Ekspertizės - tyrimai

Ekspertizės-tyrimai

2018 metais EKGT atliko 21 tyrimą:

  1.  Nematerialaus kultūros paveldo apsauga: tarptautinių ir nacionalinių juridinių dokumentų taikymo Lietuvoje ir kitose šalyse patirtis (atliko doc. dr. Rimantas Astrauskas pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą, toliau – EK tyrimų programa). Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti tarptautinius ir nacionalinius juridinius įrankius (rekomendacijas, konvencijas, įstatymus ir kt.), kuriais nustatoma nematerialaus kultūros paveldo – tradicinės žinijos ir gebėjimų – valstybinė globa, įvertinti jų veiksmingumą ir taikymo ribojimus.
  2.  Raižių totorių etnokultūrinis palikimas (atliko prof. dr. Jonas Mardosa pagal EK tyrimų programą). Tikslas – atskleisti Raižių totorių istorinę-demografinę bei kultūrinę raida remiantis etnografine medžiaga bei istoriniais duomenimis.
  3.  Etnologijos krypties ir susijusių mokslo šakų projektų konkursinio finansavimo būklė 2013–2017 m. (atliko doc. dr. Gaila Kirdienė pagal EK tyrimų programą). Tikslas – atskleisti priežastis, dėl kurių sumažėjo etnologijos (kultūrinės antropologijos), folkloristikos ir susijusių mokslų projektų finansavimas humanitarinių ir socialinių mokslo projektų konkursinio finansavimo kontekste.
  4.  Regioninės veiklos raiška XX a. pradžioje (atliko dr. Alma Ragauskaitė pagal EK tyrimų programą). Tikslas – identifikuoti regioninės savimonės raidos teritorinę raišką. 
  5.  Etninės kultūros sklaidos Lietuvos regioninėje (vietinėse) televizijoje vertinimas: regioninių televizijų asociacijos atvejo analizė (atliko dr. Dovilė Kulakauskienė ir dr. Andželika Bylaitė-Žakaitienė pagal EK tyrimų programą). Tikslas – įvertinti etninės kultūros sklaidą Lietuvos regioninėje televizijoje.
  6.  Etnologijos studijos ir etninės kultūros specialistų rengimas Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste (atliko doc. dr. Laimutė Anglickienė ir doc. dr. Dalia Senvaitytė). Tikslas – išnagrinėti etnologijos studijų ir etninės kultūros specialistų rengimo situaciją Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste.
  7.  Etninės kultūros temos ugdymo programose (atliko Rūta Čėsnienė ir Asta Valiukevičienė pagal EK tyrimų programą). Tikslas – išsiaiškinti, kiek dabartinės bendrosios ugdymo programos užtikrina etnokultūrinio ugdymo efektyvumą.    
  8.  Tradicinė dailidystė Lietuvoje (atliko dr. Rasa Bertašiūtė pagal EK tyrimų programą). Tikslas – ištirti tradicinės dailidystės būklę Lietuvoje.
  9.  Utenos krašto armonikų meistrai ir jų darbo armonikos (atliko Raimondas Garsonas pagal EK tyrimų programą). Tikslas – tęsti Peterburgo armonikų gyvavimo tradicijas Utenoje; rengti Utenos rajono nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
  10. Tradicinių švenčių tęstinumas ir kaita lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse (atliko Giedrė Barkauskaitė pagal EK tyrimų programą). Tikslas – išnagrinėti užsienio lietuvių bendruomenėse vykstančias tradicines šventes ir apibūdinti jų tęstinumą bei pokyčius.  
  11. Apklausa dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo (atliko EKGT specialistai Vilniaus, Kauno mieste bei etnografiniuose regionuose). Tikslas – išsiaiškinti, kaip savivaldybėse veikiančios mokyklos, vykdančios pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, įgyvendina BUP 121 ir 139 punktus, kokias konkrečiai pasirinko etninės kultūros ugdymo formas, įvardytas pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosiose programose.

Papildomai EKGT administracija atliko tyrimus ne pagal EK tyrimų programą:

  1. 2015–2017 m. LKT skirtų lėšų bei paremtų projektų pagal kultūros ir meno sritis palyginimas (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  2. 2017 m. ir 2018 m. pirmaisiais finansavimo etapais skirtų lėšų pagal sritis ir programas palyginimas (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  3. 2018 m. pirmame finansavimo etape paremtų ir neparemtų projektų palyginimas pagal vertinimo balus (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  4. Etninės kultūros sąvoka ir santykis su nacionaline kultūra, profesionaliuoju menu bei mėgėjų menu (tyrimą atliko Dalia Urbanavičienė) ir Etninės kultūros, profesionaliojo meno ir nacionalinės kultūros bei mėgėjų meno santykis Lietuvoje (schema, atliko D. Urbanavičienė ir A. Daraškevičienė).
  5. 2017 m. ir 2018 m. skirtų lėšų pagal sritis palyginimas (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  6. 2017 m. ir 2018 m. pirmaisiais finansavimo etapais skirtų lėšų pagal sritis ir programas palyginimas (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  7. 2018 m. pirmame finansavimo etape paremtų ir neparemtų projektų palyginimas pagal vertinimo balus (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  8. Kultūros ir meno sritims 2015–2019 m. LKT skirtų lėšų bei paremtų projektų palyginimas (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  9. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos 2018–2019 m. (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).
  10. Kultūros ir meno sritims (tarp jų ir 2 programoms) 2018 m. LKT realiai skirtų lėšų ir viešai deklaruotų skirtų lėšų skirtumas (duomenų suvestinė-lentelė, atliko Dalia Urbanavičienė).

EKGT 2018 m. atliko 7 apklausas:

  1. Vilniaus m. švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.
  2. Kauno m. švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.
  3. Žemaitijos regiono švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.
  4. Aukštaitijos regiono švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.
  5. Dzūkijos (Dainavos) regiono švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.
  6. Suvalkijos (Sūduvos) regiono švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.
  7. Mažosios Lietuvos regiono švietimo įstaigų apklausa Dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo.

EKGT 2018 m. sudarė 5 sąvadus:  

  1. Advento laikotarpio kalendorinės lietuvių folkloro bei postfolkloro dainos (grojaraštis, paskelbtas EKGT svetainėje, žr. http://www.ekgt.lt/naujienos/siemet-kaledos--su-tradicine-lietuviska-muzika.html ).
  2. Kalėdų laikotarpio kalendorinės lietuvių folkloro bei postfolkloro dainos (grojaraštis, paskelbtas EKGT svetainėje, žr. http://www.ekgt.lt/naujienos/siemet-kaledos--su-tradicine-lietuviska-muzika.html ).
  3. Tautinio drabužio gamintojai ir ekspertai (kontaktų ir kitų duomenų suvestinė, paskelbta EKGT svetainėje, žr. http://www.ekgt.lt/svarbu/tautinio-drabuzio-ekspertai-ir-gamintojai/ ).
  4. Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje (nuolat pildomas renginių aprašų su nuotraukomis rinkinys, paskelbtas EKGT svetainėje, žr. http://www.ekgt.lt/svarbu/idomiausi-etnorenginiai-lietuvoje/ ).
  5. Lietuvos legendinės vietos (vietovių aprašų su nuotraukomis rinkinys, ruošiamas skelbimui EKGT svetainėje) .

2017 metais atlikti tyrimai

  1. Arūnas Vaicekauskas. „Etnokultūros integravimas į bendrojo lavinimo dalykus: planai ir realybė“ (teminė kryptis „Etninės kultūros plėtros bei integravimo į bendrąją kultūros ir švietimo politiką Lietuvoje situacija).
  2. Dovilė Kulakauskienė. „Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Kauno mieste bei Vilniaus miesto gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose“ (teminė kryptis „Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė“).
  3. Andželika Bylaitė-Žakaitienė „Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Klaipėdos misste bei Vilniaus miesto progimnazijose“ (teminė kryptis „Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė“).
  4. Loreta Lichtarovičienė. „Etninės kultūros ugdymas Lietuvos suaugusiųjų įstaigose“ (teminė kryptis „Etninės kultūros ugdymo specialistų poreikio ir rengimo analizė“).
  5. Filomena Kavoliutė. „Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardai“, priedas1, priedas 2  (teminė kryptis „Nematerialaus etnokultūrinio paveldo valstybinės globos situacija“).
  6. Rimantas Balsys. „Lietuvos mitologiniai parkai“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  7. Auksė Noreikaitė. „Latvijos lietuviai ir jų tapatumo raiška XXI a.“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  8. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. „Anglijos lietuvių kultūrinė ir religinė tapatybė“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  9. Jonas Tilvikas „Lietuvininkų liaudies medicina“ (teminė kryptis „Etninės kultūros būklė bendruomenėse Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse bei kitose užsienio šalyse“).
  10. Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“ (atliko Virginijus Jocys, vadovaudamasis Piliakalnių metų minėjimo 2017 metais planu). Tyrimo tikslas – ištirti piliakalnių  paveldo  reikšmę vietos bendruomenių kultūriniame gyvenime. Tyrimo metu atlikta apklausa.
  11. Lietuvos kultūros tarybai pateiktų etninės kultūros projektų rėmimas kitų sričių projektų kontekste“ (atliko Dalia Urbanavičienė, EKGT raštas 2017-01-30 Nr. S-18 „Dėl pirmajam 2017 m. finansavimo etapui Lietuvos kultūros tarybai pateiktų etninės kultūros projektų rėmimo“, jo 1 priedas „2017 m., 2016 m. ir 2015 m. pirmaisiais finansavimo etapais skirtų lėšų pagal sritis ir programas palyginimas“ ir 2 priedas „2017 m. ir 2016 m. pirmiesiems finansavimo etapams teiktų finansuotų ir nefinansuotų projektų santykis pagal sritis“).
  12. Etninės kultūros ugdymo reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai“ (atliko Dalia Urbanavičienė). Tyrimo pagrindu skaitytas pranešimas 2017-06-21 Klaipėdoje vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Kultūra ir turizmas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, taip pat paskelbtas straipsnis moksliniame leidinyje „Regional Formation and Development Studies“. Journal of Social Sciences, No. 3 (23), 2017).
  13. „Regioninė politika ir aukštojo mokslo pertvarka Lietuvoje“ (atliko Dalia Urbanavičienė). Sutrumpintas tyrimo variantas paskelbtas periodiniame leidinyje „Mokslo Lietuva“ (2017 m. lapkričio 10 d. Nr. 17 (594), lapkričio 22 d. Nr. 18 (595), gruodžio 8 d. Nr. 19 (596)), išplėstinis variantas parengtas spaudai leidiniui „Etninė kultūra“.
  14. R. Jokubaitytės apklausa „Etninė kultūra Mažosios Lietuvos etnografinio regiono bendrojo ugdymo įstaigose“. Apklausos duomenys analizuoti vykdant Mažosios Lietuvos tarybos veiklą.
  15. R. Jokubaitytės apklausa „Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tautodailininkai“ . Apklausos duomenys analizuoti vykdant Mažosios Lietuvos tarybos veiklą.

2016 metais atlikti tyrimai

  1. „Institucinė įtaka Užgavėnių tradicijų tęstinumui XX šimtmečio pabaigoje – XXI šimtmetyje: lyginamasis atvejų tyrimas“ (atliko doc. dr. A. Vaicekauskas, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – ištirti, kaip Užgavėnių šventės tradicijos šiandien tęsiamos kaimo bei miesto erdvėje ir kokios įtakos šventės formų kaitai gali turėti išorinio poveikio institucijos – nuo vietos etnokultūros entuziastų ar folkloro kolektyvų veiklos iki švietimo ar kultūros įstaigų, atsakingų už etnokultūros veiklą, potvarkių.
  2. „Vaikų darbas XX–XXI a. Lietuvoje“ (atliko A. Daraškevičienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – atskleisti darbinio auklėjimo kultūros kaitą XX–XXI a. Lietuvos šeimose.
  3. „Etnografinių regionų ir administracinio suskirstymo santykis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse“ (atliko D. Urbanavičienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos etnografinių regionų istorinę, kultūrinę ir administracinę raidą bei šių dienų demografinę situaciją, remiantis kitų Europos šalių regionine politika, aptarti ir siūlyti galimus administarcinio suskirstymo variantus.
  4. „Etninės kultūros ugdymo raiška bendruomenių gyvenime“ (atliko V. Atkočiūnienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie seminarų „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“ turinį ir jo naudingumą dalyvavusiems įvairių institucijų specialistams ir bendruomenių nariams.
  5. „Lietuvos kariuomenės dainų repertuaro istorinė raida ir šių dienų poreikiai“ (atliko L. Petrošienė, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – nustatyti dainų repertuaro ir melodikos poreikius, jų kitimą atskirais laikotarpiais, įvertinti dainos vietą šių dienų Lietuvos kario gyvenime.
  6. „Etninės kultūros disciplina (-os) Lietuvos universitetuose“ (atliko dr. N. Brazauskas, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros disciplinos (-ų) vietą valstybinių Lietuvos universitetų studijų programose. Metodiniais tikslais buvo pasirinktas pastarųjų penkerių metų laikotarpis (2011–2016), siekiant atskleisti etninės kultūros situaciją dabartiniuose Lietuvos universitetuose.
  7. „Baltarusijos kraštų (Gervėčių, Pelesos, Rodūnės, Lydos) lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaita XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje“ (atliko A. Kirda, pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 m. programą). Tyrimo tikslas – atskleisti Baltarusijos lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaitos savitumus Pelesos, Rodūnės krašte ir Lydos mieste XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje ir pateikti rekomendacijas, kokios priemonės galėtų padėti stiprinti šių savitų bendruomenių lietuviškumą, regioninės ir tautinės savimonės išlaikymą.

2015 metais atlikti tyrimai

  1. Užbaigtas 2014 m. pradėtas tyrimas „Etninės kultūros globos tarybos ir Etninės kultūros plėtros programos Lietuvos savivaldybėse“ (atliko doc. dr. Dalia Urbanavičienė), apibendrinimas paskelbtas EKGT informaciniame leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 43–46.
  2. Tyrimas „Lietuvos kultūros tarybos pirmojo finansavimo konkurso etapo rezultatų palyginimas pagal etninės kultūros ir kitas sritis“ (atliko EKGT vyr. specialistė dr. Dalia Urbanavičienė), į kurio išvadas bei rekomendacijas Lietuvos kultūros taryba šiek tiek atsižvelgė ir pradėjo skelbti išsamesnę informaciją apie teiktas paraiškas, palankesne etninės kultūros projektams linkme pakoregavo projektų vertinimo prioritetus ir kriterijus.
  3. „Etninės kultūros būklė Lietuvoje“ (atliko Irena Seliukaitė ir EKGT narė Irena Kezienė), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 32–35.
  4. „Etnografinių regionų metams skirtų renginių gidas“ pagal regionus – Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva, Žemaitija ir Vilnius (parengė EKGT specialistai su kviestiniais ekspertais iš Lietuvos liaudies kultūros centro) – išsamus variantas ir glaustas reprezentatyvių renginių variantas.
  5. „Lietuvos ir Latvijos etnokultūrinio regionavimo sugretinimas: rezultatai ir sprendimai“ (atliko kviestinis ekspertas prof. dr. Vygandas Čaplikas), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 36–38; 37.
  6. „Lietuvos etnografinių regionų koncepcijos ištakų ir sklaidos keliai“ (atliko EKGT narys dr. Vytautas Tumėnas), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 47–60.
  7. „Lietuvos etnokultūriniai regionai: formavimasis ir rezultatas“ (atliko doktorantė Alma Ragauskaitė), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 61–77.
  8. „Lietuvos etnografiniai regionai: kalendorinių švenčių simboliai“ (atliko kviestinis ekspertas dr. Žilvytis Šaknys), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 78–85.
  9. „Tarmės – vienas iš etnografinių regionų kertinių akmenų“ (atliko kviestinis ekspertas doc. dr. Juozas Pabrėža), paskelbta kaip mokslo straipsnis leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 86–89.
  10. „Lietuvos etnografiniai regionai, jų savitumai“ (atliko EKGT specialistai ir ekspertai), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 177–193.
  11. „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (atliko kviestinis EKGT ekspertas dr. Tomas Petrikis).
  12. „Lietuvos tradicinių amatų ir tautodailės pristatymo bei populiarinimo poreikis ir galimybės“ (atliko EKGT vyr. specialistas Valentinas Jazerskas), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 130–137.
  13. „Tradicinių amatų veiklos perspektyvos” (atliko kviestinė EKGT ekspertė prof. dr. Astrida Miceikienė).
  14. „Tautodailės skulptūrų ansamblių gyvenamosiose erdvėse plėtros tradicijos“ (EKGT narys dr. Vytautas Tumėnas).
  15. „Vilniaus Kaziukas: šventės istorija ir perspektyvos“ (atliko kviestinis ekspertas prof. dr. Libertas Klimka), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 90–97.
  16. 2015 m. užbaigtas 2014 m. pradėtas tyrimas „Etnokultūrinio sąjūdžio ir tradicinių švenčių raida“ (atliko EKGT narė Nijolė Balčiūnienė), jo apibendrinimas paskelbtas EKGT informaciniame leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 98–102.
  17. „Kalendorinės šventės Vilniaus mieste – modernumo ir archajiškumo sąveikos patirtis“ (atliko kviestinė ekspertė Milda Ričkutė), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 103–112.
  18. „Kalendorinių (valstybinių) švenčių metu miestuose viešai transliuojamų kūrinių repertuaras“ (EKGT narė prof., habil.dr. Daiva Vyčinienė).
  19. „Istorinių vietovardžių (gyvenamųjų vietų vardų) nykimo etapai XX a. vidurys – XXI a. pradžia, jų vertė ir išsaugojimo galimybės“ (atliko kviestinė EKGT ekspertė doc. dr. Filomena Kavoliūtė).
  20. Užbaigtas 2014 m. pradėtas tyrimas „Etninės kultūros vertybes kaupiančių įstaigų situacija Lietuvoje“ (atliko EKGT narė dr. Aušra Žičkienė), apibendrinimas paskelbtas EKGT informaciniame leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 39–42.
  21. „Etninės kultūros ugdymo specialistų rengimas: nueitas kelias, nauji poreikiai ir iššūkiai“ (atliko EKGT narė prof., hab. dr. Daiva Vyčinienė), paskelbta: „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 24–31.
  22. „Vaikų vasaros stovyklos ir etninės kultūros ugdymas“ (EKGT narys Jonas Vaiškūnas).
X