Regioninių tarybų veikla

Regioninių tarybų veikla 2016 metais

2016 m. Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos regioninės tarybos surengė po 4 posėdžius, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Dzūkijos (Dainavos) tarybos surengė po 3 posėdžius. Aukštaitijos tarybos posėdžiai įvyko: 1) balandžio 7 d. Anykščiuose, 2) spalio 11 d. Ignalinoje, 3) gruodžio 16 d. nuotoliniu būdu. Dzūkijos (Dainavos) tarybos posėdžiai įvyko: 1) balandžio 29 d. Alytuje, 2) birželio 10 d. Varėnoje, 2) gruodžio 16 d. Vilniuje. Mažosios Lietuvos tarybos posėdžiai įvyko: 1) sausio 14 d. Klaipėdoje, 2) balandžio 4 d. Klaipėdoje, 3) spalio 24 d. Klaipėdoje. Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdžiai vyko: 1) sausio 28 d. Zanavykų muziejuje (Šakių r.), 2) kovo 24 d. Marijampolėje, 3) lapkričio 9 d. Kazlų Rūdoje, 4) gruodžio 12 d. Zanavykų muziejuje (Šakių r.). Žemaitijos tarybos posėdžiai įvyko: 1) vasario 1 d. nuotoliniu būdu; 2) vasario 25 d. Šiauliuose, 3) gegužės 13 d. Kretingoje, 4) lapkričio 10 d. Klaipėdoje. 2016 m. rugsėjo 29 d. Šilutėje įvyko bendras regioninių tarybų pirmininkų ir Tarybos administracijos specialistų posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui. Iš viso buvo surengta 17 regioninių tarybų posėdžių, iš kurių 2 – nuotoliniu būdu (regioninių tarybų protokolų santraukas žr. 5 priede). Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2016 m. rezultatų apžvalga pagal EKGT ir regioninių tarybų 2016 m. veiklos planuose numatytas kryptis. 

Regiono etninio savitumo puoselėjimas

Regioninės tarybos dalyvavo atrenkant regioną reprezentuojančius atstovus (folkloro ansamblius, amatininkus, tautinio kostiumo specialistus ir kt.), sudarė ir pateikė EKGT regione dirbančių etninės kultūros specialistų, regione veikiančių institucijų, įtakojančių regiono etninės kultūros vyksmą, sąrašus. Regioninės tarybos pateikė EKGT vertingiausių, regionuose vykstančių tradicinių renginių ir švenčių sąrašus. Regioninės tarybos teikė siūlymus EKGT dėl Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metų priemonių plano sudarymo, rinko ir teikė informaciją iš savivaldybių dėl minėtų priemonių plano ir renginių gido sudarymo.

Aukštaitijos taryba rugpjūčio mėn. Utenoje organizavo konferenciją „Kultūra regione“, kurioje dalyvavo Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, Molėtų savivaldybių administracijos, kultūros įstaigų darbuotojai, bendruomenių atstovai. Konferencijoje buvo akcentuojamos krašto kultūrinės savasties paieškos. Atkreiptas dėmesys, kad Aukštaitijos regionas turi savitumu išsiskiriančių etninės kultūros renginių, garsėjančių visoje Lietuvoje: „Bėk bėk, žirgeli“ šventė 33 Niūronyse (Anykščių r.), Žirgų žiemos šventė Sartuose (Zarasų r.), Bitkopio šventė Stripeikiuose (Ignalinos r.), langinių tapymo pleneras Rokiškyje, Žolininkystės muziejuje vykdoma veikla Švenčionyse, Juodosios keramikos stovykla Bebrusų kaime (Molėtų r.), Ežerų žvejybos muziejaus vykdoma veikla Mindūnuose (Molėtų r.), V. Valiušio keramikos muziejaus vykdoma veikla Leliūnuose (Utenos r.). Akcentuota, kad Rytų Aukštaitijos regiono prioritetas – kultūrinis turizmas.

Mažosios Lietuvos tarybos nariai vasario mėn. dalyvavo diskusijoje pristatant doc. dr. A. Baublio parengtą Mažosios Lietuvos etnografinio regiono (miestų ir miestelių) istorinių ir esamų herbų apžvalgos analizę, išskiriant regiono heraldikos simboliką. Spalio 15 d. tarybos nariai L. Burzdžiuvienė ir S. Sodonis aktyviai dalyvavo organizuojant Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusią konferenciją, skirtą Vydūno perlaidojimo Mažosios Lietuvos panteone - Bitėnų kapinaitėse - 25-mečiui. Tarybos narė, Šilutės H. Šojaus muziejaus etnografė I. Skablauskaitė skaitė pranešimus apie lietuvininkų tarmės ypatybes, vedė edukacinius užsiėmimus, skirtus informacijos apie krašto etnokultūrinį paveldą populiarinimui: „Kaip senieji lietuvininkai gyveno“, „Lietuvininkų kulinarinis paveldas“, „Mokausi iš lietuvininkų“, „Adventas ir Kalėdos lietuvininkų namuose“, „Lietuvininkai šiupinio šventę turėjo“, „Dviejų kultūrų sankirta Mažojoje Lietuvoje“, „Praeitis ir dabartis Hugo Šojaus dvare“.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba pasidžiaugė savo darbo vaisiais – sukurta Sūduvos etnografinio regiono vėliava. Ji buvo iškilmingai iškelta ir pristatyta birželio mėn. Zanavykų muziejuje. Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narys K.Subačius, siekdamas aktyvinti etninės kultūros plėtotę Sūduvoje, skaitė pranešimus susitikimuose, konferencijose bei seminaruose: gegužės 11 d. pranešimas „Sūduviai tremtiniai – įžymieji gintarautojai Semboje“ Signatarų namuose Vilniuje, gegužės 12 d. pranešimas „Sūduviai tautinio kultūrinio sąjūdžio ir Lietuvos valstybingumo kūrėjai“ Marijampolės kultūros centre, Respublikiniame etninės kultūros puoselėtojų seminare „Tautinis kultūrinis sąjūdis ir valstybingumo kūrimas“, rugsėjo 30 d. knygos „Sūduva Didžiojo karo ugnyje ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės aušrose“ pristatymas-pranešimas Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje, lapkričio 27 d. paskaita „Tautos kilmės lopšys ir Lietuvos nepriklausomos valstybės aušros Sūduvoje“ Kristaus prisikėlimo bazilikos parapijos salėje Kaune, gruodžio 10 d. metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 7 tomo pristatymas Tarptautinėje istorijos paveldo konferencijoje. Žemaitijos taryba trečią kartą surengė labiausiai nusipelniusių

Žemaitijos regiono etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventę. Taryba tarpininkavo organizuojant vieną svarbiausių 2016- ųjų Lietuvos kultūros sostinės - Telšių - renginių – iškilmingą Durbės mūšio paminklo atidengimą liepos 23 d. Lapkričio 22 d. Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo EKGT organizuotoje konferencijoje ir atminimo lentos atidengimo šventėje, skirtoje žymaus Lietuvos etnologo, prof. hab. dr. Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai paminėti Skuodo rajone.

Etninės kultūros plėtra savivaldybėse

Regionų tarybos nemažai nuveikė koordinuojant regione veikiančių valdžios institucijų, kultūros ir švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų etnokultūrinę veiklą.

Aukštaitijos taryba daug bendradarbiavo su regiono savivaldybėmis: teiktos rekomendacijos, konsultacijos, rūpintasi informacijos apie renginius sklaida regione ir respublikoje. Išvažiuojamųjų posėdžių metu plačiai pristatyta etninės kultūros plėtros programa vienoje ar kitoje savivaldybėje, pasidalinta gerąja patirtimi, regiono savivaldybių ir seniūnijų atstovai aktyviai buvo raginami dalyvauti įvairiuose etnokultūriniuose konkursuose. Aukštaitijos tarybos iniciatyva, regiono savivaldybių etnokultūrinės problemos aktualizuotos konferencijose ar seminaruose. 

Mažosios Lietuvos taryba sausio 14 d. iniciavo bendrą posėdį su regiono savivaldybių merais. Aptarti savivaldybių pasiekimai, bendros etnografinio regiono problemos.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba kovo 24 d. posėdyje nutarė kviesti savivaldybių politikus ir administracijų darbuotojus susitikti ir inicijuoti etninės kultūros plėtros programų rengimą ir tvirtinimą. Taip pat nutarta kviesti VVG atstovus glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti į rengiamus projektus integruojant etninę kultūrą. Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariams bendradarbiaujant su Kauno rajono Etninės kultūros plėtros programos vadovais, Kauno rajono kultūros centruose balandžio – birželio mėnesiais sukomplektuotos ir pristatytos: R.Grekavičiaus autorinė kalviškosios kryždirbystės paroda Raudondvario ir Ramučių kultūros centruose, O.Pusvaškytės autorinė grafikos kūrinių paroda Ramučių ir Neveronių kultūros centruose, rugpjūčio mėn. – O.Pusvaškytės autorinė grafikos kūrinių paroda Zyplių dvare Šakių raj. – rugsėjo mėn. Sintautų Kultūros centre. Rugsėjo mėn. surengta ir pristatyta respublikinė kalviškosios kryždirbystės „Kalvių Kalvis 16“, kūrinių paroda Kelmės kultūros centre, K.Martinaičio autorinė skulptūros paroda Zanavykų muziejuje.

Etninės kultūros veiklos skatinimas bendruomenėse

Regioninės tarybos aktyviai prisidėjo prie Bendruomenių metų 2016-aisiais įgyvendinimo: padėjo EKGT organizuojant Bendruomenių metų proga rengtus seminarus „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“. Regioninės tarybos taip pat talkino EKGT rengiant geriausiai tradicijas puoselėjusios seniūnijos konkursą: rinko konkurso nugalėtojus, organizavo seniūnijų nugalėtojų dalyvavimą Rumšiškėse gruodžio 14 d. vykusioje pagerbimo šventėje. Regioninių tarybų nariai prisidėjo populiarinant ir vykdant Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva paskelbtą akciją ,,Visa Lietuva šoka“. Tarybų narių iniciatyva žmonės buvo kviečiami vienu metu susiburti miestelių centruose, atvirose erdvėse, švietimo, kultūros įstaigose – mokytis tradicinių šokių, šokti juos, dainuoti liaudies dainas, muzikuoti.

Mažosios Lietuvos taryba parengė regione veikiančių bendruomenių sąvadą. Užregistruotos 75 bendruomenės. Tarybos nariai konstatavo ir pateikė EKGT faktą, kad vietos bendruomenės gana aktyvios, organizuoja renginius, tačiau joms trūksta pamatinių žinių apie etninės kultūros vertybes, tradicijas, papročius, jų pritaikymą ir populiarinimą. Tarybos posėdžiuose keltas klausimas, kaip sudominti bendruomenių lyderius dėl bendradarbiavimo su etnokultūros specialistais. Regioninės tarybos nariai konsultavo bendruomenes etnokultūros klausimais, ruošė rekomendacijas jų projektams. Gegužės 24 d. Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkės V. Griškevičienės ir narės dr. S. Pocytės iniciatyva, Klaipėdos universitete buvo suorganizuotas posėdis „Senųjų kapinių tvarkybos ir priežiūros problematika“, kuriame dalyvavo Mažosios Lietuvos tarybos nariai, šio regiono savivaldybių atstovai, paveldo specialistai. Jame pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto mokslinis bendradarbis D. Barasa, doc. dr. Arūnas Baublys, Šilutės rajono Kultūros skyriaus paveldosaugininkė R. Švelniūtė. Diskusijos dalyviai pasirašė rezoliuciją dėl senųjų kapinių etnokultūros ženklų išsaugojimo problematikos, kuri buvo išsiųsta LR Ministrui pirmininkui, LR Kultūros ministrui, LR Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Kultūros paveldo departamentui, Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijai, ICOMOS LNK Klaipėdos pakomitečiui. Gegužės 30 d. buvo gautas Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio pasirašytas dokumentas, kuriame jis, Ministro Pirmininko vardu, šioms institucijoms paveda išnagrinėti ir atsakyti į šią rezoliuciją. Tarybos narė B. Servinė organizavo rajoninį vietos bendruomenių konkursą, kurio tikslas – išrinkti bendruomenę, geriausiai atskleidžiančią savo gyvenamosios vietovės etninės kultūros vertybes. Tarybos narė G. Skipitienė kartu su Rambyno regioniniu parku, Pagėgių sav. Lumpėnų seniūnija ir bendruomene jau devintą kartą inicijavo ir organizavo pirmuosius ir paskutiniuosius 35 metų gandro pavakarius-palaunagę. Tarybos narė J. Latakienė inicijavo ir koordinavo etninės kultūros savaitę Klaipėdos rajono kultūros įstaigose „Laimė – geram žmogui“.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba į sausio 28 d. vykusį posėdį pakvietė Šakių rajono tarybos narius ir rajono bendruomenių vadovus, apžvelgė bendruomenių veiklą, sėkmes ir problemas, dėmesį etninei kultūrai, aptarė galimybę surengti konferenciją (seminarą) Sūduvos regiono vietos bendruomenių, VVG nariams. Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narių iniciatyva regione organizuota daugybė bendruomenes buriančių etnokultūrinių renginių. Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje sausio 21 d. surengtas edukacinis užsiėmimas „Skulptūra iš šieno“. Zanavykų muziejuje balandžio 14 d. - tautodailininkių E. Ruzgienės ir S. Karčiauskienės tapybos darbų paroda - edukacinė prisiminimų popietė „Senieji Šakiai“. Regioninės tarybos narė, Vilkaviškio kultūros centro etnografė N.Skinkienė surengė 4 Advento programas „Saulė eina ratu“, skirtas mokiniams ir suaugusiems. Jos iniciatyva taip pat surengtos 3 edukacinės programos „Ausk, sesele, drobeles“. Tarybos narė, Marijampolės kultūros centro etnospecialistė O. B. Surdokienė inicijavo ir rengė pagal tarpukaryje fiksuotą medžiagą atkurtas Kupolines Marijampolėje. Tarybos narė D.Zagurskienė organizavo tarpregioninį folkloro kolektyvų ir tautodailininkų festivalį ,,Tėvelio dvarely“, kuriame regionų kolektyvai pristatė savo atsivežtą kulinarinį paveldą, o tautodailininkai - darbus, organizavo tradicinę rajono liaudies muzikantų, dainininkų ir pasakorių šventę ,,Oi būdavo, būdavo...“ Suvalkijos (Sūduvos) tarybos pirmininkė R.Vasaitienė dalyvavo Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos balandžio 26 d. surengtoje konferencijoje „Kraštotyra ir etninė kultūra bibliotekose“. Ji konferencijos dalyviams pristatė Zanavykų muziejaus vykdomas edukacinesetnokultūrines veiklas. Konferencija subūrė didelį būrį regiono bendruomenių atstovų, aptarta reikšmingi bibliotekų ir bendruomenių sąveikos puoselėjant etninės kultūros tradicijas klausimai.

Etninės kultūros specialistų rengimas

Aukštaitijos tarybos narė L. Vilienė rengė seminarus, teikė konsultacijas regiono vaikų folkloro kolektyvų vadovams rengiant regioninį vaikų ir jaunimo – liaudies šokėjų konkurso „Patrepsynė“ turą, taip pat konsultavo Ukmergės, Utenos, Panevėžio, Pasvalio rajonų etninės kultūros ugdytojus, vaikų folkloro kolektyvų vadovus savo rajonuose rengiančius kasmetinius vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų konkursus.

Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai A. Lampickienė ir A. Juškevičius birželio 6 - 7 d. dalyvavo stovykloje „Žaislininkystės dienos Varėnoje“. Stovyklos dalyviams skaityti pranešimai apie lietuvių liaudies kalendorines šventes, papročius, tradicijas. Vykdyti praktiniai užsiėmimai. Spalio mėn. edukacinis užsiėmimas „Senieji lietuvių žaislai“ surengtas Tautodailės dirbtuvėse Alytuje. Balandžio 22 d. tarybos nariai dalyvavo Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje, respublikinėje dailės olimpiadoje: pedagogams pravestas teorinis ir praktinis seminaras „Margučių marginimas vašku“.

Mažosios Lietuvos taryba bendradarbiavo su aktyviausiais pedagogais, kurie dirba etninės kultūros srityje. Taryba pasiūlė pedagoges A.Buržinskienę (Nidos vidurinė mokykla), V. Asnauskienę (Klaipėdos r. Drevernos pagrindinė mokykla), R.Gailiuvienę (Šilutės r. Juknaičių pagrindinė mokykla), L.Mieliulytę (Šilutės r. Vainuto gimnazija), R.Milašienę (Klaipėdos miesto Smeltės progimnazija), V.Gečienę (Pagėgių savivaldybės Stoniškių pagrindinė mokykla) dalyvauti Ugdymo plėtotės centro organizuotuose Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos įgyvendinimo mokymuose. Rugsėjo 29 d. Mažosios Lietuvos taryba kartu su EKGT Šilutėje organizavo EKGT specialistų ir regioninių tarybų pirmininkų posėdį bei forumą „Etninė kultūra LR Seimo skelbiamų metų minėjimo programose“. Iškelta daug probleminių klausimų. Vienas iš esminių siūlymų – regionų specialistų ir regioninių tarybų pirmininkų darbiniai posėdžiai Vilniuje. 

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai rengė seminarus regiono etninės kultūros specialistams repertuaro klausimais, teikė konsultacijas rajono folkloro kolektyvų vadovams. Gegužės 11-13 d. Marijampolės kultūros centre surengtas respublikinis etnokultūros darbuotojų seminaras „Tautinis kultūrinis sąjūdis ir valstybingumo kūrimas“. Seminarui parengta pažintinė programa, skirta Bendruomenių metams. Organizuotos išvykos, vakaronės, diskusijos su Sasnavos, Tautkaičių, Igliaukos ir Šunskų bendruomenėmis, daugiausia dėmesio skiriančiomis Sūduvos etnokultūros puoselėjimui. Gegužės 23 d. Jono Basanavičiaus gimtinės muziejuje, vadovaujamam tarybos narės R. Vasiliauskienė, vyko Pietų Lietuvos muziejininkų sąskrydis. Muziejininkams pravesti edukaciniai etnokultūriniai užsiėmimai, pasidalinta naujienomis ir planais. EKGT specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui lapkričio 8 d. skaitė paskaitą „Tradicinė baldų puošyba“ Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros programos „Tęsiam? Kūryba ir tradicija“ studentams.

Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant Lietuvos nacionalinio kultūros centro teorinius ir praktinius folkloro mokymus ,,Tramtatulio akademija“ Žemaitijos ir Klaipėdos krašto etninės kultūros puoselėtojams. Seminaro dalyviai gilino žinias apie regioninį instrumentinės muzikos, dainavimo, sakytinės tautosakos atlikimo stiliaus, manieros ypatumus. Taip pat analizavo, kaip ir pagal kokius kriterijus pasirinkti tinkamą repertuarą, kad būtų atskleistos geriausios vaiko savybės ir gebėjimai. Projekto iniciatorė ir vykdytoja Žemaitijos tarybos narė R.Macijauskienė. Žemaitijos taryba tarpininkavo regione įgyvendinant Etninės kultūros plėtros programas, orientuotas į kultūros darbuotojų, amatininkų bei tautodailininkų etnokultūrinių kompetencijų kėlimą. Tarybos narės D.Činkienės iniciatyva, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius surengė du seminarus Kretingos rajono kultūros įstaigų darbuotojams, kaimo bendruomenių nariams, tautodailininkams, amatininkams: „Etninė kultūra modernybės apsuptyje. Pavasario bei vasaros kalendorinės šventės“ bei „Etninė kultūra asmens ir visuomenės savivokai stiprinti. Etnografijos terminų žodynas“. 

Etnokultūrinio ugdymo plėtra

Skatindama suaugusiųjų etnokultūrinį švietimą, Aukštaitijos taryba aktyviai bendradarbiavo su Aukštaitijos savišvietos akademija, Panevėžio rajono III-ojo amžiaus universitetu. Aukštaitijos tarybai palaikant, Utenos tradicinių amatų centras „Svirnas“ bei Upytės tradicinių amatų centras vykdė kryptingus jaunimo amatų mokymus, skirtus ne tik amatų pažinimui, bet ir praktinių įgūdžių lavinimui, kurių metu meistrai rengė savo amato tęsėjus – pameistrius. Aukštaitijos tarybos narei L.Vilienei aktyviai dalyvaujant, jau trečius metus Panevėžio vaikų muzikos mokykla ir Aukštaičių kultūros draugija kiekvieną penktadienį rengė etnokultūrinius mokymus jaunimui, suaugusiesiems ir senjorams. Šiuose užsiėmimuose buvo galima mokytis groti tradiciniais liaudies instrumentais, išmokti aukštaitiškų dainų, šokių ir ratelių.

Aukštaitijos tarybos nariai A. Pustovaitienė, R. Kežienė, L. Vasilevičius ir EKGT specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė dalyvavo LEKUS veikloje. V. Vasiliauskaitė padėjo Panevėžio M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos moksleiviams ir mokytojams pasiruošti respublikiniam etnokultūriniam konkursui apie aukštaitiškų krikštynų papročius (užimta II-oji vieta). R. Kežienė, vykdydama įvairius etninės kultūros projektus, aktyviai į juos įtraukė Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos moksleivius. Dzūkijos (Dainavos) taryba birželio 10 d. vykusiame posėdyje aptarė etninės kultūros puoselėjimą Varėnos rajono savivaldybės mokyklose, diskutuota apie dzūkiškumo (ir lietuviškumo) problemą Vilnijos krašte (R. Povilaitis, kiti tarybos nariai), priimta rezoliucija „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas“, kurioje akcentuojama, jog būtina išsaugoti kaimo mokyklų tinklą, į pradinių ir pagrindinių mokyklų ugdymo programas ir ugdymo planus įtraukti privalomas etninės kultūros pamokas.

Mažosios Lietuvos tarybos spalio 24 d. vykusiame posėdyje buvo aptariama etninės kultūros specialistų situacija regione. Tarybos nariai išsakė susirūpinimą dėl etnologijos studijų likimo. Išsakyta pozicija, jog siekiant išsaugoti Klaipėdos universitetą, būtina telktis regiono bendruomenei ir, esant būtinybei, kreiptis į LR Seimą bei Vyriausybę dėl vienintelės aukštojo mokslo institucijos Vakarų Lietuvoje išlikimo. Gerąja patirtimi ir problemomis pasidalinti į posėdį buvo pakviestos Klaipėdos r. savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė I. Barbšienė, ir Šilutės r. Juknaičių pagrindinės mokyklos pavaduotoja R. Gailiuvienė. EKGT specialistė Mažajai Lietuvai R. Jokubaitytė pristatė bendrą etnokultūrinio ugdymo padėtį regiono švietimo įstaigose: tik trys regiono ugdymo įstaigos yra pasirinkusios etnokultūros kryptį, iš pateiktų 206 neformalaus ugdymo programų tik 12 programų - etninės krypties. R. Jokubaitytės teigimu, ugdymo sistemoje trūksta politikos priemonių, kurios įtakotų permainas ir galimybes keisti požiūrį į etnokultūros ugdymą įstaigose. Nesant privalomos etninės kultūros ugdymo programos mokykloje, jis priklauso tik nuo subjektyvių veiksnių, t. y. mokyklos administracijos požiūrio į etninės kultūros mokymą ir mokytojų entuziazmo.

Mažosios Lietuvos taryba paskatino EKGT kreiptis į LR Švietimo ir mokslo ministeriją dėl prioritetų nustatymo ir etninės kultūros dėstymo pradinėse klasėse. Tarybos nuomone, ugdymo įstaigose yra pedagogų, norinčių perteikti etnokultūros žinias, bet jie stokoja kompetencijos etninės kultūros srityje ir kyla pavojus, kad tai perteikiama mėgėjiškai. Todėl būtinas mokytojų perkvalifikavimo organizavimas. Situacija iš esmės pasikeistų, jei bendruosiuose ugdymo planuose Etninės kultūros programos būtų privalomos. Kovo 23 d. Mažosios Lietuvos taryba kartu su Šilutės kultūros centru ir Šilutės kraštotyros draugija vienuoliktą kartą organizavo regioninę moksleivių viktoriną „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“. Tarybos narė, Pagėgių kultūros centro etnografė A. Mikšienė penktą kartą organizavo moksleivių viktoriną „Laivu - Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai aktyviai dalyvavo organizuojant etnokultūrinius renginius moksleiviams. Tarybos narės A.Jankeliūnienės iniciatyva, Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Jungėnų filiale visus metus kartą į mėnesį rengti keramikos edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Jono Basanavičiaus gimtinės muziejuje, vadovaujamam tarybos narės R.Vasiliauskienės, gegužės 13 d. įvyko Liaudiškos dainos festivalis „Ošia ąžuolai“, kuriame dalyvavo septynių regiono mokyklų atstovai; birželio 4 d. šiame muziejuje įvyko tradicinis Sūduvos folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“, sukvietęs nemažą būrį jaunimo. Regioninė taryba inicijavo ir palaikė tradicinės regioninės moksleivių kūrybos parodos „Jurgelis Meistrelis“ organizavimą. Tarybos nariai prisidėjo organizuojant regiono moksleiviją subūrusias, žinias apie etninę kultūrą populiarinančias Suvalkijos (Sūduvos) regiono varžytuves „Atverk tautos lobynų gelmes“ ir „Tarmių lobynai“ (vasario 28 d. Zanavykų muziejuje). Zanavykų muziejus, vadovaujamas Tarybos pirmininkės R. Vasaitienės, moksleiviams pasiūlė ir daug kitų etnokultūrinių renginių: kovo mėn. Zanavykų muziejuje vyko margučių margintojų edukacinė šventė moksleiviams, balandžio 3 d. Zanavykų muziejaus darbuotojai organizavo tradicinius liaudies žaidimus-varžytuves Šakiuose, balandžio 21 d. muziejuje vyko į moksleiviją orientuota Tradicinių amatų diena.

Žemaitijos tarybos iniciatyva, regione vyko nemažai vaikų ir moksleivių etnokultūrinių stovyklų. Taryba tarpininkavo įgyvendinant jaunimo etnokultūrinius projektus. Vienas iš šių projektų – birželio mėnesį vykusios ,,Tradicinio muzikavimo ir tradicinių amatų kūrybinės dirbtuvės ,,Kumykštėlis“ Žemaitijos moksleiviams. Projekto autorė ir vykdytoja - Žemaitijos tarybos narė R.Macijauskienė. Tarybos narės J.Viršilienės iniciatyva, Šilalės rajone ne pirmą kartą organizuota regiono jaunimą suburianti Žemaitijos regiono etnokultūrinė vakaronė. Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant Žemaitijos regiono moksleivių žemaitiškos kūrybos konkursą ,,Rokoukimies ė korkem žemaitėška“. Konkurso dalyvius vertino specialiai sudaryta komisija, kurios pirmininkas - Žemaitijos tarybos narys L.Šedvilas. 

Etninės kultūros gyvosios tradicijos palaikymas ir tęstinumo skatinimas

Regioninių tarybų nariai aktyviai tarpininkavo organizuojant regiono tautodailės parodas, respublikinę Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursinę parodą „Sidabro vainikėlis“, respublikinę konkursinę liaudies meno parodą „Aukso vainikas“, konkurso ,,Tramtatulis“ rajoninius ir regioninius ratus. Tarybos nariai ir EKGT specialistai regionams aktyviai konsultavo amatininkus dėl tautinio paveldo produkto sertifikavimo.

Aukštaitijos tarybos pirmininkės Z. Mackevičienės iniciatyva kovo mėn. buvo parašytas aštuonių Aukštaitijos savivaldybių kreipimasis į LR Prezidentę ir Vyriausybę dėl Kultūros tarybos dalinio finansavimo regioniniams kultūros projektams, dėl dėmesio stokos regioniniams etnokultūriniams projektams. EKGT specialistė Aukštaitijai V. Vasiliauskaitė tarpininkavo sprendžiant aukštaitišką tradiciją reprezentuojančio, Rokiškio folkloro ansamblio „Gastauta“ išlikimo klausimą. V. Vasiliauskaitė per 2016 m. suteikė 24 konsultacijas regiono kultūros, švietimo įstaigoms, viešosioms įstaigoms, amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, savivaldybių administracijoms įvairiais etninės kultūros klausimais, parašė 4 rekomendacijas etninės kultūros projektams bei rekomendaciją Kauno merui dėl A. Laurinkevičiaus apdovanojimo 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Perskaitė 8 pranešimus apie Aukštaitijos regiono prigimtinės kultūros savitumą bei tautotyrininką P. Būtėną. Aukštaitijos tarybos narė J. Balnytė surengė tradicinį sutartinių festivalį „Sesė sodų sodina“. Aukštaitijos tarybos narių iniciatyva, LR Seime pristatyta Panevėžio krašto tautodailininkų S. Kronio, V. ir R. Jokubonių kalvystės darbų paroda „Geležinės kryžių viršūnės“.

Mažosios Lietuvos tarybos nariai dalyvavo ir inicijavo renginius, projektus, kuriuose atsispindėjo Mažosios Lietuvos tradicijos, istoriniai įvykiai, kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas. Regioninė taryba dėjo pastangas, kad tradiciniai krašto šv. Martyno jomarkai, jomarkėliai regione taptų alternatyva Kaziuko mugėms. Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Smalininkų etnokultūros centruose, Priekulės kultūros centre dirbantys regioninės tarybos nariai prisidėjo prie regionui būdingos Šiupinio šventės, švenčiamos Užgavėnių metu, organizavimo. Tarybos narė I. Skablauskaitė, lietuvininkų tarmės perteikėja, organizavo Lietuvininkų tarmės mokyklėlės užsiėmimus ir išleido II-ą edukacinį sąsiuvinį bei III-ą garso plokštelę, kurioje lietuvininkų tarme įskaityti krašto tautosakos tekstai. I. Skablauskaitė taip pat organizavo etnografines ekspedicijas, kurių metu fiksavo Mažosios Lietuvos regiono švenčių papročius, užrašė šiam kraštui būdingus patiekalų receptus. Ekspedicijų metu surinktos medžiagos pagrindu 2016 m. išleistas „Lietuvininkų tarmės edukacinis sąsiuvinis“ ir CD „Ten, kur gyvena laumės, aitvarai, kaukai ir milžinai“. Tarybos narės A. Mikšienės iniciatyva, Pagėgių savivaldybėje sėkmingai sertifikuoti du tautinio paveldo produktai: kalvystės amatas (kalvis Nerijus Paleckis) ir Pagėgių savivaldybės kultūros centro renginys „Žąsų turgus“. Paruošti dar trijų amatininkų dokumentai.

Žemaitijos tarybos narės, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovės R. Macijauskienės iniciatyva, jau dešimtą kartą vyko projektas ,,Vaikų kūryba tradicinių amatų ir regiono tradicijų puoselėjime“. Pagrindinė idėja – suburti vaikus ir jų šeimos narius per kalendorinius metus į praktinius užsiėmimus, kuriose vaikai bendrautų su gyvosios tradicijos pateikėjais - vietos tautodailininkais. Žemaitijos taryba konsultavo projekto vykdytoją tradicinių amatų klausimais. R. Macijauskienė ir EKGT specialistė Žemaitijos regionui S. Dacienė organizavo karpinių konkursą ,,Baltos užuolaidėlės mano miestui“, kurio tikslas – puoselėti tradicinę liaudies meno šaką 39 – karpinius. Gruodžio mėnesį, konkurso organizatorių dėka, Telšiuose tradicinės karpytinės užuolaidėlės buvo atgaivintos – jomis papuošti Telšių senamiesčio kultūros paveldo pastatų langai. Tarybos narės D. Činkienės iniciatyva, parengtos ir pateiktos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai 2 bylos dėl tautinio paveldo produktų (veltinio, natūralaus muilo) sertifikavimo. 

Etninės kultūros puoselėjimas etninėse lietuvių žemėse ir tarptautinis bendradarbiavimas

Mažosios Lietuvos tarybos narė G. Skipitienė palaikė glaudžius ryšius su Karaliaučiaus ir Tilžės miestų lietuvių bendruomenėmis: Tilžės bendruomenėje skaitė pranešimą apie Kovo 11- osios reikšmę ir paskaitą apie baltų genčių kilmę bei raidą, remdamasi E. Jovaišos trilogija „Aisčiai“.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai, prisidėdami prie Lietuvos moksleivių liaudies dailės parodos – konkurso „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo (balandžio 23 d.) organizavimo, pakvietė konkurse dalyvauti ir Punsko krašto (Lenkija) moksleivius. Marijampolės kultūros centro ilgamečio bendradarbiavimo su Punsko lietuviais dėka Lenkijos lietuvių vaikams atsiveria didesnės galimybės integruotis į Lietuvos kultūrinę erdvę. Punsko tautodailininkai ir amatininkai dalyvavo ir liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ Sūduvos regioniniame ture. Zanavykų muziejuje spalio mėn. parengta ir pristatyta lietuvių, lenkų tradicinės puodininkystės paroda „Puodų turgus“.

Žemaitijos tarybai tarpininkaujant buvo surengta Pasaulio žemaičių dailės paroda (atidaryta liepos mėn. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje). Didžiausią ekspozicijos dalį užėmė profesionalių žemaičių menininkų pastarųjų metų kūrybos darbai iš Australijos, Prancūzijos, Ukrainos, Anglijos ir Danijos, stebinantys žanrais, raiškomis, temomis. Viso dalyvavo 135 menininkai. Žemaitijos tarybos narės R.Macijauskienės vadovaujamas Telšių kultūros centro vaikų ansamblis ,,Čiučiuruks“ rugpjūčio mėn. 14-19 d. pristatė Lietuvos bei Žemaitijos autentišką folklorą VIII tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje ,,Licidersko srce“ Serbijoje. R. Macijauskienės iniciatyva, Žemaitijos sostinėje Telšiuose įvyko X Tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis ,,Aš pasiejau vėina popā“. Taryba pastebi, kad tai vienintelis tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis Lietuvoje. Šiam festivaliui suteikti reprezentacinio Telšių miesto ir prioritetinio Lietuvos mėgėjų meno festivalių statusai. 10 metų gyvuojantis festivalis suformavo aukštos kokybės etninės kultūros įvaizdį.

Etninės kultūros sklaida informacijos priemonėse

Aukštaitijos taryba aktyviai rūpinosi regione vykusių etnokultūrinių renginių sklaida. Sklaida daugiausia buvo vykdoma regioninėse žiniasklaidos priemonėse, informacija platinama regiono savivaldybių puslapiuose. Į išvažiuojamuosius regioninės tarybos posėdžius visuomet buvo kviečiami rajono žiniasklaidos atstovai. Ypač daug dėmesio tam skyrė žiniatinklis www.kulturautenoje.lt. Naujienas apie etninius renginius Aukštaitijoje ir Aukštaitijos tarybos veiklą nuosekliai skelbė www.alkas.lt. Tarmiškus tekstus nuolat savo puslapiuose skelbė „Kupiškėnų mintys“, Rytų aukštaičių sambūrio internetinis portalas www.zaliazole.lt. Daug dėmesio etnokultūriniams renginiams, pateikėjams skyrė regioninės Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio Gerų naujienų televizijos, pastaroji rengdama laidą „Susipažinkime: Aukštaitija“. Panevėžio Gerų naujienų televizijai EKGT specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė davė interviu apie Kaziuko mugės tradicijas, Užgavėnių, Vėlinių, Kūčių ir Kalėdų papročius Aukštaitijoje. Apie aukštaičių tautinį kostiumą rašyta „Sekundėje“ (2016-07-03 ) – „Tautiškumo pamokos šeimoje“. 40 Apie Utenos krašto etnokultūrinius pasiekimus skelbta tinklapiuose www.kulturautenoje.lt , www.utenoskm.lt , dienraščiuose „Utenos apskrities žinios“, „Utenos diena“, „Utenis“ . Apie Utenos tradicinių amatų centrą buvo parengtas reportažas per LTV http://www.lrt.lt/mediateka/irasai#/limit/220, Laida „Laba diena, Lietuva“, 2016-02-09. Aukštaitijos taryba spalio mėn. sudarė sutartį su Upytės (Panevėžio r.) amatų centru ir dienraščiu „Sekundė“ (Panevėžio miesto dienraštis) dėl bendradarbiavimo. EKGT specialistę Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pakvietė būti projektų eksperte. Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai dirbo įgyvendindami leidybinį projektą „Petras Pranckevičius. Ranka rankon su medžiu“. Parengtos spaudai fotografijos ir tekstai apie tautodailininką, skulptorių, kryždirbį Petrą Pranckevičių. Tarybos narių iniciatyva, parengtas straipsnis „Sauja grūdų iš Dzūkijos tautodailės aruodo“, apžvelgiantis kelių dešimtmečių laikotarpio tautodailininkų veiklą Dzūkijoje, „Tautodailės metraščiui“.

Mažosios Lietuvos tarybos nariai aktyviai užsiėmė etninės kultūros sklaida valstybinėse ir regiono informacijos priemonėse. Didelį vaidmenį populiarinant etnografinio Mažosios Lietuvos regiono etnokultūrinį vyksmą ir palikimą, atliko tarybos narys S. Sodonis, kuris leidžia elektroninį puslapį www.silaine.lt Jo parengta informacija talpinama ir EKGT informacinėse priemonėse. Tarybos narė N.Sliužinskienė aktyviai pristatė Klaipėdos miesto etnokultūros centro renginius, edukacines programas, Klaipėdos krašto tradicijas regioninės televizijos BALTICUM žiūrovams, regioninių radijo laidų klausytojams, regiono dienraščių skaitytojams. Tarybos narė A.Mikšienė Tauragės radijo klausytojams pasakojo apie šv. Martyno jomarko tradicijas. Tarybos narė J. Latakienė TV8 kanalo laidai „Kultūra+“ pasakojo apie Pelenų dienos tradicijas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ skaitytojams pasakojo apie Mažosios Lietuvos regioninės tarybos veiklą, Mažosios Lietuvos regiono istorinius įvykius bei jų reikšmę. Tarybos narė rašytoja E. Barauskienė rašė apie kultūros tradicijas ir jų išsaugojimo problematiką. Tarybos narė Z. Genienė dalyvavo radijo stoties RadijoGAMA 15 laidų cikle „Iš akių traukta Klaipėda. Per amžių...“. Tarybos narė G. Skipitienė paruošė straipsnį apie Rambyno kalną „Terra publika“ leidyklai, būsimai knygai apie nacionalinę ekspediciją Nemunu. Davė du interviu „Ūkininko patarėjui“ apie Rambyno apylinkių lietuvininkų gyvenimą ir Mažosios Lietuvos mokyklas. Lietuvos radijo laidai „Kelionės po Lietuvą“ pristatė Rambyno istoriją. Dalyvavo Z. Kelmickaitės laidoje „Ryto suktinis“ ir V. Savukyno laidoje „Istorijos detektyvai“. Paruošė tekstus virtualiam turui po Rambyno regioninį parką „Kelionė laiku po Rambyno apylinkes“ https://www.gidas360.lt/hmd/rambynas

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narys K. Subačius išleido knygą: “Sūduvos kraštas Didžiojo karo ugnyje ir Lietuvos nepriklausomybės aušrose.” (Punsko „Aušros“ leidykla); parengė straipsnį „Karo žaizdos su vokiškų „Bertų“ paliktais naikinimo pėdsakais Sūduvos žemėje.“ („Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis“, 2016, VIII (1 dalis). Punsko „Aušros“ leidykla.) bei straipsnį „Sūduviai tremtiniai – įžymieji gintarautojai Semboje.“ („Mūsų savaitė“ 2016 m. spalio 10 d.)

Žemaitijos tarybos iniciatyva, Pasaulio žemaičių dienų proga buvo išleistas 2016 metų Žemaičių kalendorius, reprezentuojantis Žemaitiją kaip seną, savitą, istorinį-etnokultūrinį Europos regioną. EKGT specialistės Žemaitijos regionui S. Dacienės iniciatyva, išleistas karpytų užuolaidėlių atvirukų komplektas, skirtas Lietuvos kultūros sostinei „Telšiai 2016“ atminti. Projekto autorė – tarybos narė R. Macijauskienė.

Stebėsena

Regioninės tarybos pastebi, kad nemažoje dalyje savivaldybių vykdomos etninės kultūros plėtros programos, įgyvendinami šių programų priemonių planai. Regioninės tarybos konstatuoja, kad Bendruomenių metais visose regionų savivaldybėse vyko daug įvairių formų renginių ir projektų.

Aukštaitijos taryba pastebi, kad be Bendruomenių metams skirtų renginių Aukštaitijoje visus metus vyko gausybė tradicinių regiono renginių. Iš jų paminėtini gruodžio mėnesį daugelyje rajonų rengti aukštaičiams būdingi saldaturgiai, Mitulio deginimo apeigos. Taryba konstatuoja, kad tyrinėjant krašto etnokultūrinį paveldą rengta nemažai ekspedicijų. Pakruojo rajone 2016 m. LNKC surengta tradicinė XXVIII etnoinstrumentologinė ekspedicija, kurios metu įrašyta daugiau kaip 20 tradicinių liaudies muzikantų (armonikierių, smuikininkų) atliekama muzika. Sudeikių seniūnijoje (Utenos r.) rinkta medžiaga apie šeimos gyvenimo papročius, Jonavos rajone – apie laidojimo apeigas, Naujamiesčio seniūnijoje, Panevėžio rajone - tautosakos medžiaga. Pasvalio krašto muziejus kartu su rajono mokyklų moksleiviais rengė ekspedicijas Kaišiadorių bei Švenčionių rajonuose. Nemažai nuveikta etnokultūrinio ugdymo srityje. Gavus finansavimą regione rengtos etninio pobūdžio stovyklos: Užpaliuose (Utenos r.) vyko tradicinė Lietuvos kanklininkų vasaros stovykla „Skambantys kankleliai“, Smilgių etnografinėje sodyboje (Panevėžio r.) - stovykla „Smilga“, Švenčionių rajono Reškutėnų tradicinių amatų centre - „Jaunųjų kraštotyrininkų gyvosios edukacijos stovykla“, Zarasų rajone - „Vasara kaime“. Rokiškio kultūros centre vyko stovykla „Kelionė į liaudies muzikos pasaulį“, Kaišiadorių rajono Nemaitonių seniūnijoje vaikams surengtas žygis – vaikų ir jaunimo ekspedicija pas Ringailių krašto šviesuolius, amatininkus. Etnokultūrinio ugdymo srityje vykdyta nemažai kitų projektų. Pavyzdžiui, projektas „Tradicinių amatų gaivinimas Jonavos rajone“, projektas „Nuo interpretacijos link tradicijos” Jonavos rajono mokyklose, Jonavos krašto muziejuje sukurta nauja edukacinė programa „Šeimos vertė”, respublikinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Siūlai siūlai, susivykit“ Jonavoje. Etnokultūrinis ugdymas vykdytas ir rengiant tradicinius renginius, pavyzdžiui, Pasvalio rajono jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga, kaip ir kasmet surengė tradicinį renginį „Senųjų liaudies amatų pažinimas“ bei ,,Sekminių papročiai ir tradicijos“. Kai kurių Aukštaitijos rajonų mokyklose aktyviai veikiai vaikų folkloro ansambliai ir kitos domėjimąsi etnokultūriniu paveldu skatinančios organizacijos, pavyzdžiui, Pasvalio rajono mokyklose veikia 6 vaikų folkloro ansambliai, 6 mokykliniai etnomuziejai, 3 kraštotyros, 9 liaudies amatų būreliai. Taryba pastebi, kad 2016 m. Pasvalio rajone atsirado 5 naujai vykdomos Neformaliojo vaikų švietimo programos senųjų amatų ir etnografijos tema. Aukštaitijos taryba pastebi vyksmą etnokultūros specialistų kvalifikacijos kėlimo srityje: Kupiškio menų mokykloje Aukštaitijos regiono meno mokyklų muzikos mokytojams buvo surengtas seminaras ,,Tautinis muzikavimas“. Pastebima, kad vaikų ir suaugusiųjų etnokultūriniam švietimui didelį dėmesį skiria regiono savivaldybių muziejai. 20-yje regione veikiančių savivaldybių muziejų 2016 m. veikė daugiau kaip 200 etnokultūrinių edukacinių programų. Naujų programų parengė Jonavos, Kaišiadorių, Kupiškio, Utenos ir kt. krašto muziejai. Etnokultūrinė edukacija vyko regiono bendruomenių centruose, amatų centruose ir kaimo turizmo sodybose. Aukštaitijos taryba džiaugiasi Aukštaitijoje vykusia leidybine veikla. Švenčionių miesto kultūros centras ir Vidutinės skyrius iniciavo ir vykdė projektą ,,Anelės Karmonienės-Bureikaitės Švenčionių krašto autentiškų lietuvių liaudies dainų CD kompaktinė plokštelė „Švintų rytų rytelį“. Daug dėmesio leidybai skiria kupiškėnai. Jie 2016 m. išleido kompaktinę plokštelę „Kupiškio krošto muzikontai“, informacinį katalogą „Seserų Glemžaičių tradicinių lietuviškų drabužių ir jų priedų rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje“, monografiją „Kupiškis. Naujausi moksliniai tyrinėjimai“. Ignalinos rajonas išleido cimbolų karaliaus Jono Lechovicko kompaktinę plokštelę. 42 Sausio 22 d. Rokiškio kultūros centre pristatyta kompaktinė plokštelė „Rokiškio krašto muzikantai“. Pastebima, kad visų 22 Aukštaitijos savivaldybių atstovai teikė pagalbą tautodailininkams, amatininkams ir liaudies meistrams sertifikuojant tautinio paveldo produktus, mokymų programas, muges. Mažosios Lietuvos taryba pastebi, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje nuo 2003 m. vykdant etninės kultūros plėtros programą, pasiekta pozityvių rezultatų. Savivaldybėje kasmet parengiami nauji priemonių planai, Savivaldybės taryboje tvirtinamos lėšos jiems įgyvendinti. 2016 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje startavo Tradicinių amatų puoselėjimo programa, buvo įsteigta Vytauto Majoro vardo tautodailininko 1000 eurų premija (ją 2016 m. pelnė audėja, sertifikuota tradicinė amatininkė Zita Paulikienė). Taryba pastebi, kad Klaipėdos rajono bendruomenės aktyviai įsijungė į Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2015-2017 m. programos įgyvendinimą. Jakų, Priekulės, Agluonėnų, Slengių bendruomenių organizacijos parengė ir įvykdė kalendorinių švenčių diegimo bendruomenėje bei amatų mokymosi etnokultūrinius projektus. Klaipėdos rajono Agluonėnų bendruomenė 2016 m. įgyvendino Žemės ūkio ministerijos paremtą projektą „Agluonėniškiai – etninės kultūros ir tradicijų puoselėtojai“, rajone veikia amatininkų bendruomenė, Dovilų amatininkų gildija, Priekulės amatininkų gildija „Krikragaa“.

Mažosios Lietuvos taryba džiaugiasi, kad Klaipėdos rajone vyko nemažai renginių, kuriuose galėjo savo žinias pagilinti etninės kultūros specialistai. Treti metai organizuota teorinė– praktinė konferencija „Etnokultūros ir tautinės savasties sąsajos“, seminaras „Dainuojamoji tautosaka - būdas išsaugoti tautos savastį“. Vyko mokymai pedagogams „Tautinės savimonės formavimas per folkloro šokį“, „Etnokultūrinis ugdymas mokyklos bendruomenei“, „Komandinio darbo dermė“ įgyvendinant projektą „Etnomokyklėlė. Tradicijos šeimai“. Švietimo ir ugdymo įstaigos rengė etninės kultūros savaites. Savivaldybėse mokytojai susibūrė į etninės kultūros ugdytojų metodinius būrelius: Šilutės rajone 23 mokytojai, Klaipėdos rajone 13 mokytojų, Pagėgių savivaldybėje 10 mokytojų. Tarybos konstatuoja, kad regiono pedagogai gilinasi į ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio etninės kultūros mokymo metodines rekomendacijas bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopų etninės kultūros bendrąsias programas. Tačiau, Tarybos pastebėjimu, pedagogams reikia nuoseklių studijų. Taryba konstatuoja didelį visuomenės poreikį šviestis etninės kultūros srityje. Šilutės rajono savivaldybei organizavus seminarą – praktikumą folkloro kolektyvams, susilaukta ne tik vadovų, bet ir folkloro kolektyvų narių susidomėjimo. Taryba pastebi, kad vyksta bendradarbiavimas tarp krašto muziejų, kultūros centrų ir švietimo įstaigų. Vis didesnio susidomėjimo sulaukia Šilutės kultūros ir pramogų centro bei regiono partnerių sėkmingai vykdomas projektas „Vėtrungių kelias“, puoselėjantis regiono etnokultūrinį-istorinį paveldą. Tarybos narė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorijos skyriaus vedėja Z. Genienė informavo, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejus vykdo bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos miesto ikimokyklinėmis ir mokyklinėmis įstaigomis. Parengtos 27 edukacinės programos, kuriose dalyvauja šių įstaigų ugdytiniai, pedagogai, tėvai. Mažosios Lietuvos taryba konstatuoja, kad per metus Mažojoje Lietuvoje vidutiniškai įvyksta 2-3 ekspedicijos, remiamos iš Klaipėdos rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros programos lėšų, taip pat 2-3 lauko tyrimai, finansuojami įstaigų lėšomis. Minėtą veiklą 2016 m. vykdė Dovilų etninės kultūros centras, Priekulės kultūros centro Drevernos skyrius ir Kretingalės pagrindinė mokykla. Atliekami kokybiški tyrimai, tačiau surinktai ir užfiksuotai medžiagai specialiai archyvuoti bei eksponuoti trūksta specialistų, lėšų ir patalpų. Pastebimas didelis regiono muziejų aktyvumas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus užmezgė ryšius su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Vladimirovo kultūros namais. Bendradarbiavimo pagrindas – istorinė ekspozicija pristatanti Klaipėdos krašto istoriją bei S.Dacho kūrybinį palikimą. Muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu išleido knygą „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias“. Šiame leidinyje išsamiai pristatoma ir Kanados 43 lietuvių bendruomenės veikla, kuriai medžiagą surinko Šernų šeimos nariai. Tai pirmoji knyga iš serijos „Klaipėdos krašto veidai“, kurioje bus pristatomi žymiausi šio krašto kultūros ir visuomenės veikėjai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus paruošė teatralizuotą programą Klaipėdos r. Paupių bendruomenėje „Vakaras Bachmano dvare“. Šiam renginiui parengta kilnojamoji lauko paroda „Iš Bachmano dvaro praeities“. Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės H. Šojaus muziejaus dėka iš vokiečių kalbos išversta ir išleista pirmoji Lietuvoje ir didelio populiarumo sulaukusi knyga „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės. Istorija, paskirtis, papročiai“. Aktyvūs etninės kultūros puoselėjime buvo ir įvairūs regiono kultūros centrai. Juodkrantėje vyko regioninis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži“, skirtas Liudviko Rėzos atminimui. Vyko tarptautiniai folkloro festivaliai Nidoje „Tek saulužė ant maračių“, Klaipėdoje „Parbėg laivelis“. Kintų Vydūno kultūros centras organizavo „Marių šventę“, o Drevernos kultūros namai - „Ant marių krantelio“ . Dovilų etnokultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“ (vadovė - tarybos narė L. Kerpienė) šventė savo kūrybinės veiklos 30 metų. Mažosios Lietuvos taryba pastebi, kad Mažosios Lietuvos etnokultūriniai renginiai buvo plačiai aprašomi laikraščiuose: Klaipėdos rajono „Banga“, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės „Pamarys“, „Šilutės naujienos“ „Šilokarčema“, Jurbarko rajono „Šviesa“, Klaipėdos miesto „Klaipėda“ ir Vakarų regiono „Vakarų ekspresas“, internetinėse krašto informacijos priemonėse. Apie įvykius Mažojoje Lietuvoje, jos istoriją nuosekliai rašė Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba atkreipia dėmesį, kad itin didelis dėmesys vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų folkloro renginiams, judėjimams, repertuarui šiais metais buvo skirtas Prienų rajone. Birželio – liepos mėn. Skriaudžių laisvalaikio salėje organizuota Suvalkietiško etnomuzikavimo ir liaudies amatų stovykla vaikams ir jaunimui „Suvalkijos žali sodai“. Tuo pačiu metu minėtas Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ 110-ies metų jubiliejus, vyko menininkų pleneras, amatų diena Skriaudžių buities muziejuje ir Skriaudžių laisvalaikio salėje. Įvairiose Prienų rajono vietose remiantis etnokultūrinėmis tradicijomis buvo švenčiamos Rasų, Žolinės šventės. Rajone gausiai organizuotos etnokultūrinės edukacinės programos. Spalio 24 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre vyko respublikinis tradicinis „Folklorą atliekančių ir skleidžiančių šeimų sambūris“. Lapkričio 12 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko Respublikinis pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupių festivalis – konkursas „Revuona“, Lapkričio 19 d. - tarprajoninis moksleivių ir suaugusiųjų vokalinių kolektyvų sambūris "Mano krašto partizanų dainos" ir t.t.

Žemaitijos taryba atkreipia dėmesį į Varnių regioninio parko direkcijos, Bilionių seniūnijos ir Žemaičių kultūros draugijos jau ketvirti metai vasario pabaigoje rengiamą reginį, skirtą Pilėnų didvyrių paminėjimui ant Bilionių piliakalnio. Tarybos nariai pastebi folkloro festivalių ir kitų tradicinių renginių gausą regione. Viena iš sudedamųjų dalių Pasaulio žemaičių dienose buvo regioninis folkloro festivalis „Aš padainūsiu dainų dainelę“ Molavėnuose, kuriame didelis dėmesys skirtas žemaitiško dainavimo manierai, tarmei, papročiams. Plungėje vyko XI tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“, sukvietęs 13 folkloro kolektyvų iš Lietuvos ir užsienio. Įdomus, senąsias turgaus tradicijas gaivinantis renginys buvo Telšių miesto centre, Turgaus aikštėje, vykęs rudens gėrybių turgus „Telšiai 2016“. Tarybos nariai džiaugiasi 2016 m. išleistais, Žemaitijos etninę kultūrą reprezentuojančiais leidiniais: Žemaičių „Alka“ muziejaus išleistu leidiniu „Prieverpstės ir rankšluostinės“, Kretingos rajono savivaldybės kultūros centro išleistomis kompaktinėmis plokštelėmis - liaudiškos muzikos kapelos „Lakštingelė“ ir folkloro ansamblio „Gervelė“ dainų rinktinėmis. Tarybos nariai pastebi senąsias tradicijas ir alternatyvias idėjas vienijančių renginių radimąsi Žemaitijos regione. Paminėtinas folkloro ir sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“. Kitas tarybos narių dėmesio susilaukęs šio pobūdžio renginys - respublikinis modernaus folkloro festivalis „Ariogalos lygiadienis 2016“.

X