Renginiai

Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymas

Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymas. Seminaras „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“  

2017 m. sausio 27 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuotas iškilmingas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginys ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio. Čia plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už laisvą Lietuvą, Žemaitiją, protėvius. Susirinkusiuosius sveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Šilalės r. savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė ir kt.

Po iškilmingos dalies visi susirinko seminare „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. Universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkai bei istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, tautinio ir istorinio kostiumo gamintojai dalijosi sukaupta teorine ir praktine patirtimi. Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros ministerijos Piliakalnių metų programos koordinatorius, vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, kiti renginio dalyviai.

Archeologas dr. Gintautas Zabiela, vienas iš seminaro organizatorių, akcentavo, kad Lietuva pelnytai gali vadintis piliakalnių kraštu, nes Lietuvoje yra per 900 piliakalnių. Jis pabrėžė, kad piliakalniai yra itin vertingas kultūros paveldo sluoksnis, jo reikšmę visuomenė iki šiol dar ne iki galo suvokia. Piliakalnių palikimo vertė bei visuotinumas, kaip sakė pranešėjas, yra „neatskiriama Lietuvos savastis, kaip lietuvių kalba, kryždirbystė ar sutartinės“.

Kultūros paveldo departamento Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas išsamiai apžvelgė, kaip bendruomenės gali prisidėti prie piliakalnių priežiūros ir tvarkymo darbų. Jis pristatė elgesio su archeologiniais radiniais taisykles. Pranešėjas pateikė pavyzdžių, kaip neatsakingai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, prarandami radiniai.

Neries regioninio parko kultūrologė Karolina Tamašauskaitė dalijosi patirtimi, sukaupta organizuojant kultūrinius renginius saugomose teritorijose. Ji pristatė didelio visuomenės dėmesio sulaukusias kultūrines akcijas. Neries regioninio parko sukaupta patirtis atskleidžia, kad piliakalniai gali tapti svarbūs šiandieniniam žmogui, lankomi ir saugomi ne tik gamtosaugininkų, bet ir kiekvieno žmogaus.

Dr. Daiva Steponavičienė gilinosi į archeologinio kostiumo rekonstravimą. Šis praeities pažinimo ir aktualizavimo būdas svarbus šiandienos visuomenei, aktyviai sprendžiančiai tapatybės ženklų kūrimo ir suvokimo klausimą.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kvietė Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metais skirti daugiau dėmesio baltų (aisčių) paveldui, aktyviai kelti ir diskutuoti tautinio kostiumo kūrimo bei dėvėsenos klausimus. Jis atkreipė dėmesį, kad piliakalnių kultūros palikimo  ir vietos bendruomenių ryšių gilesnis supratimas ir palaikymas praturtina mūsų bendrają nacionalinę kultūrą ir stiprina pasididžiavimą atkurta modernia Lietuvos valstybe.

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius dr. Benediktas Šetkus apžvelgė piliakalnių kultūros reprezentavimą  vidurinės mokyklos istorijos programose. Jis priminė, kad moksleivius su piliakalnių kultūra galima supažindinti patraukliai, atkreipiant dėmesį į jų gyvenamos vietovės kultūros ir paveldo objektus, istorines asmenybes.

Kurtuvėnų regioninio parko kraštotvarkininkas, aktyvus etninės kultūros puoselėtojas Darius Ramančionis pristatė jau daugiau nei 10 metų  (rugsėjo 22 dieną) vykstančią akciją „Baltų vienybės ugnies sąšauka tarp piliakalnių“. Jis išreiškė viltį, kad ugnies sąšauka įgaus dar didesnį mastą  šiais – Piliakalnių metais: uždegti ugnies ir pabendrauti ant artimiausio piliakalnio ar vaizdingos kalvos ateis dar daugiau lietuvių ir latvių bei jiems prijaučiančių žmonių visame pasaulyje.

Klaipėdos universiteto profesorius dr. Petras Bielskis, pratęsdamas Tarmių metais iškeltą tarmių puoselėjimo klausimą, kalbėjo apie tarmių, taip pat ir literatūrinės lietuvių kalbos reikšmę formuojant ir palaikant moderniąją lietuvių tapatybę. Pranešėjas raiškiai skaitė vyskupo Motiejaus Valančiaus tekstus ir deklamavo Kazio Bradūno pilietiškus poezijos posmus.

 Seminaro pabaigoje visus sujudino Kuršių istorinio klubo „Pilsots“ vadovo Beno Šimkaus pranešimas, kurį iliustravo klubo nariai, apsirengę įspūdingais archeologiniais kostiumais. B. Šimkus teigia, kad istorinių rekonstrukcijų klubai – puiki priemonė sudominti jaunimą kultūros paveldu.

Seminaro metu veikė istorinių kultūrinių leidinių, kompaktinių plokštelių, tradicinių audinių parodėlė. Čia pat salėje dunksėjo audimo staklės, o audimo procesą demonstravo audėjos: Salomėja Udovičienė, Zita Pauliukienė. Renginio dalyviai vienas kitą pakeisdami sėdo į stakles, prižiūrimi audėjų bandė austi.

Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo vakarinė dalis prasidėjo Šiauduvos kultūros namuose. Šios renginio dalies pagrindinė organizatorė Irmina Kėblienė visus pakvietė į trankius Žemaitijos naktišokius: „Mes suverpsim gijas iš dainų, šokiais išausim kelią į Maironio Dievyčio piliakalnį“. Tradiciniuose šokiuose dalyvavo vietinis ir  iš visos Lietuvos bei iš svečių kraštų atvykęs jaunimas su mokytojais, vadovais ir muzikantais (per 200 dalyvių). Jaunimas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymą šokio sukūryje šventė iki ryto. Naktišokių programą pratutino kopimas į Dievyčio piliaklanį, laužai, kareiviška košė, etnokultūriniai filmai.

Renginio organizatoriai ir informaciniai rėmėjai: Etninės kultūros globos taryba, Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos edukologijos universitetas, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, Lietuvos archeologijos draugija, Žemaičių kultūros draugija, Šilalės kraštiečių draugija, Laukuvos seniūnija, Šiauduvos ir Požerės bendruomenės, Žemaitukų augintojų asociacija.

Rėmėjai: Valstybinė kultūros paveldo komisija, UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Alnidra“, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyrius.

EKGT informacija

Nuotrauka V. Jocio.

X