Tarybos darbo grupių posėdžiai

Tarybos darbo grupių posėdžiai

2018 metai

EKGT sudarytos darbo grupės 2018 metais surengė 17 posėdžių. Iš jų: nuolatinės darbo grupės surengė 7 posėdžius (Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos koordinavimo taryba – 4 posėdžius, Etninės kultūros sąvokų grupė, Švietimo ir mokslo grupė ir Tautinio paveldo produktų grupė – po 1 posėdį), o laikinosios darbo grupės – 10 posėdžių (Derybų su  Lietuvos kultūros taryba darbo grupė – 5 posėdžius, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos nuostatų derinimo grupė – 2 posėdžius, Etninės kultūros plėtros valstybinės programos inicijavimo grupė – 2 posėdžius, darbo grupė Kultūros ministerijos skiriamų premijų už nuopelnus etninės kultūros srityje klausimo analizei – 1 posėdį).

NUOLATINIŲ DARBO GRUPIŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLŲ SANTRAUKOS

ETNINĖS KULTŪROS SĄVOKŲ NUOLATINĖ DARBO GRUPĖ

Posėdis įvyko 2018 m. balandžio 18 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai, 3 kvietiniai ekspertai.

Svarstyta: 1. Etninės kultūros sąvokos apibrėžimas. 2. Mėgėjų meno apibrėžimas. 3. Etninės kultūros ir mėgėjų meno santykis su kitomis kultūros rūšimis.

Nutarta: 1. Nekeisti Įstatyme esančio etninės kultūros apibrėžimo, prie jo pridėti patikslinimus, paaiškinimus, tačiau išsaugant esmę, kad etninė kultūra yra viso tautos etnoso sukurta ir perduodama iš kartos į kartą; išskirti atskirus etninės kultūros segmentus. 2. Vadovautis kriterijumi, kad mėgėjų meną atskiria nuo etninės kultūros kompetencijos lygmuo. 3. Parengti schemą, kurioje būtų parodytas etninės kultūros, mėgėjų meno ir profesionaliojo meno santykis.


ŠVIETIMO IR MOKSLO DARBO GRUPĖ

Posėdis įvyko 2018 m. kovo 2 d. Dalyvavo 4 šios darbo grupės nariai, 2 ekspertai.

Svarstyta. 1. Papildomų ekspertų priėmimas į EKGT Švietimo ir mokslo grupę. 2. Grupės veiklos gairės. 3. Etnokultūrinis ugdymas. 4. Etninės kultūros specialistų rengimas. 5. Etninės kultūros srities kuravimas Ugdymo plėtotės centre.

Nutarta: 1. Siūlyti į EKGT Švietimo ir mokslo darbo grupę įtraukti Rūtą Čėsnienę, Gailą Kirdienę, Dalią Vaicenavičienę, Emiliją Bugailiškienę, Daivą Briedienę. 2. Pasirinkti šiuos Švietimo ir mokslo grupės veiklos prioritetus: etnokultūrinis ugdymas; etninės kultūros specialistų rengimas; etninės kultūros studijų grąžinimas į studijų krypčių sąrašą; lituanistikos prioriteto užtikrinimas moksle. 3.1. Atlikti bendrojo lavinimo mokyklų apklausą iki š. m. rugsėjo 1 d. dėl etninės kultūros integravimo į bendrąsias ugdymo programas formų, būdų pasirinkimo bei parengti siūlymus dėl etninės kultūros integravimo į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas. 3.2. Nagrinėti vadovėlių rengimo klausimą, kaip juose integruojama etninė kultūra ir kokios galimybės parengti atskirus etninės kultūros ugdymo vadovėlius. 3.3. Inicijuoti etnokultūrinės olimpiados įteisinimą, šį klausimą aptariant su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. 3.4. Inicijuoti privalomo etnokultūrinio ugdymo pradinėse klasėse įteisinimą, integruojant etninės kultūros dalyką į Pradinio ugdymo bendrąją programą. 3.5. Analizuoti etnokultūrinio ugdymo plėtros per neformalųjį ugdymą galimybes. 4.1. Siekti etnologijos ir folkloristikos studijų krypties grąžinimo į Studijų krypčių ir grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą. 4.2. Inicijuoti susitikimą su švietimo viceministru Gražvydu Kazakevičiumi ir Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. 4.3. Išanalizuoti etninės kultūros specialistų rengimo Lietuvoje situaciją. 4.4. Inicijuoti atnaujintos VDU etnologijos programos grąžinimą, taip pat skatinti etnokultūrinių studijų įtvirtinimą ar įtraukimą į kitų aukštųjų mokyklų studijų programas. 4.5. Analizuoti, kaip finansuojami etnokultūriniai tyrimų projektai per Lietuvos mokslo tarybos kuruojamą Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. 4.6. Aktualizuoti etnologinio pobūdžio periodinių mokslo leidinių, turinčių aukštus reitingus ir įtrauktų į tarptautines bazes, trūkumo problemą. 4.7. Parengti siūlymus dėl galimybės teikti etninę kultūrą kaip gretutines studijas aukštųjų mokyklų studentams. 4.8. Parengti raštą Seimo Švietimo ir mokslo komitetui dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo moksle ir siekti pasitarimo šiuo klausimu Seime. 5. Organizuoti pokalbį su UPC direktoriumi Giedriumi Vaideliu ir aptarti su juo šį klausimą.


TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ GRUPĖ

Posėdis įvyko 2018 m. liepos 4 d. Dalyvavo 3 šios grupės nariai, 1 ekspertas.

Svarstyta. Kaziuko mugės organizatoriaus parinkimo nuostatai.

Nutarta: 1. Parengti raštą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame išdėstyti šiuos siūlymus: atskirti tradicinę (sertifikuotą) mugę nuo netradicinės; parengti atskirus abiejų mugių organizavimo tvarkos nuostatus; atskirų mugės dalių organizatorius parinkti organizuojant atskirus konkursus; tradicinės mugės organizatoriaus parinkimo konkurso nuostatuose vadovautis Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu; parengti tradicinės mugės koncepciją (pvz., nurodyti, kad pagrindinis tradicinės mugės tikslas – ne komercinė nauda, o kultūrinių išteklių kūrimas; apibrėžti, kad tradicinės mugės dalyje 2/3 parduodamų produktų turi būti tautinio paveldo produktai; tradicinės mugės dalies vieta turi būti aiškiai apibrėžta, atskiriant ją simboliniais vartais; tradicinės mugės dalyje kultūrinė programa turi būti parengta vadovaujantis etninės kultūros ekspertų rekomendacijomis ir t. t.); į koncepcijos rengimo darbo grupę įtraukti ŽŪM, EKGT, Vilniaus miesto savivaldybės, LII ir kitų suinteresuotų institucijų atstovus; nustatyti, kad tradicinės mugės organizatorius privalo būti Savivaldybei pavaldi kultūros įstaiga, turinti  etninės kultūros srities kompetencijas; apibrėžti tradicinės mugės organizatoriaus atrinkimo komisijos sudarymo principus. 2. Kreiptis į Vilniaus miesto vicemerą su pasiūlymu atskirti tradicinę (sertifikuotą) mugę nuo netradicinės ir jų organizatorius parinkti, organizuojant atskirus konkursus. 3. Kreiptis į Lietuvos kultūros tarybą su pasiūlymu skirti finansavimą Kaziuko mugės sertifikuotos dalies kultūrinės programos organizavimui.


LAIKINŲJŲ DARBO GRUPIŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLŲ SANTRAUKOS

DERYBŲ SU LIETUVOS KULTŪROS TARYBA LAIKINOJI DARBO GRUPĖ

Pirmasis posėdis įvyko 2018 m. vasario 6 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai.

Svarstyta. Išvados ir siūlymai dėl etninės kultūros konkursinio finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą.

Nutarta: 1. Raštą „Dėl konkursinio etninės kultūros finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą“ patobulinti pagal pateiktas pastabas ir išsiųsti Seimo Kultūros komitetui, Lietuvos kultūros tarybai, kopiją – Kultūros ministerijai; 2. Su išvadomis ir pasiūlymais dėl etninės kultūros konkursinio finansavimo per LKT susitikti su Seimo nariu S. Tumėnu; 3. Su išvadomis ir pasiūlymais dėl etninės kultūros konkursinio finansavimo per LKT susitikti su LKT nare etnologe R. Racėnaite; 4. Su išvadomis ir pasiūlymais dėl etninės kultūros konkursinio finansavimo per LKT susitikti su LKT pirmininke Daina Urbanavičiene.

Antrasis posėdis įvyko 2018 m. balandžio 5 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai.

Svarstyta: 1. Tęstinių etninės kultūros ir tautodailės renginių programos pavadinimo patikslinimas, programos aprašo, prioritetų ir vertinimo kriterijų bei renginių sąrašo sudarymas. 2. Programos „Etninė kultūra ir tautodailė“ aprašas, prioritetų ir vertinimo kriterijų balų aprašo sudarymas.

Nutarta: 1.1 Etninius renginius išskirti iš Tęstinių mėgėjų meno renginių programos, perkeliant juos į siūlomą naują programą „Tęstiniai etninės kultūros ir tautodailės renginiai“; 1.2 Nustatyti šiuos tęstinių etninės kultūros ir tautodailės renginių atrankos kriterijus: tęstinumas ne mažiau kaip 10 metų; kokybiškas tradicijų atspindėjimas renginyje ir profesionalus jo organizavimas; valstybinė ir (ar) regioninė renginio reikšmė tautos identiteto išsaugojimui bei Lietuvos įvaizdžio formavimui pasaulyje. 1.3 Sudaryti preliminarų tęstinių prioritetinių etninės kultūros ir tautodailės 2019–2020 m. renginių sąrašą. Į sąrašą įtraukti 11 renginių iš 2017 m. priimto Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno 2018–2020 metų renginių sąrašo ir papildyti šį sąrašą naujais renginiais remiantis 2 punkte nurodytais atrankos kriterijais; 1.4 Pasiaiškinti dėl tarptautinių tęstinių renginių ir festivalių įtraukimo į Tęstinių etninės kultūros ir tautodailės renginių sąrašą, kadangi ankstesniuose sąrašuose jie dubliuojasi. Atsižvelgiant į tai ir į regioninių tarybų pasiūlymus sąrašą koreguoti. 1.5 Kreiptis į regionines tarybas, kad pateiktų savo siūlymus dėl tęstinių prioritetinių etninės kultūros ir tautodailės renginių įtraukimo į 3 punkte nurodytą sąrašą. Siūlomų renginių skaičiaus nutarta neriboti. 1.6 Pritarti programos „Tęstiniai etninės kultūros ir tautodailės renginiai“ aprašui su pataisymais. 1.7 Sudaryti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Tęstiniai etninės kultūros ir tautodailės renginiai“ finansuojamos veiklos projektų vertinimo kriterijų balų aprašą. 2.1. Pritarti programos „Etninė kultūra ir tautodailė“ aprašui su pataisymais. 2.2. Pritarti kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Etninė kultūra ir tautodailė“ finansuojamos veiklos projektų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašui su pataisymais.

Trečiasis posėdis įvyko 2018 m. liepos 17 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai.

Svarstyta. Etninės kultūros plėtros programos 2019–2027 m. koncepcija.

Nutarta: 1. Parengti EK plėtros programos koncepciją. 2.  Rengiant EK plėtros programos koncepciją, kūrybiškai remtis Muziejų koncepcijos modeliu. 3. Koncepcijoje apibrėžti programos paskirtį, tikslus, uždavinius ir veiklos kryptis. 4. Preliminarią koncepciją aptarti darbo grupėje; į aptarimą įtraukti regioninių tarybų narius.

Ketvirtasis posėdis įvyko 2018 m. rugsėjo 4 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai.

Svarstyta. Kultūros ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 904 „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimas.

Nutarta: 1. Susitikti su Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovais ir informuoti juos apie priimtas Gaires, jose atsiradusią naują programą „EK ir kultūros paveldas“ bei kitas problemas. 2. Parengti raštą Seimo Kultūros komiteto pirmininkui, kuriame  atsispindėtų: pokyčiai Gairėse, kurie nesutampa su EKGT siūlymais; etninės kultūros sujungimas su kultūros paveldu. Siekti atskirti etninės kultūros sritį nuo kultūros paveldo ir siekti didesnio finansavimo; regioninio modelio trūkumai; būtinybė grąžinti EK prie sričių (kad EK būtų ir prie programų, ir prie sričių); prioritetų grąžinimo būtinumas (tai apibrėžta įstatymuose); LKT teikiamos informacijos painumas ir neskaidrumas. 3. Siekti susitikimo su Seimo Kultūros komiteto pirmininku.

Penktasis posėdis įvyko 2018 m. rugsėjo 17 d. Dalyvavo 5 šios grupės nariai.

Svarstyta. Etninės kultūros plėtros programos 2019–2027 m. koncepcijos projektas.

Nutarta: 1. Parengti Programos koncepcijos projektą remiantis posėdžio metu išsakytomis nuomonėmis. 2. Išsiųsti Programos koncepcijos projektą Seimo Kultūros Komitetui su prašymu apsvarstyti projektą ir jam pritarti.


GRUPĖ DĖL NACIONALINĖS J. BASANAVIČIAUS PREMIJOS NUOSTATŲ DERINIMO

Pirmasis posėdis įvyko 2018 m. kovo 9 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai ir Kultūros ministerijos atstovė.

Svarstyta: 1. Etninės kultūros srityje veikiančių subjektų, apklaustinų dėl Premijos teikimo datos ir vietos, sąrašas. 2. Klausimų apie Premijos teikimo laiką ir vietą šioms institucijoms formulavimas. 3. Premijos teikimas 2018 m. ir artimiausiais metais. 4. Premijos derinimo klausimo įtraukimas į eilinį Tarybos posėdį, vyksiantį 2018-03-13.

Nutarta: 1.1. Prijungti prie Tarybą sudarančių institucijų ir organizacijų sąrašo papildomai dar keturias institucijas – Lietuvos nacionalinį muziejų, Lietuvos dailės muziejų, Žemaičių muziejų „Alka“ ir Kauno tautinės kultūros centrą (žr. pridedamą bendrą sąrašą). 1.2. Nepritarta Kultūros ministerijos siūlymui į šį sąrašą įtraukti Savivaldybių muziejų bendriją (nes ji jau yra Tarybos regioniniame padalinyje – Aukštaitijos regioninėje etninės kultūros globos taryboje), Lietuvos kultūros tyrimų institutą, Kultūros savivaldos kolegiją bei Lietuvos kultūros centrų asociaciją (kadangi šių institucijų ir organizacijų veikloje etninė kultūra nepasižymi svarbiu vaidmeniu, be to, dauguma savivaldybių ir kultūros centrų yra atstovaujami regioniniuose Tarybos padaliniuose). 2. Pateikti institucijoms pagal sudarytą sąrašą du klausimus: 1) ar pastovi Premijos įteikimo data turėtų būti vasario 16-oji, ar lapkričio 23 d. (pateikiant argumentaciją, kodėl reikšminga viena ir kita data siejant su J. Basanavičiumi); 2) jei apklausiamoji institucija pasirenka vasario 16 dieną, tuomet klausiama dėl Premijos teikimo vietos – ar prezidentūroje, kur tą dieną teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, ar Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengiant atskiras Premijos įteikimo iškilmes (taip pat pateikiant argumentaciją, kodėl reikšminga viena ar kita Premijos įteikimo vieta). 3. 3.1. Patikslinti kultūros viceministro R. Augustinavičiaus pasiūlytas 4-ių galimų Premijos teikimo variantų formuluotes, atsisakant formuluočių „Premija teikiama už 2018 metus“ ar „už 2019 metus“, nes skiriant Premiją vertinama kandidatų veikla ne už tam tikrus metus, o už viso gyvenimo veiklą. 3.2. Patvirtinti patikslintą 4-ių galimų variantų formuluočių redakciją: a) Premija 2018 m. teikiama lapkričio 23 d., o 2019 m. – vasario 16-ąją; b) Premija lapkričio 23 d. teikiama 2018 m., o vasario 16 d. – 2020 m.; c) Premijos laureatas 2018 m. lapkričio 23 d. tik paskelbiamas, o Premija jam teikiama 2019 m. vasario 16-ąją; d) Premija 2018 m. neteikiama, o teikiama tik 2019 m. vasario 16 d. 3.3. Šį klausimą dėl vieno iš variantų pasirinkimo spręsti ne apklausiant institucijas pagal sąrašą, o priimant sprendimą Tarybos neeiliniame posėdyje kovo 27 d.; 3.4. Nepritarti siūlymui praleisti vienerius metus Premijos neteikiant; 3.5. Nepritarti siūlymui 2019 m. vasario 16-ąją įteikti dvi Premijas – ir už 2018 metus, ir už 2019 metus. 4.1. Pranešti kultūros viceministrui R. Augustinavičiui apie Premijos derinimo klausimo įtraukimą į eilinį Tarybos posėdį, vyksiantį kovo 13 d. 4.2. Po posėdžio viceministrą informuoti apie Tarybos priimtus nutarimus.

Antrasis posėdis įvyko 2018 m. kovo 15 d. Dalyvavo 5 šios grupės nariai, Kultūros ministerijos atstovė, EKGT teisininkė.

Svarstyta. 1. Premijos komisijos sudarymo principai. 2. Gauti atsakymai iš Vyriausybės ir Seimo teisininkų pareiškiant nuomonę dėl Premijos komisijos personalinės sudėties tvirtinimo. 3. Siūlymai keisti kitus Premijos nuostatų punktus. 4. Atsakymas viceministrui R. Augustinavičiui dėl tolimesnio nuostatų derinimo.

Nutarta: 1.1. Siūlyti šią Premijos sudėties apibrėžimo formuluotę: „Komisija sudaroma iš 11 narių, iš kurių: 2 narius Jono Basanavičiaus  premijos laureatus skiria Kultūros ministras; 9 narius, atsižvelgiant į savo padalinių etnografiniuose regionuose (regioninių tarybų) siūlymus, išrenka Etninės kultūros globos taryba, tarp kurių 3 nariai pasiūlyti  valstybės ir savivaldybių įstaigų, veikiančių etninės kultūros srityje, 3 nariai pasiūlyti mokslo ir studijų institucijų, rengiančių etninės kultūros specialistus ir atliekančių tyrimus šioje srityje, 3 nariai pasiūlyti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių etninės kultūros srityje“; 1.2. Parengti motyvacinį raštą, kodėl komisiją turėtų tvirtinti Vyriausybė, o ne Kultūros ministerija. 2.1. Tik juridiniams asmenims suteikti teisę siūlyti kandidatus Premijai gauti (I. Kezienė dėl šio nutarimo susilaikė, kiti pritarė); 2.2. Parengti argumentuotą motyvacinį raštą, kodėl nereikia suteikti teisės fiziniams asmenims siūlyti kandidatus Premijai gauti. 3. Grupės daugumos sutarimu, nepritariant I. Kezienei, pritarti Premijos nuostatų projektui. 4.1. Viceministrą informuoti, kad neeilinis EKGT posėdis vyks šių metų kovo 27 d. 9:00–10:30 val. EKGT patalpose (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1); 4.2. Nusiųsti viceministrui rašto dėl Premijos teikimo datos ir vietos, adresuotą EKGT ir KM nurodytiems subjektams, kopiją; 4.3. Parengti apklaustų institucijų atsakymų suvestinę lentelę iki kovo 26 d. 14 val.; 4.4. Pateikti argumentaciją dėl keistinų J. Basanavičiaus nuostatų punktų tobulinimo atsižvelgiant į šio posėdžio nutarimus, iki kovo 21 d.


ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS GRUPĖ

Pirmasis posėdis įvyko 2018 m. liepos 17 d. Dalyvavo 4 šios grupės nariai.

Svarstyta. Etninės kultūros plėtros programos 2019–2027 m. koncepcija.

Nutarta: 1. Parengti EK plėtros programos koncepciją. 2.  Rengiant EK plėtros programos koncepciją, kūrybiškai remtis Muziejų koncepcijos modeliu. 3. Koncepcijoje apibrėžti programos paskirtį, tikslus, uždavinius ir veiklos kryptis. 4. Preliminarią koncepciją aptarti darbo grupėje; į aptarimą įtraukti regioninių tarybų narius.

Antrasis posėdis įvyko 2018 m. rugsėjo 17 d. Dalyvavo 5 šios grupės nariai.

Svarstyta. Etninės kultūros plėtros programos 2019–2027 m. koncepcijos projektas.

Nutarta: 1. Parengti Programos koncepcijos projektą remiantis posėdžio metu išsakytomis nuomonėmis. 2. Išsiųsti Programos koncepcijos projektą Seimo Kultūros Komitetui su prašymu apsvarstyti projektą ir jam pritarti.


DARBO GRUPĖ KULTŪROS MINISTERIJOS SKIRIAMŲ PREMIJŲ UŽ NUOPELNUS ETNINĖS KULTŪROS SRITYJE KLAUSIMO ANALIZEI

Posėdis įvyko 2018 m. lapkričio 22 d. Dalyvavo 4 šios darbo grupės nariai.

Svarstyta: 1. Kultūros ministerijos skiriamos premijos už nuopelnus etninės kultūros srityje. 2. Geriausio metų kultūros centro premijavimas. 3. Kultūros ministerijos skiriamų premijų neproporcingi dydžiai.

Nutarta: 1.1 Siūlyti tobulinti Kultūros ministerijos Premijų už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą nuostatų 5 punktą, siūlant tokią redakciją: „5. Premijoms gauti gali būti pristatomi Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys liaudies muzikos, papročių saugotojai ir pateikėjai, folkloro ansamblių, klubų, klojimo teatrų ir kitų kolektyvų mėgėjų teatrų vadovai, nevalstybinių etnografinių muziejų įkūrėjai ir vadovai, etninės kultūros medžiagos rinkėjai ir tyrėjai, tautodailininkai, liaudies meistrai tradiciniai amatininkai, tautinio paveldo produktų kūrėjai.“ 1.2. Siūlyti kasmet skiriamas 3 premijas už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą paversti vardinėmis: 1) Pauliaus Galaunės premiją skirti tautodailininkams, tradiciniams amatininkams ir tautinio paveldo produktų kūrėjams; 2) Angelės Vyšniauskaitės premiją skirti etninės kultūros medžiagos rinkėjams ir tyrėjams, nevalstybinių etnografinių muziejų įkūrėjams ir vadovams; 3) Petro Zalansko premiją skirti liaudies muzikos, papročių saugotojams ir pateikėjams, folkloro ansamblių, klubų, klojimo teatrų ir kitų kolektyvų vadovams. 1.3. Siūlyti steigti tarpinę premiją tarp Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos ir Premijų už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą – tai būtų Norberto Vėliaus premija, skiriama jaunųjų etninės kultūros tyrinėtojų skatinimui, o jos reikšmė ir dydis galėtų prilygti Vyriausybės kultūros ir meno premijų dydžiui bei statusui. 2. Siūlyti tobulinti Geriausio metų kultūros centro premijavimą, išgryninant kasmet skiriamų 3 premijų paskirtį: 1) viena premija būtų skiriama už etninės kultūros veiklą; 2) antroji premija skiriama už mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius; 3) trečioji premija skiriama už profesionalaus meno sklaidos organizavimą. 3.1. Pateikti Kultūros ministerijai Etninės kultūros globos tarybos atliktą Kultūros ministerijos skiriamų premijų dydžių palyginamąją analizę. 3.2. Siūlyti Kultūros ministerijai nustatyti bendrus premijų už nuopelnus skirtingose kultūros srityse principus dėl premijų dydžio ir kiekio, siekiant didesnio proporcingumo.

X