169, 170, 171).
  • EKGT kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės tarybą dėl Vilniaus Žvėryno gimnazijos parengtos etninės kultūros ugdymo sampratos patvirtinimo, šiuo klausimu EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė dalyvavo 2018-03-28 Vilniaus m. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje, vėliau kreiptasi į Vilniaus m. tarybą (EKGT 2018-04-10 raštas Nr. Nr. S-104);
  • EKGT regioninėms taryboms bendradarbiaujant  su Lietuvos savivaldybėmis, 2018 m. gruodžio mėn. 22 savivaldybėse įvyko Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados I etapas;
  • Į Vilniaus m. savivaldybę kreiptasi dėl Kaziuko mugės dalies sertifikavimo suteikiant tradicinės mugės statusą (EKGT raštai 2018-04-09 Nr. S-100; 2018-07-05 Nr. S-196; 2018-11-26 Nr. S-295);
  • Į Marijampolės savivaldybę EKGT kreipėsi dėl Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės 2018 m. – programos papildymo etninės kultūros renginiais (EKGT raštas 2018-04-04 Nr. S-97);
  • Į Klaipėdos rajono savivaldybę EKGT kreipėsi siūlydama išsaugoti Klaipėdos rajono pavadinimą (EKGT 2018-05-08 raštas Nr. S-136);
  • Kartu su Skuodo r. savivaldybe EKGT 2018-11-07 surengė S. Daukantui pagerbti skirtą konferenciją „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“;
  • EKGT gruodžio mėn. pateikė savivaldybėms atrinktų postfolkloro lietuviškų kalėdinių dainų garso įrašų sąrašą, kviesdama populiarinti lietuviškas kalėdines dainas savivaldybių rengiamuose kalėdiniuose renginiuose (EKGT raštai 2018-11-26 Nr. S-294; 2018-11-27 Nr. S-297).

Bendradarbiavimas su kultūros įstaigomis

EKGT daugiausia bendradarbiavo su kultūros įstaigomis, kurios delegavo savo atstovus į EKGT sudėtį 2018–2021 m. kadencijai – su LNKC, VEKC ir Lietuvos liaudies buities muziejumi.

Be to, regioninėse tarybose savo atstovus turi šios kultūros įstaigos: Mažosios Lietuvos taryboje – Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centras, Šilutės Hugo Šojaus kraštotyros muziejus, Pagėgių savivaldybės kultūros centras, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Neringos savivaldybės Liudviko Rėzos kultūros centras, Klaipėdos r. Dovilų etnokultūros centras, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Jurbarko krašto kultūros centras, Tauragės kultūros centras; Suvalkijos (Sūduvos) taryboje – Kalvarijos savivaldybės kultūros centras, Kauno rajono muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus J. Basanavičiaus gimtinė, Prienų krašto muziejus, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Kazlų Rūdos kultūros centras, Vilkaviškio krašto muziejus, Marijampolės kultūros centras, Zanavykų muziejus, Kauno tautinės kultūros centras, Šakių rajono savivaldybės Patašinės laisvalaikio salė; Dzūkijos (Dainavos) taryboje – Varėnos kultūros centras, Druskininkų kultūros centras, Lazdijų krašto muziejus, Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus, Trakų kultūros rūmai; Žemaitijos taryboje – Kelmės kultūros centras, Vėžaičių kultūros centras, Rietavo savivaldybės kultūros centras, Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, Šiaulių miesto savivaldybės kultūros centras, Tauragės rajono savivaldybės kultūros centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Eržvilko kultūros centras; Aukštaitijos taryboje – Jonavos krašto muziejus,, Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Kaišiadorių krašto muziejus, Kauno r. Ramučių kultūros centras, Kupiškio kultūros centras, Molėtų krašto muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Pasvalio krašto muziejus, Reškutėnų tradicinių amatų centras, Ukmergės kultūros centras, Kupiškio etnografijos muziejus, Pakruojo kultūros centras, Zarasų kultūros centras.

Kai kurie klausimai buvo atskirai aptariami su kai kuriomis kultūros įstaigomis:

  • Su LNKC direktoriumi S. Liausa 2018-05-17 įvyko EKGT pirmininkės D. Urbanavičienės ir pirmininkės pavaduotojo J. Rudzinsko pasitarimas dėl bendradarbiavimo galimybių siekiant etninės kultūros integravimo į rengiamą Kultūros pagrindų įstatymą bei kitais etninės kultūros plėtros klausimais;
  • Su Kauno tautinės kultūros centru bendradarbiauta rengiant jame 2018-10-05 išplėstinį EKGT ir regioninių tarybų atstovų posėdį-seminarą.
  • EKGT kreipėsi į Vilniaus kultūros centrą, pateikdama siūlomų lietuviškų kalėdinių dainų grojaraščio sąrašą ir siūlydama šias dainas pasirinktinai įtraukti į Vilniaus kalėdinius renginius (EKGT  2018-11-26 raštas Nr. S-294), vėliau tarpininkaudama dėl garso įrašų pateikimo iš AGATA;
  • Su Klaipėdos etninės kultūros centru nuo 2018 m. rugsėjo mėn. EKGT bendradarbiauja dėl pasaulinio etnochoreologų simpoziumo Klaipėdoje organizavimo 2020 m.

Bendradarbiavimas su nacionaliniais ir regioniniais parkais

Su nacionaliniais ir regioniniais parkais daugiausia bendradarbiauja EKGT regioninės tarybos, kuriose šie parkai turi savo atstovus: Dzūkijos (Dainavos) taryboje – Dieveniškių istorinis regioninis parkas, Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas; Suvalkijos (Sūduvos) taryboje – Vištyčio regioninis parkas; Žemaitijos taryboje – Žemaitijos nacionalinis parkas ir Varnių regioninis parkas; Aukštaitijos taryboje – Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas, Mažosios Lietuvos taryboje – Rambyno regioninis parkas.


Bendradarbiavimas su žiniasklaidos institucijomis

Plėsdama postfolkloro kalendorinių dainų populiarinimo akciją, EKGT gruodžio mėnesį kreipėsi į Lietuvos radijo stotis, kviesdama advento ir Kalėdų laikotarpiu transliuoti kalėdines lietuvių postfolkloro dainas pagal EKGT ekspertų rekomendacijas parengtą dainų sąrašą.

EKGT kreipėsi į LRT šiais klausimais:

  • Dėl pritarimo Seimo nario V. Kernagio siūlymui papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nustatant Lietuvos radijo stotims nacionalinių kūrinių kvotą (EKGT 2018-10-29 raštas Nr. S-273);
  • EKGT narė N. Balčiūnienė 2018-10-22 teikė interviu LRT laidai apie etnokultūrinio sąjūdžio ir Liaudies dainų klubo įkūrimo 50-metį.

EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė teikė interviu žiniasklaidai dėl EKGT inicijuotos lietuviškų kalėdinių dainų populiarinimo akcijos: LNK laidai 2018-12-04 ir portalui „Lietuvos žinios“ 2018-12-05.


Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis

Su pagrindinėmis etninės kultūros srities nevyriausybinėmis organizacijomis EKGT nuolat bendradarbiavo per jų deleguotus atstovus į EKGT sudėtį 2018–2021 m. kadencijai – su Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, LTS, LEKUS.  

Su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiaujama per EKGT regionines tarybas, į kurias delegavo savo atstovus nevyriausybinės organizacijos: Aukštaitijos taryboje –Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio  skyrius, Panevėžio romuva, Sėlių kultūros bendrija „Sėla“, Lietuvos tautodailininkų sąjunga; Žemaitijos taryboje – Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Šilalės kraštiečių draugija; Mažosios Lietuvos taryboje – Šilutės kraštotyros draugija, lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“; Suvalkijos (Sūduvos) taryboje – Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugija, Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys, Marijampolės liaudies menininkų klubas „Mūza“, Višakio Rūdos kaimo bendruomenė; Dzūkijos (Dainavos) taryboje – Lietuvos tautodailininkų sąjungos  Dzūkijos skyrius, Dzūkų kultūros draugija, Lietuvos fotomenininkų sąjunga,  asociacija „Vilniaus dzūkuliai“.

Ypač daug bendradarbiaujama su LEKUS, kurios atstovai įtraukti į EKGT sudarytą Švietimo ir mokslo darbo grupę, EKGT kartu su LEKUS Seime surengė konferenciją „Etninės kultūros ugdymo padėtis Lietuvoje ir siekiamybė“ 2018-05-28, kartu organizuoja Lietuvos moksleivių etninės kultūros olimpiadą.

EKGT taip pat bendradarbiovo su atlikėjų teises atstovaujančia organizacija AGATA: aptarė lietuviškų tradicinių dainų populiarinimo klausimą, tarpininkavo tarp AGATOS ir kitų institucijų bei organizacijų suteikiant teisę transliuoti lietuvių folkloro ir postfolkloro kūrinius.


Bendradarbiavimas su verslo atstovais

Plėsdama postfolkloro kalendorinių dainų populiarinimo akciją, EKGT 2018 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Lietuvos prekybos centrus bei kai kuriuos lietuviško maisto restoranus ir pakvietė juos advento ir Kalėdų laikotarpiu transliuoti kalėdines lietuvių postfolkloro dainas pagal EKGT ekspertų rekomendacijas parengtą dainų sąrašą.

Atskirai buvo bendradarbiauta su prekybos tinklo „Maxima“ vadybininkais:

  • EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė ir EKGT vyr. specialistė A. Daraškevičienė 2018-11-23 susitiko su prekybos tinklo „Maxima“ atstovu spaudai P. Stoniu ir kitais vadybininkais dėl lietuviškų kalėdinių dainų ir kitų lietuviškų tradicijų sklaidos „Maxima“ parduotuvėse, pateikė EKGT atrinktų kalėdinių dainų garso įrašų sąrašą.
  • Gruodžio mėn. EKGT specialistai „Maximos“ vadybininkams atrinko iš ŽŪM paskelbtos TPP sertifikuotų gamintojų duomenų bazės medžio dirbinių, juostų, riešinių, pirštinių, kojinių, žvakių, muilo, odos, molio, tošies ir pintų gaminių, juvelyrikos sertifikuotus gamintojus, jų sąrašą, rekomenduodami prekiauti šių gamintojų gaminiais „Maximos“ parduotuvėse.

Bendradarbiavimas su užsienio lietuviais

Su Pasaulio lietuvių bendruomene (PLB) bendradarbiauta per Seime surengtus Seimo ir PLB komisijos posėdžius (vasario 13 d., balandžio 24 d. ir 25 d., spalio 9 d.). EKGT narė N. Balčiūnienė kartu su Seimo ir PLB komisijos nariais spalio 7 d. dalyvavo susitikime su Punsko, Seinų ir Suvalkų lietuvių bendruomenėmis, kur buvo aptariama Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos veikla.

EKGT atstovai (pirmininkės pavaduotojas J. Rudzinskas ir EKGT narė D. Senvaitytė) 2018-07-28 dalyvavo Pasaulio lietuvių žaidynių atidaryme ir pasveikino žaidynių dalyvius EKGT vardu.

2018 m. rugsėjo pradžioje EKGT socialiniuose tinkluose kreipėsi į užsienio lietuvių bendruomenes, ragindama aktyviai dalyvauti baltų vienybę simbolizuojančioje akcijoje „Baltų sąšauka“.

EKGT narė N. Balčiūnienė bendradarbiavo su Baltarusijos ir Lenkijos lietuvių bendruomenėmis, spalio 14 d. skaitė pranešimą apie Lietuvos etnografinius regionus Lydos lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos Lietuvių kultūros dienos renginyje.

Mažosios Lietuvos taryba palaikė aktyvius ryšius su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenėmis: regioninės tarybos narė G. Skipitienė sausio mėn. skaitė pranešimą Tilžės lietuvių bendruomenei apie Mažosios Lietuvos pavadinimo kilmę ir etnines žemes, kovo mėn. skaitė pranešimą Tilžės miesto visuomenei apie Vydūną, o narė A. Mikšienė konsultavo Tilžės „Birutės“ draugiją kalendorinių švenčių klausimais.


Tarptautinis bendradarbiavimas

EKGT 2018 m. bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis:

  • 2018 m. rugpjūčio mėn. Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (International Council for Traditional Music, ICTM) Etnochoreologijos studijų grupės valdyba pritarė EKGT pirmininkės D. Urbanavičienės iniciatyvai surengti Pasaulinį etnochoreologų simpoziumą 2020 m. Klaipėdoje;
  • 2018-10-07 EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė dalyvavo Europos moterų vadybos tobulinimo tarptautinio tinklo (EWMD) surengtoje konferencijoje „Įmonių socialinė atsakomybė: įsipareigojimas ar tvari lyderystė?“ ir konferencijos dalyviams pristatė Lietuvos etninę kultūrą;
  • Atsiliepdama į Latvijos dievturių kvietimą, EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė lapkričio 18–19 d.dalyvavo Latvijos Nepriklausomybės šventėje Rygoje, aptarė bendradarbiavimo galimybes su kultūrinėms organizacijoms atstovaujančiais latviais.
X