Regioninių tarybų veikla

Regioninių tarybų veikla 2015 metais

2015 metais Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdžiai vyko: 1) sausio 19 d. Zanavykų muziejuje Šakių rajone, 2) kovo 27 d. Marijampolėje, 3) rugsėjo 10 d. Marijampolėje, 4) lapkričio 17 d. Raudondvario dvare (Kauno r.); Žemaitijos tarybos posėdžiai vyko: 1) sausio 26 d. nuotoliniu būdu, 2) vasario 25 d. Plateliuose (Plungės r.), 3) gegužės 19 d. Upynoje (Šilalės r.), 4) gruodžio 3 d. Mosėdyje (Skuodo r.); Dzūkijos (Dainavos) tarybos posėdžiai vyko: 1) 2015 m. gegužės 8 d. Medininkuose, 2) liepos 10 d. Veisiejuose, 3) lapkričio 17 d. nuotoliniu būdu, 4) gruodžio 8 d. Vilniuje; Aukštaitijos tarybos posėdžiai vyko: 1) gegužės 6 d. Rokiškyje, 2) spalio 21 d. Joniškyje, 3) gruodžio 15 d. nuotoliniu būdu; Mažosios Lietuvos taryba surengė tik 2 posėdžius: 1) gegužės 14 d. Šilutėje; 2) spalio 26 d. Klaipėdoje. Iš viso buvo surengta 17 regioninių tarybų posėdžių, iš kurių 3 – nuotoliniu būdu (regioninių tarybų protokolų santraukas žr. 6 priede). 2015 m. rugsėjo 23 d. Panemunėje įvyko bendras EKGT, regioninių tarybų ir EKGT sekretoriato specialistų regionuose posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui.

Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2015 m. rezultatų apžvalga pagal EKGT ir regioninių tarybų 2015 m. veiklos planuose numatytas kryptis.

Regiono etninio savitumo puoselėjimas

Visos regioninės tarybos prisidėjo prie Etnografinių regionų metų 2015-aisiais įgyvendinimo, kaupė duomenis iš savivaldybių apie būsimus renginius savo regione ir teikė juos etnorenginių gidui pagal atskirus regionus sudaryti (gidas paskelbtas LR Seimo elektroninėje svetainėje), dalyvavo atrenkant regioną reprezentuojančius atstovus (folkloro ansamblius, amatininkus ir kt.) Etnografinių metų atidarymo renginiams sausio 19-24 dienomis, iš kurių reportažus transliavo LRT „Laba diena“ ir „Panorama“ laidose. Visos regioninės tarybos aktyviai dalyvavo rengiant ir Etnografinių regionų metų baigiamąjį renginį Vilniaus rotušėje gruodžio 8 d., kurį surengė EKGT. Regioninės tarybos buvo pasitelktos pagal Etnografinių regionų metų įgyvendinimo planą EKGT surengiant konkursą „2015 m. geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija”, taip pat teikiant paraiškas Aplinkos ministerijos organizuotam Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursui, teikiant konsultacijas ir organizuojant šventes etnografiniuose regionuose pasitinkant istorinio žygio „Žemė – žmogus – žirgas“ žemaitukais apie Lietuvą dalyvius (šis žygis buvo skirtas Etnografinių regionų metams). Siekiant pakelti regioninės savimonės ir savivertės prestižą, kai kurios regioninės tarybos (Suvalkijos/Sūduvos ir Mažosios Lietuvos) organizavo trūkstamų regiono heraldikos simbolių kūrimą, svarstė regiono pavadinimo klausimą (Suvalkijos/Sūduvos ir Dzūkijos/Dainavos tarybos).

Žemaitijos taryba surengė Etnografinių regionų metų atidarymą Žemaitijos regione sausio mėn. 19 d. Žemaičių muziejuje „Alka“. Žemaitijos tarybos iniciatyva įvyko du renginiai, skirti žemaičių Užgavėnių tradicijų puoselėjimui: sausio 27-28 d. Telšių Žemaitės dramos teatro kolonų salėje vyko kultūros ir švietimo darbuotojams skirtas teorinis-praktinis seminaras „Užgavėnės, personažai ir kaukės“, o vasario 25 d. Platelių dvaro svirne – konferencija „Užgavėnės Žemaitijoje“. Šakių kultūros centro administracijos prašymu, Žemaitijos taryba tarpininkavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriui organizuojant šventę „Žemaitijos regiono diena. Žemaitē kėitė y“, skirtą Etnografinių regionų metams, kuri vyko balandžio mėn. 11 d. Šakių kultūros centre. Žemaitijos taryba jau antri metai rengia labiausiai nusipelniusių Žemaitijos regiono etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventę: kandidatai gauti 2015 m. apdovanojimus buvo apsvarstyti Žemaitijos tarybos posėdyje vasario mėn. 25 d., o nominacijų įteikimo šventė įvyko spalio mėn. 2 d. Telšių Žemaitės dramos teatre. Spalio 2 d. Žemaitijos taryba organizavo konferenciją „Regioniškumas ir tradicija dabarties kultūros kontekste“, skirtą Etnografinių regionų metams (konferenciją vedė Žemaitijos tarybos pirmininkė R. Vildžiūnienė). Organizuojant LR Aplinkos ministerijos rengiamo Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursą, Žemaitijos taryba sudarė paraiškų vertinimo komisiją iš Žemaitijos tarybos narių ir architektų, kuri pateikė Aplinkos ministerijos vertinimo antrajam etapui 10 paraiškų. Žemaitijos taryba organizavo Žemaitijos regiono pristatymą EKGT 15-os metų jubiliejaus ir Etnografinių regionų metų užbaigimo šventėje gruodžio mėn. 8 d. Vilniaus Rotušėje, pateikė apdovanojimams Žemaitijos regiono žmonių sąrašą. Žemaitijos tarybos specialistė S. Dacienė prisidėjo organizuojant Etnografinių regionų metams skirtą Lietuvos saugomų teritorijų renginį ,,Lietuvos regionų spalvos“, vykusį rugpjūčio mėn. 21 d. Plateliuose (šventę stebėjo Žemaitijos tarybos pirmininkė R. Vildžiūnienė, kiti regioninės tarybos nariai). S. Dacienė prisidėjo prie Žemaičių kultūros draugijos iniciatyvos sukurti paminklą, skirtą Durbės mūšio 755- ųjų metinių paminėjimui (dalyvavo rengiant projektą, tačiau jis paramos iš LKT negavo).

Suvalkijos (Sūduvos) taryba posėdžiuose nuolat skatino etnografinio regiono Sūduvos vardo naudojimą, puoselėdama regiono etninį savitumą. Dar 2001 m. formuojant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose, atsižvelgiant į šio regiono atstovų lūkesčius buvo patvirtintas 52 Suvalkijos (Sūduvos) regiono pavadinimas. Regiono visuomenės veikėjai jau daugelį metų siekia, kad regionas būtų vadinamas ne Suvalkija, o Sūduva, nes Suvalkijos pavadinimas kilo nuo 1867- 1915 m. gyvavusios Suvalkų gubernijos, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, o Sūduvos pavadinimas turi seną kilmę ir buvo ypač populiarus Nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiu, vėliau išeivijos istorikų darbuose, tačiau sovietmečiu palaipsniui buvo išstumtas iš vartosenos. Nuo 8-ojo dešimtmečio etnologijoje įsitvirtino vien Suvalkijos pavadinimas, tačiau per pastarąjį dešimtmetį Sūduvos pavadinimas vėl išpopuliarėjo tarp regiono gyventojų. Regioninės tarybos iniciatyva kovo 27 d. Marijampolės savivaldybėje buvo surengta konferencija „Sūduviai, Sūduva – istorijos kontekste“. Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo surengiant birželio 19 d. LR Seime konferenciją „Iškilus Lietuvių etnoso regionas Sūduva Lietuvos istorijos kontekste“. Lapkričio 17 d. Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdyje buvo priimta deklaracija „Dėl Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pavadinimo keitimo“, reikalaujanti šią regioninę tarybą pervadinti Sūduvos regionine etninės kultūros globos taryba. Be to, regioninė taryba tarpininkavo, kad Kalvarijos, Marijampolės, Šakių ir Kauno rajonų merams būtų įteikta Sūduvos regiono vėliava, patvirtinta Heraldikos komisijos. Šiame regione Etnografinių regionų metų atidarymas buvo surengtas Zanavykų muziejuje Šakių rajone tą pačią dieną, kaip ir kituose regionuose, – sausio mėn. 19 d.

Mažosios Lietuvos taryba, įvertinusi Seimo nutarimą paskelbti 2015-uosius metus Etnografinių regionų metais, dar 2014 m. diskutavo dėl Mažosios Lietuvos regiono heraldikos sukūrimo. Regioninės tarybos nariai organizavo šia tema susitikimus savo bendruomenėse, kuriuose dalyvavo krašto šviesuoliai, buvo formuojami pasiūlymai regiono heraldikos simbolikai. Sausio 20 d. Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkės Nijolės Sliužinskienės ir narių Narūno Lendraičio, Astos Grušelionienės iniciatyva Klaipėdos etnokultūros centre vyko vieša diskusija – konferencija dėl regiono herbo sukūrimo. Diskusijos metu buvo išsakytos kontraversiškos nuomonės, kalbėta apie būtinybę turėti istorinę medžiagą, vengti skubotų sprendinių, etnografinio regiono heraldikos sukūrimo klausimus patikėta koordinuoti Šilutės rajono savivaldybei. Tarpininkaujant regioninės tarybos nariams, gegužės 30 d. Šilutėje pasirašyta visų regiono savivaldybių (Šilutės, Pagėgių, Jurbarko, Tauragės, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos savivaldybių) kultūrinio bendradarbiavimo sutartis, kurioje numatyta bendradarbiauti sudarant organizacinį komitetą ir kuriant etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką bei remti regioną garsinančias veiklas. Šias iniciatyvas palaiko savivaldybių merai, suformuotas organizacinis komitetas. Šilutės r. savivaldybės administracijos iniciatyva ir padedant regioninės tarybos nariams buvo užsakyta atlikti Mažosios Lietuvos regiono (miestų ir miestelių) istorinių ir esamų herbų analizę ir tuo remiantis parengti siūlymus dėl simbolių bei spalvų panaudojimo kuriamam etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbui. Visos regiono savivaldybės skyrė dalinį finansavimą šiai apžvalgai atlikti, ją atliko doc. dr. Arūnas Baublys. Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė per bendrą regioninių tarybų posėdį Panemunėje rugsėjo 23 d. pasiūlė tiek EKGT, tiek regioninėms taryboms apsvarstyti teisines prielaidas, kad Vietos savivaldos įstatyme etninės kultūros globa būtų įtvirtinta kaip valstybės deleguota, o ne savarankiška funkcija (tam pritarė dauguma dalyvavusių narių). Mažosios Lietuvos tarybos nariai (Saulius Sodonis, Giedrė Skipitienė, Jolita Latakienė, Birutė Servienė ir Silva Pocytė) dalyvavo ekspertų komisijoje vertinant Aplinkos ministerijos paskelbto „Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursui“ pateiktas paraiškas. Atsiliepiant į EKGT kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija organizuotą „2015 metais geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos“ konkursą, Mažosios Lietuvos tarybos narės Birutė Servienė, Jolita Latakienė ir Lilija Kerpienė parengė jam paraiškas. Mažosios Lietuvos taryba nutarė bendromis jėgomis patobulinti EKGT tinklalapyje pateiktą informaciją apie Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, šią informaciją pateikti kiekvienos 53 savivaldybės ir etnokultūros įstaigų tinklalapiams (informaciją susisteminti pavesta Reginai Jokubaitytei, EKGT specialistei Mažajai Lietuvai). Regioninės tarybos nariai iškėlė klausimą ir dėl būtinybės turėti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros strategiją, kuri padėtų nuosekliai formuoti ir įgyvendinti regiono etninės kultūros politiką, atlieptų valstybinę politiką etnokultūros srityje, telktų šiam darbui ir institucijas, ir kolektyvus, ir pavienius kūrėjus, amatininkus. Šį klausimą planuojama detalizuoti 2016 m.

Aukštaitijos taryba sausio mėnesį paskelbė Etnografinių regionų metams skirtų renginių gidą (jame numatyta per 316 renginių), o vasario mėn. patikslintą gidą pateikė KM Regionų skyriui. Aukštaitijos tarybos iniciatyva į Etnografinių regionų metų atidarymą Aukštaitijoje sausio 19 d. įsijungė 7 savivaldybės: Ukmergėje vyko renginys „Aukštaitiškoj gryčioj – valstybės lopšys“ (skambėjo sutartinės, buvo kepama ruginė duona, demonstruojamas aukštaitiškų juostų pynimas bei nuometo rišimas, veriamas ir gryčioje kabinamas sodas), apie kurį reportažą parengė LRT; Jonavos kultūros centre buvo pristatoma Aukštaitijos regiono vėliava, Panevėžyje atidaryta paroda „Tradicinė Aukštaitijos tekstilė: Panevėžio krašto praeitis audimo raštuos“, Ignalinoje vyko renginys „Čia – mūsų namai“, Utenoje – „Umžina šito versme“, Pakruojyje – „Ir kalbame, ir skaitome sava tarme“, Širvintose vyko Širvintų krašto folkloro ansamblių sąšauka. Gegužės 6 d. regioninė taryba posėdyje išsamiai aptarė Etnografinių regionų metų renginių programą, regioninės tarybos ir Lietuvos kultūros tarybos (LKT) narys R. Vilys referavo apie Etnografinių regionų metams skirtų projektų dalinį finansavimą iš LKT, nutarta aktyviau bendradarbiauti, įtraukti regioninės tarybos atstovus rengiant bendrus renginius ir projektus Etnografinių regionų metų renginiuose, regioninės tarybos veikloje dėmesį skirti tautinių mažumų etninės kultūros puoselėjimui kviečiant į Etnografinių regionų metams skirtus renginius Visagino rusų ir kitų tautinių mažumų folkloro kolektyvus. Spalio 21 d. posėdyje regioninė taryba svarstė Etnografinių regionų metams sudaryto renginių plano įgyvendinimą ir padarė išvadą, kad regione įvyko beveik visi planuoti Etnografinių regionų metų renginiai, kurie gavo finansavimą (iš LKT daug lėšų pritraukė Anykščių, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų ir Panevėžio miesto projektų rengėjai; gausiai Etnografinių regionų metų renginius finansavo ir pačios savivaldybės – Joniškio, Kėdainių, Molėtų, Utenos, Zarasų ir Panevėžio rajonų, tačiau Ukmergės r. savivaldybėje neįvyko daug numatytų renginių dėl lėšų stokos), buvo nutarta paraginti regiono savivaldybes prisidėti prie projektų kofinansavimo. Rugsėjo mėnesį vyko aktyvios konsultacijos su regiono savivaldybių landšafto architektais, regioninių parkų kraštovaizdžio specialistais, etnografinių kaimų ekspozicijas turinčiais muziejais dėl dalyvavimo Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkurse, iš regiono konkursui pateikta 10 paraiškų, I konkurso atrankos etapą vertino regioninė komisija, kurioje dalyvavo regioninės tarybos pirmininkė Z. Mackevičienė ir narė, EKGT specialistė V. Vasiliauskaitė, o spalio 21 d. regioninės tarybos posėdyje buvo aptarti Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursui teikiami regiono projektai Aukštaitijos taryba kelis kartus regiono savivaldybėms išplatino informaciją (konkurso nuostatus ir dalyvio anketą) apie „Geriausiai tradicijas puoselėjančios etnografinio regiono seniūnijos“ konkursą, į kurį aktyviausiai įsijungė Joniškio rajono seniūnijos (2016 m. pradžioje nugalėtoja paskelbta Joniškio r. Skaistgirio seniūnija). Aukštaitijos taryba tarpininkavo Anykščių, Joniškio, Jonavos, Ukmergės, Kupiškio, Utenos, Švenčionių, Pasvalio savivaldybėms įsigyjant Aukštaitijos regiono vėliavą. Regioninė taryba taip pat tarpininkavo, kad Etnografinių regionų metams skirto istorinio žygio „Žemė – žmogus – žirgas“ žemaitukais apie Lietuvą dalyviai būtų gražiai priimti Žagarėje, Tverečiuje, o rugsėjo 13 d. iškilmingai sutikti Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje surengtoje šventėje, atspindinčioje aukštaičių tradicijas. 

Dzūkijos (Dainavos) taryba išplatino savivaldybėms informaciją apie EKGT ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuojamą konkursą „2015 m. geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“, skatindama aktyvų Lietuvos seniūnijų dalyvavimą Etnografinių regionų metams skirtuose renginiuose ir pasiruošimą bendruomenių metams: buvo sudaryta Dzūkijos (Dainavos) regiono konkurso ekspertų grupė, padėjusi pagrindinei komisijai atrinkti kandidatus. Taip pat buvo sudaryta komisija EKGT ir LR Aplinkos ministerijos organizuotam etnografiškiausio kraštovaizdžio konkurso I etapo vertinimui, kurią sudarė 6 Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai ir 3 nepriklausomi regiono ekspertai, kuri atrinko 3 paraiškas. 

Etninės kultūros plėtra savivaldybėse

Regioninės tarybos skatina regiono savivaldybes parengti ir įgyvendinti savo savivaldybės Etninės kultūros plėtros programas (kurioms kasmet numatomos lėšos savivaldybių biudžetuose), steigti koordinacines Etninės kultūros globos tarybas prie savivaldybės., Turėdamos kad ir nedidelį finansavimą, Etninės kultūros globos tarybos savivaldybėse atlieka svarbią funkciją – telkia kiekvienos savivaldybės kultūros, švietimo darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, etninės kultūros entuziastus, savivaldybės administracijos darbuotojus, koordinuoja įvairių institucijų, organizacijų etninę veiklą, skatina kurtis naujus kolektyvus, ieškoti naujų etnokultūrinės veiklos organizatorių etatų ir pan. 2015 m. EKGT specialistai regioninėse tarybose rinko duomenis apie regiono savivaldybes, turinčias ir neturinčias etninės kultūros plėtros (ar globos) programas bei etninės kultūros plėtros (globos) tarybas prie savivaldybių.

Daugiausia dėmesio šiam klausimui skyrė Aukštaitijos taryba. Vasario mėn. bendradarbiaujant su Aukštaitijos miestų ir rajonų savivaldos institucijomis, buvo rekomenduota vykdant etninės kultūros plėtrą savivaldybėse laikytis regioninėje taryboje patvirtintų prioritetų. Taip pat nuolat buvo bendradarbiaujama su regiono savivaldybėmis atliekant Etnografinių regionų metams skirtų renginių stebėseną: teiktos rekomendacijos, konsultacijos, rūpintasi informacijos apie renginius sklaida regione ir respublikoje. Balandžio mėn. regiono specialistė dalyvavo Kupiškio rajono etninės kultūros globos tarybos ataskaitiniame susirinkime. Aukštaitijos tarybos posėdyje gegužės 6 d. kalbėta apie savivaldybėse veikiančias Etninės kultūros globos tarybas ir dirbančių specialistų trūkumą, nutarta bendradarbiauti padedant kurti etninės kultūros globos tarybas Anykščių, Panevėžio miesto ir Švenčionių savivaldybėse, raštu kreiptis į EKGT su prašymu, kad ši savo ruožtu kreiptųsi LR Vyriausybę dėl etninės kultūros specialistų savivaldybėse. Spalio 21 d. posėdyje regioninė taryba susipažino su Etninės kultūros plėtros programa Joniškio rajone (pristatė regioninės tarybos narė, Joniškio r. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė L. Bertulienė, dalyvavo mero pavaduotoja V. Aleknavičienė), buvo nutarta skatinti kitas regiono savivaldybes perimti gerąją Joniškio rajono patirtį dėl etninės kultūros plėtros programų sudarymo savivaldybėse. Atkreiptas dėmesys, kad kai kuriose Aukštaitijos savivaldybėse (Biržų, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Pakruojo) dar trūksta etninės veiklos koordinatorių.

Mažosios Lietuvos taryba aptarė Klaipėdos rajono savivaldybėje įgyvendinamas Etninės kultūros plėtros, Tradicinių amatų puoselėjimo ir Tradicinės kultūros vertybių registro programas, kurių dėka savivaldybėje sprendžiami etninės kultūros globos klausimai (informaciją apibendrino regioninės tarybos narė Jolita Latakienė). Apie tokias programas bei jų priemones informaciją pateikė ir kiti savivaldybių deleguoti į regioninę tarybą nariai.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba 2014 m. susipažino su parengta ir parvirtinta Kauno rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros programa, o 2015 m. lapkričio 17 d. Raudondvario dvare (Kauno r.) vykusiame išvažiuojamajame posėdyje įvertino šios programos įgyvendinimo 2015 m. patirtį. Tačiau Kazlų Rūdos savivaldybės parengta Etninės kultūros plėtros programa liko dar 55 nepatvirtinta, nėra kuriamos etninės kultūros plėtros programos Marijampolės, Prienų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. 

Etnokultūrinio ugdymo plėtra

Regioninių tarybų nariai aktyviai dalyvavo Ugdymo plėtotės centro surengtose konferencijose „Etnografinių regionų identiteto pagrindai kaip ugdymo turinys nacionalinei vienybei puoselėti“, skirtoje Etnografinių regionų metams: vasario mėn. 12 d. – Klaipėdos universitete, kovo 13 d. – Kaune VDU.

EKGT ir Žemaitijos tarybos iniciatyva, EKGT specialistė Žemaitijos regionui S. Dacienė dalyvavo Pasaulio lietuvių vienuoliktajame lituanistinių mokyklų sąskrydyje „Draugystės tiltas 2015“, vykusiame gegužės 29–31 d. Bergene (Norvegija), kur dalyvavo apie 200 lietuvių iš Airijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos. Be to, Žemaitijos taryba teikė konsultacijas ir tarpininkavo rengiant vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos konkurso „Tramtatulis“ rajonines atrankas ir regioninį turą Žemaitijoje (regioninis turas vyko kovo 28 d. Telšių Žemaitės dramos teatre). Žemaitijos tarybos narės Zafyra Leilionienė, Laima Kelmelienė, Aldona Kuprelytė ir Sigita Dacienė tarpininkavo organizuojant respublikinės Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ Žemaitijos regioninį turą (uždarymas įvyko kovo mėn. 26 d.). Žemaitijos tarybos narė Rita Macijauskienė ir specialistė Sigita Dacienė teikė konsultacijas Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ kolektyvui įgyvendinant projektą „Giriuo paukštielis geiduoje“, skirtą Etnografinių regionų metams. Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant vaikų ugdymo stovyklą „Kūmykštėlis“, vykusią liepos 1-3 d. Plungės r., kurioje vaikai buvo mokomi juostų pynimo, dirbinių iš šiaudelių, karpinių, darbų iš veltinio, tradicinio muzikavimo, dainavimo ir lauko žaidimų (stovyklos sumanytoja ir organizatorė – Žemaitijos tarybos narė R. Macijauskienė).

Aukštaitijos regiono specialistė V. Vasiliauskaitė balandžio mėn. pristatė etninės kultūros specialisto profesiją Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijoje rengtame Karjeros dienos renginyje. Skatindama suaugusiųjų etnokultūrinį švietimą, Aukštaitijos taryba aktyviai bendradarbiauja su Aukštaitijos savišvietos akademija, veikiančia prie Panevėžio kolegijos – regioninės tarybos narys L. Vasilevičius ir regiono specialistė šios akademijos klausytojams skaitė paskaitas įvairiais etninės kultūros klausimais.

Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai gegužės 8 d. susipažino su Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos etnokultūrinio ugdymo veikla. Naujosios kadencijos Dzūkijos (Dainavos) taryboje net 10 narių dirba švietimo srityje, jie itin aktyviai skleidžia etnokultūrinio ugdymo idėjas savo rajonuose, nuolat rengia edukacinius renginius, stovyklas. LR Švietimo ir mokslo ministerija už nuopelnus etnokultūriniam švietimui gruodžio 8 d. Vilniaus miesto rotušėje padėkos raštu apdovanojo Dzūkijos (Dainavos) tarybos narę A. Plytninkaitę.

Mažosios Lietuvos tarybos specialistė Regina Jokubaitytėpastoviai bendrauja su aktyviausiais pedagogais, kurie dirba etninės kultūros srityje. Į 2015-08-26 Ugdymo plėtotės centro surengtus „Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos įgyvendinimo mokymus” regioninė taryba pasiūlė aktyviausius krašto mokytojus iš Nidos, Drevernos, Juknaičių, Vainuto, Stoniškių, Klaipėdos. Regioninės tarybos narys A. Griškus išsamiai pristatė sukurtą ir vykdomą edukacinį žaidimą „Knygnešių gadynė“, skirtą atskleisti Smalininkų (Jurbarko r.) kultūros specifiką. Jo siūlymu regioninė taryba surinks ir apibendrins visą informaciją apie regiono edukacines programas, kurias bus galima viešinti, teikti regiono TIC (Turizmo informaciniams centrams). Mažosios Lietuvos regioninė taryba kartu su Šilutės kultūros centru ir Šilutės kraštotyros draugija 11-tą kartą organizavo regioninę moksleivių viktoriną „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“.

Tradicinių verslų ir amatų populiarinimas

Aukštaitijos taryba spalio 21 d. posėdyje tarėsi dėl sėkmingai dirbančių amatų centrų ir tradicinių amatininkų pristatymo ŽŪM apdovanojimui, ką siūlyti apdovanoti per Etnografinių regionų metų užbaigimo šventę. Spalio 28 d. buvo parengta rekomendacija ŽŪM dėl sėkmingiausio tradicinio amatininko nominacijos (Upytės amatų centras teikė tekstilininkės Irenos Vilienės kandidatūrą).

Žemaitijos taryba bendradarbiavo su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių ir Telšių skyriais, kurie organizavo respublikinę tautodailės parodą „Tradicijos dermė: žemaitiškas užsispyrimas, aukštaitiškas santūrumas“ (atidarymas įvyko kovo 14 d. Šiaulių Dailės galerijoje). Regioninė taryba tarpininkavo organizuojant praktinį Žemaitijos audėjų seminarą „Žemaičių audiniai“ ir parodos „Žemaičių tradicinės tekstilės šiandiena“ atidarymą Palangoje rugsėjo 26 d., teikė konsultacijas Žemaitijos tarybos narei Ritai Macijauskienei dėl projekto „Baltos užuolaidėlės mano miestui“, kurį įgyvendinant Telšiuose spalio 14 d. vyko teorinis-praktinis seminaras mokytojams, moksleiviams ir visuomenei, o lapkričio 27 d. Vincento Borisevičiaus gimnazijoje buvo surengta karpinių konkursinė paroda. VšĮ „Telšių menų inkubatoriaus“ projekto „Kūrybiškumas – verslo pagrindas“ koordinatorės Ingos Damunskienės prašymu, Žemaitijos taryba pateikė informaciją apie žemaičių tradicinius amatininkus, verslininkus kuriant Telšių rajono kūrybinių industrijų žemėlapį-leidinį „Kūrybiniai verslai Telšių rajone“.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narys ir EKGT specialistas Valentinas Jazerskas pirmininkavo Alytaus amatų mokyklos baigiamųjų darbų komisijai, dalyvavo respublikinės konkursinės tautodailės parodos „Aukso vainikas“ Kauno ir Marijampolės regionų kūrinių atrankos komisijose, parengė ir gruodžio 29 d. vedė seminarą „Etninės kultūros simboliai“ pedagogams, amatininkams, kultūros darbuotojams Kėdainių amatų centre.

Etninės kultūros sklaida žiniasklaidoje

Visos regioninės tarybos teikė kandidatus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skelbtam ekspertų konkursui. Kai kurie EKGT specialistai ir nariai iš regionų (V. Vasiliauskaitė, S. Dacienė, V. Jazerskas, R. Jakubaitytė, O. Drobelienė) parengė straipsnius leidiniui „Lietuvos etnografiniai regionai“.

Žemaitijos taryba į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ekspertų grupę pasiūlė ilgametę „Klaipėdos“ dienraščio žurnalistę D. Pauliukevičienę ir Šiaulių universiteto lektorių dr. N. Brazauską. Žemaitijos tarybos nariai teikė informaciją EKGT specialistei S. Dacienei rengiant medžiagą leidiniams „Žemaitijos maršrutai 2015“ ir „Lietuvos etnografiniai regionai“. Žemaitijos tarybos iniciatyva, Žemaičių kultūros draugija pateikė projekto paraišką Lietuvos kultūros tarybai leidiniui „Žemaičių rašyba ir gramatika“ finansavimui gauti ir gavo dalinį finansavimą (leidinio autorius – Žemaitijos tarybos narys Juozas Pabrėža).

Aukštaitijos taryba Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skelbtam ekspertų konkursui iš Aukštaitijos regiono pasiūlė kelias kandidatūras, iš kurių fondas regioninės tarybos narį P. Blaževičių ir EKGT specialistę Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitę. Į išvažiuojamuosius Aukštaitijos tarybos posėdžius visuomet kviečiami rajono žiniasklaidos atstovai. Pavyzdžiui, apie spalio 23 d. Joniškyje vykusį Aukštaitijos tarybos posėdį paskelbtas straipsnis Joniškio rajono savivaldybės puslapyje www.joniskis.lt „Savivaldybių žiniose“. Regioninės tarybos posėdyje gegužės 6 d. nutarta operatyviau skleisti žinią per įvairias žiniasklaidos priemones apie regione vykstančias etninės kultūros veiklas ir problemas, o spalio 21 d. posėdyje – aktyviau skleisti 57 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, projektų patirtį vietinėje ir šalies žiniasklaidoje. Aukštaitijos regiono specialistė kovo mėn. davė interviu laikraščiui „Šeimininkė“ apie aukštaičių tarmes, liepos mėn. – Panevėžio Gerų naujienų televizijai apie etnografiškiausios seniūnijos konkursą, spalio mėn. – dienraščiui „Sekundė“ apie prietarus, parengė straipsnį „Etnografinių regionų metai Rytų Aukštaitijoje“ gruodžio 14 d. „Utenos žinių“ kultūriniame priede „Protakos“, gruodžio 12 d. – dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje apie Aukštaitijos etnografinį regioną. 

Etninės kultūros būklės etnografiniuose regionuose stebėsena

Aukštaitijos taryba sėkmingai ir nuosekliai tęsė regiono etninės kultūros renginių stebėseną. Labiausiai Aukštaitijos etninis savitumas atsiskleidė Etnografinių regionų metams skirtuose renginiuose. Per Etnografinių regionų metų atidarymą Aukštaitijoje sausio 19 d. vyko renginiai Ukmergėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ignalinoje, Utenoje, Pakruojyje ir Širvintose. Nespėjusios prie šios šventės prisijungti savivaldybės, Etnografinių regionų metų atidarymą paminėjo šiek tiek vėliau: sausio 20 d. Ežerėlio kultūros centre ir Kupiškyje, sausio 21 d. Pasvalyje, sausio 22 d. Rokiškyje, sausio 23 d. Joniškyje, sausio 24 d. Salake (Zarasų r.). Etnografinių regionų metams buvo skirta daug specialių edukacinių renginių krašto muziejuose ir bibliotekose (Anykščiuose, Biržuose, Kupiškyje, Molėtuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Švenčionyse), jų metu pristatyta etnografinių regionų etnoarchitektūra, tautinis kostiumas, kulinarijos paveldas, folkloras, tarmė ir kt. Tradiciniuose regiono festivaliuose, šventėse labiau akcentuota lokalios vietos tradicija, išryškintas savo krašto autentiškumas. Ypač daug renginių, skirtų Etnografinių regionų metams, vyko Kupiškio kultūros centre, Etnografijos muziejuje, viešojoje bibliotekoje, mokyklose, darželiuose. Regione toliau buvo rengiamos jau tradicinėmis tapusios šventės: „Bėk bėk, žirgeli“ šventė Anykščiuose, VIII respublikinis tarmiškos kūrybos festivalis „Tėviškės atradimai“ Raudondvaryje (Kauno r.), Aukštaitijos vaikų folkloro šventė “Vaikų velykėlės” Valakėliuose (Pasvalio r.), folkloro festivalis „Saula riduolėla“ Pasvalyje, respublikinis XV mokinių folkloro ansamblių festivalis „Gegutės šventė“ (Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijoje ), regioninis liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai“ Zarasuose, regioninė folkloro ir liaudiškos muzikos šventė „Suprašė žvirblalis“ Širvintose, XI langinių tapymo pleneras Salų dvare (Rokiškio r.), Ežerų šventė Mindūnuose (Molėtų r.), Joniškio r. meno šventė „Skamba aukštos lygumėlės“ Žagarėje (paskelbtoje 2015 m. Lietuvos kultūros sostine), regioninis folkloro festivalis „Į Vidurio Lietuvą suėję“ Kėdainiuose, respublikinė duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ Linkaučių bendruomenėje (Panevėžio r.), Paribio folkloro festivalis Zarasuose, X respublikinis sutartinių giedotojų festivalis „Sutarjėla“ Panevėžyje, folkloro šventė „Gyda pragyda“ ir varžytuvės „Aukštaitijos armonika“ Biržuose, Žiemgalos festivalis „Gerbkime darbštų žiemgalį ir mūsų derlingą žemę” Pakruojyje, tarptautinis folkloro festivalis „Kupos kiemi – paukštlakis“ Kupiškyje, Aukštaitijos regiono kaimo kapelų šventė varžytuvės „Kaimynėli, būki svečias“ Širvintose, tradicinė lietuvių bendruomenės šventė „Ažu vario vartelių“ Visagine. Tradiciškai buvo minima Valstybės diena liepos 6 d. etnokultūriniais renginiais: Kernavėje vyko tarptautinis Gyvosios archeologijos festivalis, ant Bakainių piliakalnio (Kėdainių r.) – regioninė liaudiškos muzikos šventė „Po vasaros dangum“, Kupiškyje – tarptautinis meno festivalis „Lingaudala“. Prie naujesnių renginių galima priskirti Kulautuvoje surengtą vyrų prigimtinės lietuvių kultūros tarpregioninę šventę-varžytuves „Kulautuvos pušynų ruduo“, Kėdainiuose – vaikų folkloro šventę „Ant Smilgelės krantelio“, Anykščiuose – derliaus šventę „Obuolinės“, Molėtuose – rudens gėrybių ir amatų mugę bei festivalį „Kieman svečiai suvažiava“, Rokiškyje – Lietuvos regionų ir Rokiškio kultūrinio bendradarbiavimo miestų šventę „Un tevučia dvara“, Utenoje – jaunimui skirtą renginį 58 „Etnomados infekcija“ ir kt. Nors ir negavę finansavimo Jonavos kultūros centro etnokultūrininkai gegužės 23 d. surengė respublikinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Siūlai, siūlai, susivykit“, kurio metu rajono gyventojai bei svečiai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos etnografinių regionų folkloru, tarmėmis, tautiniais kostiumais, amatais ir kulinarijos paveldu. Kaišiadorių rajone liepos mėn. vyko tradicinių amatų seminaras ir vaikų folkloro šventė „Žilvitis žaliuoja“. Regione daug būta edukacinių renginių. Vaikų ir suaugusiųjų etnokultūriniam švietimui didelį dėmesį skiria regiono savivaldybių muziejai. 20-yje regione veikiančių savivaldybių muziejų 2015 m. veikė daugiau kaip 200 etnokultūrinių programų. Naujų programų parengė Kupiškio, Švenčionių, Pasvalio ir kt. krašto muziejai. Pasvalio rajono Raubonių karšykloje rugsėjo mėn. atidarytas naujas amatų centras, kuriame veikia interaktyvi vilnos edukacinė programa. Jonavos krašto muziejus šiais metais daug dėmesio skyrė tradicinių amatų mokymui. Etnokultūrinė edukacija vyko regiono bendruomenių centruose, amatų centruose ir kaimo turizmo sodybose. Panevėžio muzikos mokykloje sausio – gegužės mėn. ir rugsėjo – gruodžio mėn. vyko tradicinių šokių, aukštaičių dainų ir instrumentinės muzikos mokymai. Rugsėjo 19 d. visose regiono savivaldybėse buvo aktyviai įsijungta į akciją „Visa Lietuva šoka“, o 22 d. ant daugelio regiono piliakalnių (Panevėžio, Zarasų, Kupiškio, Joniškio, Pakruojo, Širvintų ir kt. rajonuose) surengta Baltų vienybės dienos laužų sąšauka. EKGT specialistė V. Vasiliauskaitė nustatė, kad regione pradėta daugiau rengti etninio pobūdžio stovyklų: Anykščių Arklio muziejuje vyko amatininkų stovykla-seminaras „Jurgeli meistreli, mokyk savo vaikus“ (06.03–05), Jonavos rajone, Skrebinų kaimo turizmo sodyboje – stovykla „Pasibūkime ulyčioj“ (08.10-14), Molėtų rajono Alantos technologijų ir verslo mokykloje – respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis” (06.29 – 07.06), Utenos rajone, Užpaliuose – tradicinė Lietuvos kanklininkų vasaros stovykla „Skambantys kankleliai“ (liepos mėn.); etnokultūrinės stovyklos vyko Joniškio rajono Maldenių bendruomenėje, Švenčionių rajono Reškutėnų bendruomenėje, Kauno rajono Ramučių kultūros centre ir Domeikavos gimnazijoje, Kėdainių rajono kultūros centro Kalnaberžės skyriuje (07.01-10) ir Stasinės dvare (07.27 – 08.07). Tačiau negavus finansavimo šiais metais neįvyko tradicinė sutartinių mokymo stovykla Ukmergės rajone, Siesikuose. Plėtojosi ir etnokultūrinis turizmas: balandžio mėn. buvo sudaryti 5 etnokultūriniai maršrutai po Aukštaitijos regioną. Etnografinių regionų metus aukštaičiai užbaigė gruodžio mėn. rengdami tradicinius advento vakarus, teatralizuotas kalėdines saldaturgių muges, Mitulio deginimo šventes, o Kauno r. Ramučių kultūros centre regioninės tarybos narė J. Balnytė surengė respublikinį sutartinių festivalį „Sesė sodų sodina“. Regione vykusių renginių sklaida daugiausia buvo vykdoma regioninėse žiniasklaidos priemonėse, informacija platinama regiono savivaldybių puslapiuose. Etnografinių regionų metų renginių kalendoriai buvo skelbiami beveik visų regiono savivaldybių puslapiuose. Ypač daug dėmesio tam skyrė žiniatinklis www.kulturautenoje.lt bei „Utenos žinių“ kultūrinis priedas „Protakos“ (čia buvo pristatyti visi 5 Lietuvos etnografiniai regionai, publikuoti straipsniai apie Rytų Aukštaitijos tradicinę kultūrą, Visagino tautinių mažumų bendruomenes, etninės kultūros puoselėtojus). Etnografinių regionų metams skirti renginiai Aukštaitijoje buvo aprašyti portale www.alkas.lt, puslapyje www.joniskis.lt, dienraštyje „Lietuvos žinios“. Tradicinei krašto kultūrai daug dėmesio skyrė Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnalas „Šiaurietiški atsivėrimai“, Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros žurnalas „Žiemgala“, tarmiškus tekstus nuolat savo puslapiuose skelbia „Kupiškėnų mintys“, „Utenos diena“, Rytų aukštaičių sambūrio internetinis portalas www.zaliazole.lt . LRT sausio 19 d. parengė reportažą laidoje „Laba diena, Lietuva“ apie Etnografinių regionų metų atidarymo renginį Ukmergės r. Užulėnio dvare. Daug dėmesio Etnografinių regionų metų 59 renginiams skyrė regioninės Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio Gerų naujienų televizijos (pastaroji ypač rengdama laidą „Susipažinkime: Aukštaitija“). Biržiečiai Etnografinių regionų metams sukūrė filmą „Biržų krašto etninės kultūros savitumai“, Švenčionių Nalšios muziejus išleido vaizdo filmą „Švenčionių krašto sutartinės. Trys kartos“. 2015 m. pasirodė daug reikšmingų regiono savastį atskleidžiančių leidinių. Rokiškėnai išleido 10 metų rengtų langinių tapymo plenerų katalogą, kompaktinę plokštelę „Rokiškio rajono liaudies muzikantai“, uteniškiai – knygą „Rytų Aukštaitijos etnografinių kaimų slėpiniai“ (sudarytoja – regioninės tarybos pirmininkė Z. Mackevičienė), albumą „Vėrinys tėviškei“, Etnografinių regionų metų kalendorių. Geriausiu 2015 metų kalendoriumi Lietuvoje buvo pripažintas Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus išleistas etnokultūrinis 2015 metų kalendorius „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“. Apibendrinant galima teigti, kad regione gausėja švenčių ir renginių, sugebančių sutelkti kelias ar keliolika regiono savivaldybių, į bendras šventes įtraukiami tautinių mažumų etninės kultūros puoselėtojai. Etnografinių regionų metams skirti projektai ir renginiai sustiprino aukštaitiškos savasties bei savivertės jausmą.

Mažosios Lietuvos taryba nustatė, kad Etnografinių regionų metais visose savivaldybėse vyko daug įvairių formų renginių, projektų. Iš jų pažymėtinas kultūrinio turizmo projektas „Vėtrungių kelias“, kuris neabejotinai sujungė visą etnografinį Mažosios Lietuvos regioną bendrai tęstinei veiklai (išverstas iš vokiečių kalbos unikalus leidinys apie vėtrunges, populiarintas kultūrinio turizmo žaidimas „Surask vėtrungę“, sukurtas tinklalapis ir Facebook www.vetrungiukelias.lt apie kultūrinį-istorinį nematerialų paveldą, vykdoma aktyvi etnoregioninės informacijos sklaida) – šio projekto veikloje dalyvauja ne vienas Mažosios Lietuvos tarybos narys. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka išleido burvalčių vėtrunges įprasminančio tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“ parodos katalogą – šis leidinys turi ne tik etnografinę, bet ir meninę, tarpautinę reikšmę. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus iniciatyva Etnografinių regionų metai buvo paminėti įgyvendinant LKT finansuotą projektą, kuriame dalyvavo Gargždų krašto, Pagėgių sav. Martyno Jankaus, Šilutės Hugo Šojaus, Neringos istorijos bei Tomo Mano memorialinis muziejai, Kintų Vydūno kultūros ir Salos etnokultūros ir informacijos centrai – parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, kuri buvo eksponuojama visame regione. Regione veikiantys muziejai saugo ir skleidžia Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldą, formuoja regiono gyventojų įstorinę savimonę, kultūrinį tapatumą. Jie organizuoja etnografines ekspedicijas, talpina informaciją savo tinklalapiuose, surinktą medžiagą panaudoja parodoms ir edukacinėms programoms parengti. Regiono muziejai dalyvauja LIMIS (skaitmeninio programose). Regione plėtojamas etnokultūrinis ugdymas: Šilutės r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse mokytojai susibūrė į etninės kultūros ugdytojų metodinius būrelius; Klaipėdos rajone antrus metu buvo organizuota teorinė-praktinė konferencija „Enokultūros ir tautinės savasties sąsajos“ ir etnoseminaras „Dainuojamoji tautosaka-būdas išsaugoti tautos savastį“; vyko mokymai pedagogams „Tautinės savimonės formavimas per folkloro šokį“; etninės kultūros savaitę Juknaičių pagrindinėje mokykloje gegužės 22 d. vainikavo respublikinis vaikų folkloro festivalis „Šyšon didžiajam kiemaity...“, kuris sukvietė 13 folkloro ansamblių iš visų Lietuvos regionų. Vaikų ir jaunimo etnokultūros ugdymo procese aktyviai dalyvavo regiono kultūros įstaigos: Dovilų etnokultūros centras parengė maršrutą ir lankstinuką „Pažink Mažąją Lietuvą“;Klaipėdos etnokultūros centras regiono vaikų folkloro ansamblių dalyviams organizavo tradicinę stovyklą „Vėlungis“ Kintuose rugsėjo 3-5 d.; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus vykdydamas projektą „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“ aktyviai bendradarbiavo su Klaipėdos istorijos mokytojų asociacija, surengė Klaipėdos miesto 7-8 klasių mokinių konkursą (protų mūšį); Pagėgių kultūros centras ketvirtus metus organizavo moksleivių viktoriną „Laivu-Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“, skirtą Klaipėdos dienai. Indrė Skablauskaitė (regioninės tarybos narė) 2015 m. Šilutėje sėkmingai įgyvendino tęstinį projektą „Lietuvininkų tarmės mokyklėlė“, kartu su bendraminčiais išleido mokomąsias priemones 60 – CD „Hugo Šojaus „Pasakų apie paukščius“ skaitymai lietuvininkų tarme“ bei lietuvininkų tarmės edukacinį sąsiuvinį (ši neformali mokykla kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek mokinių, tiek suaugusiųjų, ypač pedagogų, tarpe). Regioninės tarybos narė Asavera Mikšienė surinko ir užrašė Mažosios Lietuvos gyventojų pateiktus valgių receptus ir išleido knygą su CD plokštele Pagėgių krašto „Lietuvininkų valgiai“. 2015 m. Pagėgių krašte sertifikuoti du tautiniai produktai: vofeliai (amatininkas Darius Tamulis) ir renginys „Žąsų turgus“ (Pagėgių savivaldybės kultūros centras). Vyksta etninės kultūros sklaida spaudoje. Ypač pažymėtini Rambyno regioninio parko leidžiami žurnalas „Rambynas“ bei laikraštis „Rambynas“ suteikia išskirtinės informacijos apie gyvosios tradicijos sklaidą, be to, direkcijos iniciatyva buvo sukurti keli filmukai, kurie padeda krašto lankytojams geriau suvokti jo savitumą, tradicijų specifiškumą. Šilutės rajono savivaldybės užsakymu sukurtus filmus „Mažosios Lietuvos lietuvininkų patiekalai“ „Vaikų auklėjimo ypatumai Mažojoje Lietuvoje“ galima rasti www.silute.lt „Vaizdo galerija“. Plėtojami regiono ryšiai su Kaliningrado sritimi. Pagėgių savivaldybės kultūros įstaigos kartu su Lietuvos Respublikos konsulatu organizavo paskaitas, parodas, ekskursijas į Lietuvą Sovetsko (Tilžės) krašto lietuviams, siekiant atskleisti aktualias kultūros palikimo temas bendradarbiaujama su Sovetsko ( Tilžės) miesto istorijos muziejumi. Vykdomas tarptautinis projektas „Crossroads“ su Kaliningrado ( Karaliaučiaus) regionu, kurio tikslas – regiono konkurencingumo ir patrauklumo didinimas (rekonstruota Žvejo etnografinė sodyba ir paruošta galimybių studija bei techninis projektas muziejaus po atviru dangumi „Kuršių buities muziejus“ Pervalkoje statybai).

Suvalkijos (Sūduvos) taryba surinko duomenis apie įvairių regiono kultūros įstaigų etnokultūrinę veiklą: Zanavykų muziejuje (Šakių r.) vykusią Margučių šventę, parodas „Zanavykų ir Kapsų tautinis kostiumas“ ir „Zanavykų liaudies meno grožis“, šventę „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo”, Tradicinę amatų dieną, muziejaus organizuotą ekspediciją „Zanavykų krašto senieji kryžiai“, Patašinės laisvalaikio salės organizuotą tradicinę Sekminių šventę ir folkloro sambūrį su šienapjūtės papročiais „Pjaun broliukai lygioj lankoj“J. Jablonskio tėviškėje, tradicinę amatų dieną „Stasiuko mugė“ ir moksleivių tautinio šokio šventę Gelgaudiškyje, Jurginių šventė Plokščiuose, gegužinių giedojimus Skaisgirių ir Bliuviškių kaimuose, Žiobrinių šventę Kriūkuose, Aukšlinių šventė Kiduliuose, kaimo kapelų šventę „Pašešupių armonika“, etnokultūrinę šventę „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“, Kalvarijoje parodytą misteriją „Perkūno sakmės“, J. Basanavičiaus tėviškėje vykusius Sūduvos folkloro festivalį „Žalias ąžuolėli“ ir Sūduvos mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“, kulinarinį paveldą pristatančias programas „Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta“ ir „Gilių kava: jaunam - stiprybė, senam – sveikata“, varžytuves (“protų mūšį”) „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą“ ir kt. Taip pat buvo stebėta edukacinė veikla Sūduvoje. Prienuose buvo surengtas VI Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso ,,Tramtatulis“, skirto Etnografinių regionų metams, rajoninis (I ratas) ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninis (II ratas). Vyko tradicinė paroda-konkursas „Jurgelis Meistrelis” Marijampolėje. Marijampolėje vyko mokymai „Tradiciniai karpiniai“ (suaugusieji ir vaikai buvo mokomi karpinių meno), „Velykų belaukiant“ (margučių marginimas vašku), „Kalėdų belaukiant“ (Kalėdinių eglių tradicinė puošyba). Nuosekliai Sūduvos etnines tradicijas ir puoselėja Šunskų seniūnija veikdama per folkloro ansamblio „Žvirgždė“ veiklą, vykdydama kalendorinių švenčių renginius, valstybines šventes minėdama taip pat su etninėmis krašto tradicijomis.

Žemaitijos taryba pateikė duomenis apie įvairias regione vykusias šventes ir parodas, kuriose dalyvavo regioninės tarybos nariai: balandžio 24 d. prie Augustaičių malūno Papilės seniūnijoje vykusią ,,Jurginių, Arklių ir naktigonės šventę“; gegužės 30 d. – tradicinę XXXV liaudies meno šventę ir Žemaitijos regiono tautodailės darbų parodos „Tradicija ir dabartis“ atidarymą Kelmėje; liepos 14–17 d. Kelmėje vykusius 28-uosius žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus; rugsėjo 19 d. surengtą tradicinę rudens šventę „Žemaičių sueiga Raseiniuose“; rugpjūčio 7– 9 d. Žemaitijos tarybos narės A. Kuprelytės surengtą tautodailės plenerą-stovyklą Platelių amatų centre, kur dalyvavo tautodailininkai iš Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų; lapkričio 28 d. – Telšių 61 rajono kultūros centro folkloro ansamblio „Spigėns“ 10 metų veiklos minėjimo šventę; gruodžio 11 d. – Plungės rajono tautodailininkų parodos atidarymą; gruodžio 4 d. Biržuvėnų dvare vykusį Telšių rajono moksleivių žemaitiškos kūrybos konkursą „Rokoukiamiės ėr korkiam žemaitėška“. Nemažai Žemaitijos tarybos narių ne tik stebėjo edukacinius renginius, bet ir patys juos organizavo. Pavyzdžiui, Žemaitijos tarybos pirmininkė R. Vildžiūnienė gegužės mėn. 15 d. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje vedė praktinį seminarą „Pavasario kalendorinės šventės, dainos ir žaidimai“, kuriame dalyvavo apie 9-10 klasių mokiniai. Prie ryškiausių 2015 m. išleistų Žemaitijos savitumą atskleidusių leidinių priskirta: žemaičių Užgavėnių tautosakos rinktinė „Užgavieniu muonā“ (sudarytoja R. Macijauskienė); dainų rinkinys ir CD „Žemaičių dainininkė Morta Katkienė“ iš serijos „Dainų karaliai ir karalienės“; leidinys „Pietryčių Žemaitijos kryždirbystė savitumo bruožai“ (paruošta ir to paties pavadinimo virtuali paroda, elektroninis leidinio variantas). Regiono pažinimą skatina ir 2015 m. Ritos Ščiglinskienės (Kelmės rajono savivaldybės kultūros centro redaktorės) sukurti dokumentiniai filmai, transliuojami per Šiaulių apskrities televiziją: „Žmogus – žemė – žirgas” (nufilmuota diena su žirgais apie Lietuvą), vaikams ir jaunimui skirtas filmas „Muna numelee“.

Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai atliko savo miestų ir rajonų pusmečio Etnografinių regionų metams skirtų renginių stebėseną. Kai kurie patys aktyviai renginius organizavo: Lazdijų krašto muziejus, kuriam vadovauja tarybos narė D. Pledienė organizavo nemažai edukacinių renginių ir parodų, kuriuos viešino savo socialiniame tinkle, itin aktyvus Alytaus lopšelis-darželis „Volungėlė“, kuriam vadovauja tarybos narė A. Plytninkaitė. Etnografinių regionų metams skirtų renginių, tarybos narė L. Būdienė organizavo respublikinį festivalį „Dzūkų godos“, kurio metu vyko ir konferencija „Dzūkai ir jų artimiausi kaimynai“. Apibendrinus Dzūkijos (Dainavos) tarybos narių pirmajame pusmetyje surinktus duomenis, padaryta išvada, kad renginiai, skirti Etnografinių regionų metams, turėjo ryškių regioninių ypatumų. Ne viskas, kas numatyta metų pradžioje, įvyko: daugiausia vyko kasmečiai renginiai, tuo tarpu kai kuriems unikaliems renginiams nepavyko gauti finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo. Taip pat įvyko nemažai metų pradžioje į renginių gidą neįtrauktų renginių. Antrajį pusmetį vyko kur kas daugiau tradicinių etnokultūrinių renginių, dedikuotų Etnografinių regionų metams. Tai galima iš dalies sieti su tuo, kad antrojoje metų pusėje vyksta daug tradicinių švenčių, susijusių su Žoline, Kalėdomis, Dzūkijos (Dainavos) regionas išsiskiria rudens Grybų švente. Plačiausiai informacija apie Etnografinių regionų metų renginius sklido Alytaus miesto, Lazdijų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse, daugiausia Dzūkijos (Dainavos) regioninės tarybos narių iniciatyva.

Kita regioninių tarybų veikla

Aukštaitijos taryba gegužės 6 d. posėdyje nutarė parengti peticijas dėl Joninių (Rasos) šventės ir asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis ir jas Aukštaitijos regioninės tarybos vardu teikti LR Seimui ir EKGT. Regiono specialistė V. Vasiliauskaitė per 2015 metus suteikė 44 konsultacijas regiono kultūros, švietimo įstaigoms, viešosioms įstaigoms, amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, savivaldybių administracijoms įvairiais etninės kultūros klausimais, parašė 5 rekomendacijas etninės kultūros projektams regione įgyvendinti, perskaitė 12 paskaitų apie Aukštaitijos ir kitų Lietuvos etnografinių regionų prigimtinės kultūros savitumą.

Dzūkijos (Dainavos) taryba, pratęsdama ankstesnės kadencijos tarybos iniciatyvas, suaktyvino bendravimą su etninių lietuvių žemių bendruomenėmis Gudijoje (Baltarusija) ir Lenkijoje. Šį darbų barą nuosekliai kuravo, konsultavo ir asmeniškai dalyvavo Dzūkijos (Dainavos) regiono vyresnioji specialistė N. Balčiūnienė, kuri dalyvavo etninių žemių lietuvių 62 posėdžiuose, renginiuose, šventėse: ji buvo pakviesta ir dalyvavo rugsėjo 27 d. šv. Lino atlaidų šventėje Pelesoje (Gudija), spalio 25 d. Lydos lietuvių bendruomenės sekmadieninės mokyklos šventėje, gruodžio 15 d. Punsko – Seinų krašto lietuvių susitikime su LR Ambasadoriumi Lenkijoje Š. Adomavičiumi, Garbės Konsulu V. Stankevičiumi ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais (renginys vyko Punske). Jos iniciatyva buvo tarpininkauta Lydos lietuvių atvykimui į Dzūkiją (Dainavą), kur bendruomenės nariai buvo supažindinti su tradicine Dzūkijos kultūra, gamtos vertybėmis. Bendromis Dzūkijos regiono specialistų pastangomis, iš Alytaus rajono buvo išsiųstas kolektyvas, kuris dalyvavo Rasos ( Joninių) šventėje Punske. Buvo tarpininkauta ir dalyvauta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės A. Vaicekauskienės bei šios draugijos tarybos nario V. Batvinsko susitikimuose su LLKC direktorės pavaduotoja V. Šatkauskiene, specialiste T. Jurkuviene bei Kultūros ministerijos specialiste I. Seliukaite. Daugelis etninių žemių lietuvių renginių buvo skirta Etnografinių regionų metams, tai padėjo suaktyvinti jų kultūrinę veiklą, ypač Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos. Šios draugijos atstovai dalyvavo EKGT jubiliejiniame renginyje Rotušėje, aktyviausiems etninės kultūros puoselėtojams buvo įteiktos padėkos, koncertavo Punsko lietuvių folkloro ansamblis „Alna“.

Žemaitijos tarybos pirmininkės Rūtos Vildžiūnienės iniciatyva birželio 20 d. buvo nufilmuota 97 metų folklore ir istorinės praeities pateikėja Zofija Drukteinienė, gyvenanti Rietave.

Mažosios Lietuvos taryba spalio mėn. posėdyje nagrinėjo evangelikų liuteronų senųjų kapinių išsaugojimo klausimą, ir nutarė siūlyti EKGT kreiptis į Kultūros ministeriją, Kultūros paveldo departamentą dėl prastėjančios kapinių būklės problemos sprendimo. Mažosios Lietuvos taryba aptarė regioninės tarybos narės iš Neringos N. Kvietkauskienės idėją, kaip garsinti pajūrio regioną pristatant išskirtines šio krašto gyvenimo būdo ir žvejybos tradicijas – puoselėjant kulinarinį ir nematerialųjį istorinį paveldą, organizuoti „Stintų kelią“, kuris ateityje galėtų įjungti ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį bei Latvijos pajūrį. Regioninės tarybos narė J. Latakienė pateikė informaciją, kad kas dveji metai yra pildomas Klaipėdos rajono tradicinės kultūros vertybių registras. Internetinėje svetainėje talpinamas įrašytų į Registrą objektų sąrašas : http://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Klaipedos-rajono-tradicines-kulturosvertybiu-registras-sarasas/453. Regioninės tarybos nariai per savo tiesioginius darbus palaiko bendradarbiavimo ryšius su bendruomenėmis, organizuoja konkursus, siekdami paakinti bendruomenes tapti aktyvesnėmis partnerėmis etnokultūros sklaidai, žino aktualijas. 

X