Etninės kultūros globos tarybai - 20 metų

EKGT vadovai

Pirmuoju Etninės kultūros globos tarybos vadovu norėtųsi vadinti profesorių dr. Norbertą Vėlių – vieną žymiausių Lietuvos tautosakininkų, mitologų, kraštotyrininkų, surengusį daugybę kraštotyros ekspedicijų (ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų gyvenančių lietuvių žemėse), paskelbusį daug kraštotyrinių ir mokslo monografijų, rinkinių ir kitų etninės kultūros srities darbų.  Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame sąjūdyje, 1989 m. tapo pirmuoju tiek Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininku, tiek Vytauto Didžiojo universiteto Antropologijos katedros (vėliau Etnologijos ir folkloristikos katedros) vedėju, o 1990 m. surengtame Lietuvos kultūros kongrese vadovavo Etninės kultūros sekcijai,  atstovaudamas visą etninės kultūros lauką. 1993 m. prof. dr. N. Vėliui už reikšmingą kraštotyrinę ir mokslinę veiklą buvo suteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Būtent jo iniciatyva buvo sumanyta įkurti Etninės kultūros globos tarybą kaip ekspertinę Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingą instituciją, ir tik netikėta N. Vėliaus mirtis (1996 m.) lėmė, kad jis netapo pirmuoju Tarybos pirmininku.

2000–2002 metais EKGT pirmininku buvo etnomuzikologas doc. dr. Rimantas Astrauskas, kuris prieš tai dalyvavo Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą rengusioje darbo grupėje. Nuo 1999 m. R. Astrauskas tapo UNESCO akredituotu nematerialaus paveldo ekspertu, prie UNESCO veikiančios  Tarptautinės liaudies meno organizacijos (Internationale Organisation für Volkskunst) nariu, o nuo 1992 m.  – Europos etnomuzikologijos seminaro (European Seminar in Ethnomusicology) nariu.

2003–2004 metais Tarybai pirmininkavo filosofas, kultūrologas prof. dr. Krescencijus Stoškus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis aktyviai prisidėjo prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universitetų atkūrimo, 1990 m. buvo vienas iš Lietuvos kultūros kongreso organizatorių. Jis 1993–1998 metais dirbo prezidento A. M. Brazausko kultūros, švietimo ir mokslo konsultacinės grupės nariu, 1994–1997 metais – Ministro Pirmininko Adolfo Šleževičiaus patarėju kultūros klausimais. K. Stoškus 1996–1999 m. taip pat dalyvavo darbo grupėje, rengusioje Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą.

Vadovaujant R.Astrauskui ir K. Stoškui, dirbo trys pirmininko pavaduotojai: doc. dr. Dalia Urbanavičienė (pavaduotoja etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimams), Jonas Rudzinskas (pavaduotojas etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimams), Virginija Kondratienė (pavaduotoja teisės klausimams).

2005 m. EKGT pirmininko pareigos, kurios iki tol buvo einamos visuomeniniais pagrindais, buvo prilygintos valstybės pareigūno pareigoms.

2005–2009 metais eiti Tarybos pirmininko pareigas buvo išrinktas prof. dr. Libertas Klimka – žymus etnologas, mokslo istorikas, fizikas, tarpdisciplininių mokslo šakų  paleostronomijos ir etnokosmologijos pradininkas Lietuvoje, vienas iš Lietuvos etkosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo iniciatorių. Už nuopelnus etninės kultūros srityje prof. dr. L. Klimka 2005 m. apdovanotas Valstybine Jono Basanavičiaus premija, o 2008 m. – Stasio Šalkauskio premija.

L. Klimkos pavaduotoja buvo istorikė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Irena Regina Merkienė.

Tarybos 2009–2013 metų kadencijoje ir dabartinėje Tarybos kadencijoje nuo 2018 m. Tarybos pirmininke išrinkta žymi etnomuzikologė, etnochoreologė ir visuomenininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Ji nuo 1993 m. aktyviai įsitraukė į Lietuvių etninės kultūros draugijos veiklą, visų pirma tapdama jos Valdybos nare, o nuo 1999 m. – draugijos pirmininke. D. Urbanavičienė 1996–1999 m. vadovavo darbo grupei, rengusiai Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą. D. Urbanavičienė 2005 m. Lietuvių etninės kultūros draugijos vardu inicijavo Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo sukūrimą, dalyvavo jo rengimo grupėje. 2011–2012 m. ji vadovavo etninės kultūros ugdymo rekomendacijų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, Etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų parengimui, o 2014 m. inicijavo Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos įkūrimą, yra šios sąjungos pirmininko pavaduotoja. D. Urbanavičienė yra nuo 2002 m. kilusio naujo tradicinių šokių klubų judėjimo Lietuvoje lyderė, garsėja mokslo darbais apie choreografinį folklorą, aktyviai dalyvauja Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (International Council for Traditional Music) Etnochoreologijos studijų grupės veikloje. Už nuopelnus etninės kultūros srityje D. Urbanavičienė 2015 m. apdovanota Valstybine Jono Basanavičiaus premija.

EKGT pirmininkės D. Urbanavičienės pavaduotojas 2009-2013 metais buvo etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas. Dabartiniu metu D. Urbanavičienei vadovaujant EKGT, pirmininkės pavaduotojas yra Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas..

2014–2017 m. EKGT pirmininkavo Virginijus Jocys – istorikas, restauratorius, kraštotyros leidinių rengėjas ir leidėjas. Jis daugelį metų aktyviai dalyvauja folkloriniame judėjime, rengiant kraštotyrines ekspedicijas, nuo 1990 m. tapo Šilalės kraštiečių draugijos nariu, o nuo 2009 m. – šios draugijos pirmininku. Už mokslinę, kultūrinę veiklą V. Jocys 2008 m. apdovanotas Žemaičių šlovės žvaigžde.

Pirmininkaujant V. Jociui, pirmininko pavaduotojo pareigas ir toliau ėjo dr. V. Tumėnas.

Kalbant apie EKGT vadovus, būtina paminėti ir tai, kad 2000–2005 m. EKGT turėjo administracijos direktorių. Šias pareigas ėjo Virginija Kondratienė  – teisininkė, visuomenės veikėja, Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo steigėja bei vadovė.

EKGT informacija

X