Regioninių tarybų veikla

Regioninių tarybų veikla 2019 metais

Pirmasis naujos sudėties Sūduvos (Suvalkijos) etninės kultūros globos tarybos posėdis

2019 m. gegužės 28 d. Kalvarijos krašto muziejuje surengtas pirmasis naujos 2019–2022 metų kadencijos Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis.

Posėdžio dalyvius pasveikino Kalvarijos sav. administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė. Ji supažindino su kuruojama Kalvarijos EK plėtros programa, veikla ir pasiekimais. Palinkėjo vaisingo darbo. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė supažindino naujus Regioninės tarybos narius su teisės aktais, reglamentuojančiais Etninės kultūros globos tarybos veiklą, EKGT personaline sudėtimi, šiuo metu EKGT analizuojamais klausimais. Posėdyje Rima Vasaitienė išrinkta Regioninės tarybos pirmininke; pavaduotojomis patvirtintos Vilija Kepežinskienė ir Dalia Venskienė. Posėdyje dalyvavusi Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos narė Nastutė Sidabrienė pristatė Punsko krašto lietuvių etnokultūrinę veiklą, šventes, kasdienę veiklą, problemas, Pasaulio lietuvių metams planuojamas veiklas.  

Suvalkijos (Sūduvos) etninės kultūros globos tarybos informacija

Pirmasis naujos sudėties Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos posėdis

Darbą pradėjo naujos sudėties Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba. 2019–2022 m. kadencijos Žemaitjos tarybą sudaro 26 nariai, deleguoti 17 Žemaitijos savivaldybių, 2 nevyriausybinių organizacijų (Žemaičių kultūros draugijos ir Šilalės kraštiečių draugijos), 2 mokslo institucijų (Šiaulių universiteto bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Klaipėdos fakulteto), 2 muziejų (Žemaičių dailės muziejaus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus) bei 2 Žemaitijos regioninių parkų (Pagramančio ir Varnių). Žemaitijos tarybos narių sąrašą rasite čia >>>.

Gegužės 3 d. Žemaičių dailės muziejuje, Plungės Mykolo Oginskio rūmuose įvykusiame pirmajame naujos sudėties Žemaitijos tarybos posėdyje dvejiems metams Žemaitijos tarybos pirmininku išrinktas Virginijus Jocys, Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas. Jo pavaduotojais tapo dr. Juozas Pabrėža, Šiaulių universiteto docentas, Rūta Vildžiūnienė, LMTA Klaipėdos fakulteto docentė, ir Aldona Kuprelytė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja. 

Posėdyje taip pat apsvarstyti Vietovardžių atmintiniems metams skirtos konferencijos organizavimo darbai. Numatyta konferenciją surengti rugsėjo pabaigoje Varnių kultūros centre.

Aptartas Žemaitijos etnokultūrinių ir memorialinių muziejų klausimas. Nutarta: paraginti Žemaitijos savivaldybes etnokultūriniams ir memorialiniams muziejams (jų būklei ir veiklai) skirti daugiau dėmesio; kviesti visuomenę, ypač mokyklas, Žemaitijos atmintinais metais naujai atrasti šios kategorijos muziejus, pasinaudoti juose teikiamomis galimybėmis ugdyti jaunosios kartos tautinę tapatybę; skatinti vietos bendruomenes ir kraštiečių draugijas aktyviau prisidėti prie visokeriopos tokių muziejų globos; pasiūlyti Etninės kultūros globos tarybai vykdant 2020 metų etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programą numatyti ir atlikti Žemaitijos etnokultūrinių ir memorialinių muziejų situacijos analizę.

Pasižiūrėta, kaip vyksta Žemaitijos tarybos inicijuojamas trumpametražių filmų, TV laidų konkursas „Pasiruokavimā“, skirtas Žemaitijos atmintiniems metams paminėti.

Pagerbtos Žemaitijos etninei kultūrai nusipelbusios asmenybės

Žemaitijos etninės kultūros globos taryba jau kelintus metus tęsia tradiciją išrinkti ir apdovanoti Žemaitijos labui etninės kultūros srityje daugiausia nuveikusius žmones ar bendruomenes. 2019 m. gegužės 3 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje pasveikinti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai, pripažinti daugiausia nuveikusiais 2018 metais: 

  1. Laimutė Marytė Varkalienė, kraštotyrininkė (Šiauliai).
  2. Birutė Bartkutė, Jurbarko kultūros centro folkloro grupių „Imsrė“ ir „Imsriukai“ vadovė.
  3. Mindaugas Nogaitis, mokytojas, folkloristas (Šilulės r., Švėkšna).
  4. Dalia Zabitienė, Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė.
  5. Kęstutus Vaitkus, gydytojas, folkloristas (Plungė).
  6. Antanas Kontrimas, Telšių rajono Degaičių seniūnijos seniūnas.
  7. Doc. dr. Filomena Kavoliutė, geografė (Vilnius).
  8. Nijolė Rimkienė, karpinių meistrė, Raseinių tautodailininkų grupės pirmininkė.
  9. Rita Ščiglinskienė, dokumentinių filmų režisierė (Kelmė).

Nuotraukoje – apdovanotieji Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai kartu su Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos nariais.

Pirmasis naujos sudėties Aukštaitijos etninės kultūro sglobos tarybos posėdis

2019 m. balandžio 26 d. Molėtuose darbą pradėjo naujos sudėties Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba. Posėdžio dalyvius svariu žodžiu pasveikino naujasis Molėtų meras Saulius Juneika bei Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

2019–2022 m. kadencijos regioninę tarybą sudarys 30 narių, deleguotų iš 22 Aukštaitijos savivaldybių, 6 nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos, Savivaldybių muziejų bendrijos, Tradicinių amatų centrų sąjungos, Lietuvos romuvų sąjungos Panevėžio skyriaus, Lietuvių etninės kultūros draugijos, Aukštaičių kultūros draugijos) atstovų bei 2 atstovų iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Sirvėtos regioninio parko. Net 13 narių į regioninę tarybą deleguoti naujai. Pirmajame posėdyje susipažinta su naujai išrinktais regioninės tarybos nariais, pristatyta 2 metų pirmininkės veiklos ataskaita. Dar dvejiems metams pirmininke perrinkta Zita Mackevičienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė. Jos pavaduotojais tapo Audronė Pajarskienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė bei Kęstutis Stadalnykas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Naujai išrinkta taryba susipažino su etninės kultūros situacija Molėtuose (ją pristatė krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė), aptarė Vietovardžių metams skirtų priemonių įgyvendinimą regione, etnografiškiausios kaimo turizmo sodybos konkurso organizavimo sąlygas ir kitus klausimus. Po posėdžio tarybos nariai turėjo galimybę aplankyti Lietuvos etnokosmologijos muziejų bei Videniškių vienuolyno muziejų.

Etninės kultūros globos taryba, Seimui atskaitinga institucija, turi 5 regioninius padalinius, į kurių regionines etninės kultūros tarybas kas 4 metai narius deleguoja etnografinio regiono teritorijoje veikiančios institucijos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdančios etninės kultūros veiklą.

Pirmasis naujos sudėties Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos posėdis

2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdoje darbą pradėjo naujos kadencijos Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba.

Tarybą sudaro 24 asmenys, deleguoti šio etnografinio regiono septynių savivaldybių įstaigų ir organizacijų nuo Smalininkų iki Klaipėdos bei Nidos. Susirinkimo pradžioje Lietuvos etninės kultūros globos tarybos atstovė Mažajai Lietuvai Regina Jokubaitytė pažymėjo, kad ši Taryba gerokai atsinaujinusi – buvo deleguoti devyni nauji žmonės. Tad pradžioje naujiems nariams buvo proga prisistatyti.

Praėjusią ketverių metų kadenciją Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba darniai dirbo ir pasiekė neblogų rezultatų. Tad ėmus kalbėti apie pirmininko rinkimus, visų žvilgsniai nukrypo į buvusią pirmininkę Vilmą Griškevičienę, Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyrius vedėją. Kalbėdama apie savo veiklą buvusios kadencijos metu, ji kartu nurodė, kokia kryptimi reikėtų dirbti toliau. Tad V. Griškevičienė vienbalsiai buvo išrinkta naujos kadencijos tarybos vadove. Tarybos pirmininko pavaduotoja ji pasiūlė išrinkti taip pat šias pareigas anksčiau jau ėjusią Klaipėdos etnokultūros centro vadovę Nijolę Služinskienę. Po balsavimo buvo suformuota 2019–2022 metų Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos  tarybos vadovybė.

Pirmajame posėdyje buvo numatyta sudaryti darbų planą, tačiau nutarta, kad kiekvienas iš savo srities apgalvos, kokius darbus šiais metais etninės kultūros globos srityje reikėtų nuveikti, o po keleto savaičių vėl susirinkti ir planą patvirtinti. V. Griškevičienė pasidžiaugė, kad etninės kultūros atstovų nuomonė vis labiau girdima aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Yra labai nemažai vilties, kad Seimas etninės kultūros globą perduos valstybei – tai bus nebe savarankiškos savivaldybės funkcijos, o valstybės deleguotosios. Tai užtikrintų privalomą, o ne tik nuo supratimo, norų ar galimybių priklausantį požiūrį į šią sritį. Etninei kultūrai būtina kuo skubiau suteikti tokį statusą, nes tai vienas iš pagrindinių valstybės savasties bruožų.

Iš Lietuvos etninės kultūros globos tarybos buvo sulauktas prašymas pareikšti savo požiūrį į planuojamo šią vasarą skelbti etnografiškiausios kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatus. Susirinkusieji bemaž vieningai sutarė, kad juos reikia tobulinti bei taisyti: keliami reikalavimai tokioms sodyboms yra nerealūs, neatspindinti regionų ypatumų ir nemotyvuoja dalyvauti tokiame iš esmės įdomiame ir savitame konkurse.

R. Jokubaitytė pasidalino savo įspūdžiais iš pirmą kartą surengtos Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados. Čia taip pat pastebėta nemažai tobulintinų dalykų.

EKGT informacija

X