Ekspertizės - tyrimai

Ekspertizės - tyrimai

2017 metais atlikti tyrimai

  1. Arūnas Vaicekauskas. „Etnokultūros integravimas į bendrojo lavinimo dalykus: planai ir realybė“ (teminė kryptis „Etninės kultūros plėtros bei integravimo į bendrąją kultūros ir švietimo politiką Lietuvoje situacija).
  2. Dovilė Kulakauskienės. „Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Kauno mieste bei Vilniaus miesto gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose“ (teminė kryptis „Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė“).
  3. Andželika Bylaitė-Žakaitienė „Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Klaipėdos misste bei Vilniaus miesto progimnazijose“ (teminė kryptis „Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė“).
  4. Loreta Lichtarovičienė. „Etninės kultūros ugdymas Lietuvos suaugusiųjų įstaigose“ (teminė kryptis „Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė“).
  5. Filomena Kavoliutė. „Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardai“, priedas1, priedas 2  (teminė kryptis „Nematerialaus etnokultūrinio paveldo valstybinės globos situacija“).
  6. Rimantas Balsys. „Lietuvos mitologiniai parkai“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  7. Auksė Noreikaitė. „Latvijos lietuviai ir jų tapatumo raiška XXI a.“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  8. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė „Anglijos lietuvių kultūrinė ir religinė tapatybė“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  9. Jonas Tilvikas „Lietuvininkų liaudies medicina“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).

2016 metais  atlikti tyrimai

  1. „Institucinė įtaka Užgavėnių tradicijų tęstinumui XX šimtmečio pabaigoje – XXI šimtmetyje: lyginamasis atvejų tyrimas“ (atliko doc. dr. A. Vaicekauskas, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – ištirti kaip Užgavėnių šventės tradicijos šiandieną tęsiamos kaimo bei miesto erdvėje ir kokios įtakos šventės formų kaitai gali turėti išorinio poveikio institucijos — pradedant nuo vietos etnokultūros entuziastų ar folkloro kolektyvų veiklos iki švietimo ar kultūros įstaigų atsakingų už etnokultūros veiklą parėdymų.
  2. „Vaikų darbas XX–XXI a. Lietuvoje“ (atliko A. Daraškevičienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – atskleisti darbinio auklėjimo kultūros kaitą XX-XXI a. eigoje Lietuvos šeimoje.
  3. „Etnografinių regionų ir administracinio suskirstymo santykis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse“ (atliko D. Urbanavičienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos etnografinių regionų istorinę, kultūrinę ir administracinę raidą bei šių dienų demografinę situaciją, pasiremiant kitų Europos šalių regionine politika aptarti ir siūlyti galimus administarcinio suskirstymo variantus.
  4. „Etninės kultūros ugdymo raiška bendruomenių gyvenime“ (atliko V. Atkočiūnienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie seminarų „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“ turinį ir jo naudingumą dalyvavusiems įvairių institucijų specialistams ir bendruomenių nariams.
  5. „Lietuvos kariuomenės dainų repertuaro istorinė raida ir šių dienų poreikiai“ (atliko L. Petrošienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – nustatyti dainų repertuaro ir melodikos poreikius, jų kitimą atskirais laikotarpiais, įvertinti dainos vietą šių dienų Lietuvos kario gyvenime.
  6. „Etninės kultūros disciplina(-os) Lietuvos universitetuose“ (atliko dr. N. Brazauskas, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros disciplinos (-ų) vietą valstybinių Lietuvos universitetų studijų programose. Metodiniais tikslais buvo pasirinktas pastarųjų penkerių metų laikotarpis (2011–2016), siekiant atskleisti etninės kultūros situaciją dabartiniuose Lietuvos universitetuose.
  7. „Baltarusijos kraštų (Gervėčių, Pelesos, Rodūnės, Lydos) lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaita XX a. antroje pusėje–XXI a. pradžioje“ (atliko A. Kirda, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – atskleisti Baltarusijos lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaitos savitumus Pelesos, Rodūnės krašte ir Lydos mieste XX a. antroje pusėje–XXI a. pradžioje ir pateikti rekomendacijas, kokios priemonės galėtų padėti stiprinti šių savitų bendruomenių lietuviškumą, regioninės ir tautinės savimonės išlaikymą.

2015 metais atlikti tyrimai

  1. Užbaigtas 2014 m. pradėtas tyrimas „Etninės kultūros globos tarybos ir Etninės kultūros plėtros programos Lietuvos savivaldybėse“ (atliko doc., dr. Dalia Urbanavičienė), apibendrinimas paskelbtas EKGT informaciniame leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 43-46;
  2. Tyrimas „Lietuvos kultūros tarybos pirmojo finansavimo konkurso etapo rezultatų palyginimas pagal etninės kultūros ir kitas sritis” (atliko EKGT vyr. specialistė dr. Dalia Urbanavičienė), į kurio išvadas bei rekomendacijas Lietuvos kultūros taryba šiek tiek atsižvelgė ir pradėjo skelbti išsamesnę informaciją apie teiktas paraiškas, palankesne etninės kultūros projektams linkme pakoregavo projektų vertinimo prioritetus ir kriterijus;
  3. „Etninės kultūros būklė Lietuvoje“ (atliko Irena Seliukaitė ir EKGT narė Irena Kezienė), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 32-35;
  4. „Etnografinių regionų metams skirtų renginių gidas” pagal regionus – Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva, Žemaitija ir Vilnius (parengė EKGT specialistai su kviestiniais ekspertais iš Lietuvos liaudies kultūros centro) – išsamus variantas ir glaustas reprezentatyvių renginių variantas;
  5. „Lietuvos ir Latvijos etnokultūrinio regionavimo sugretinimas: rezultatai ir sprendimai“ (atliko kviestinis ekspertas prof., dr. Vygandas Čaplikas), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 36-38; 37
  6. „Lietuvos etnografinių regionų koncepcijos ištakų ir sklaidos keliai“ (atliko EKGT narys dr. Vytautas Tumėnas), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 47- 60;
  7. „Lietuvos etnokultūriniai regionai: formavimasis ir rezultatas“ (atliko doktorantė Alma Ragauskaitė), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 61-77;
  8. „Lietuvos etnografiniai regionai: kalendorinių švenčių simboliai“ (atliko kviestinis ekspertas dr. Žilvytis Šaknys), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 78-85;
  9. „Tarmės – vienas iš etnografinių regionų kertinių akmenų“ (atliko kviestinis ekspertas doc., dr. Juozas Pabrėža), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 86-89;
  10. „Lietuvos etnografiniai regionai, jų savitumai“ (atliko EKGT specialistai ir ekspertai), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 177-193;
  11. „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (atliko kviestinis EKGT ekspertas dr. Tomas Petrikis);
  12. „Lietuvos tradicinių amatų ir tautodailės pristatymo bei populiarinimo poreikis ir galimybės“ (atliko EKGT vyr. specialistas Valentinas Jazerskas), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 130-137;
  13. „Tradicinių amatų veiklos perspektyvos” (atliko kviestinė EKGT ekspertė prof., dr. Astrida Miceikienė);
  14. „Tautodailės skulptūrų ansamblių gyvenamosiose erdvėse plėtros tradicijos” (EKGT narys dr. Vytautas Tumėnas);
  15. „Vilniaus Kaziukas: šventės istorija ir perspektyvos“ (atliko kviestinis ekspertas prof., dr. Libertas Klimka), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 90-97;
  16. 2015 m. užbaigtas 2014 m. pradėtas tyrimas „Etnokultūrinio sąjūdžio ir tradicinių švenčių raida“ (atliko EKGT narė Nijolė Balčiūnienė), jo apibendrinimas paskelbtas EKGT informaciniame leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 98-102;
  17. „Kalendorinės šventės Vilniaus mieste – modernumo ir archajiškumo sąveikos patirtis“ (atliko kviestinė ekspertė Milda Ričkutė), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 103-112;
  18. „Kalendorinių (valstybinių) švenčių metu miestuose viešai transliuojamų kūrinių repertuaras” (EKGT narė prof., habil.dr. Daiva Vyčinienė);
  19. „Istorinių vietovardžių (gyvenamųjų vietų vardų) nykimo etapai XX a. vidurys – XXI a. pradžia, jų vertė ir išsaugojimo galimybės” (atliko kviestinė EKGT ekspertė doc. dr. Filomena Kavoliūtė);
  20. Užbaigtas 2014 m. pradėtas tyrimas „Etninės kultūros vertybes kaupiančių įstaigų situacija Lietuvoje“ (atliko EKGT narė dr. Aušra Žičkienė), apibendrinimas paskelbtas EKGT informaciniame leidinyje Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 39-42;
  21. „Etninės kultūros ugdymo specialistų rengimas: nueitas kelias, nauji poreikiai ir iššūkiai“ (atliko EKGT narė prof., hab. dr. Daiva Vyčinienė), paskelbta Etninė kultūra Nr. 9, 2015, p. 24-31;
  22. „Vaikų vasaros stovyklos ir etninės kultūros ugdymas” (EKGT narys Jonas Vaiškūnas).
X