Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

Lietuvos etnorenginių gidas

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Į šį gidą atrinkome įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą. Šis sąrašas ne galutinis. Kviečiame siųsti informaciją apie renginius, kurie, Jūsų manymu, turėtų pakliūti į šį sąrašą. Dalinkimės žiniomis apie geriausius etnokultūrinius renginius!

PAVASARIS

UŽGAVĖNĖS

Galima sakyti, kad pavasaris Lietuvoje pradedamas žiemos išvarymu arba Užgavėnėmis. Užgavėnės – tradicinė kalendorinė šventė, kurią likus 7 savaitėms iki Velykų (vasario arba kovo mėnesį) švenčia visa Lietuva. Ir mieste, ir kaime kaukėti persirengėliai lanko kaimynus, degina žiemos vargus simbolizuojančią Morę, valgo blynus, stebi Kanapinio ir Lašininio kovą. Tačiau keliose Lietuvos vietovėse Užgavėnės švenčiamos ypatingai. Ypač  turtingos žemaitiškos šventės tradicijos yra išlaikytos Plateliuose. Nepaprastai dideli Užgavėnių dalyvių būriai suguža į Rumšiškes. Iš Mažosios Lietuvos žiema itin trankiai išvaroma Klaipėdoje.

2021 m. Užgavėnės Lietuvoje švenčiamos vasario 16 d.

Pagrindinis Užgavėnių rengėjas Plateliuose – Žemaitijos nacionalinis parkas: http://zemaitijosnp.lt, Rumšiškėse – Lietuvos liaudies buities muziejus: http://www.llbm.lt, Klaipėdoje – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras www.etnocentras.lt


KAZIUKO MUGĖ

Viena svarbiausių pavasario švenčių Lietuvoje - šimtametėmis tradicijomis garsėjanti Vilniaus Kaziuko mugė. Ji kilusi iš šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Dabar tai visos Lietuvos amatininkų suvažiavimas. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis jie užpildo Vilniaus gatves, džiugindami tradiciniais dirbiniais ir kūrybiškomis naujovėmis. Įspūdį daranti unikaliomis vilnietiškomis verbomis mugė yra tapusi Vilniaus simboliu ir svarbiu įvykiu visos Lietuvos etnokultūriniame gyvenime.

2021 metais mugė vyks kovo 5-7 dienomis. Daugiau informacijos apie mugę rasite: www.kaziukomuge.lt

 

 


PRIGIMTINĖS KULTŪROS SEMINARAI

Jau daug metų kiekvieną pavasarį susieiti kviečia Prigimtinės kultūros institutas bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas organizuodamas Prigimtinės kultūros seminarus. Juose akademiškai, o tuo pačiu labai gyvai gilinamasi į tradicinę lietuvių kultūrą, kuri čia įgyja prigimtinės kultūros vardą. Platesnė informacija apie seminarus: http://www.prigimtine.lt

Paveikslėlyje - 2020-ųjų pavasarį vykusio XVIII Prigimtinės kultūros seminaro, skirto baimės ir drąsos temai, plakatas. Pastarųjų metų Prigimtinės kultūros seminarų video įrašus galima rasti čia >>>


KANKLIŲ MUZIKOS FESTIVALIS „KANKLĖS MANO RANKOSE"

Gražia pavasarine tradicija yra tapęs festivalis „Kanklės mano rankose". Jį organizuoja Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius. Festivalio renginiuose pristatomos Lietuvos etnografinių regionų kankliavimo tradicijos, skamba šiuolaikinės kanklėmis atliekamos improvizacijos. Šis festivalis - puiki proga susipažinti su kitų šalių styginiais instrumentais, kurie yra giminingi kanklėms. Festivalyje dalyvauja liaudies muzikantai ir profesionalūs atlikėjai, pristatomi muzikos instrumentų meistrai.

2021 m. festivalis „Kanklės mano rankose“ vyks kovo 5 d. virtualioje erdvėje. Jo programoje numatyta konferencija ir edukacinės dirbtuvės. Daugiau informacijos rasite: Kauno mietso muziejaus tautinės muzikos skyrius


PAVASARIO LYGIADIENIS

Kovo 20-21 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Tačiau šiaurinio pusrutulio gyventojams tai yra ypatingas momentas, nes nuo šios dienos naktis pasidaro trumpesnė už dieną: nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai. Pavasario lygė - senosiose mūsų kraštų tradicijose buvo laikoma Naujų metų pradžia.

Pavasario lygiadienis itin įspūdingai minimas Vilniuje. Nuo 2008 m. Šventaragio slėnyje uždegamos Pavasario lygiadienio ugnys: moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, kuriais papuošia medžius Šventaragio slėnyje, iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus. Šie ženklai palei medžių šaknis šviečia per visą naktį.

Plačiau apie renginį - Vilniaus etninės kultūros centro svetainėje: www.etno.lt


GANDRINĖS

Gandrinės, dar vadinamos Blovieščiais, Gandrine, Sviestavone – tradicinė gandrų sugrįžimo šventė, švenčiama kovo 25 dieną. Gandrinės sutampa su bažnytine Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai švente.

Ši šventė kasmet linksmai švenčiama Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šventės dalyviai kepa gandro bandeles, ieško gandro lauktuvių, visi kartu lanko pasėlius, apžiūrinėja biteles aviliuose, tekina sulą, tikrina, ar gandralizdyje jau yra šventės kaltininkų. Norėdami nusipelnyti pavakarių, vaikai verčiasi kūliais, o per gryčios stogą skrieja aulinis batas – kad javai nesupūtų.

Plačiau apie šventę: http://www.llbm.lt  Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.


LIETUVOS VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LIAUDIES KŪRYBOS ATLIKĖJŲ  KONKURSAS „TRAMTATULIS"

„Tramtatulis" - tai konkursas, padedantis atrasti neeilinių gabumų dainuojančius, grojančius, tarmiškai pasakojančius vaikus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokiausiuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose. „Tramtatulis“ rengiamas trimis ratais: vietiniu, regioniniu ir visos šalies.

2021 m. „Tramtatulis“ skiriamas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologės Marijos Gimbutienės 100 metų sukakčiai paminėti. Konkurso regioniniai ratai vyks kovo mėnesį. Nacionalinis ratas vyks Kaune 2021 m. balandžio 17–18 d., laureatų ir diplomantų šventės vieta ir laikas bus patikslinti vėliau.

Daugiau informacijos – www.lnkc.lt Nuotrauka – Joniškio kultūros centro.

 


ŠAKTARPIS RUSNĖJE IR ŽIOBRINĖS NERINGOJE

Į įdomius pavasario renginius vilioja Mažoji Lietuva. Pavasario potvynio metu Rusnė kviečia į Šaktarpio šventę. Joje pristatoma potvynių ir žvejybos istorija, žvejai iš valčių pardavinėja šviežią žuvį, vyksta venterinių valčių varžybos. Paragauti žuvienės, keptos ir rūkytos žuvies bei pasidairyti po šventės metu veikiantį blusturgį suguža galybė žmonių, norinčių aplankyti salą unikaliu metu – per potvynį. Daugiau informacijos: http://salarusne.lt/lt

Žiobriams plaukiant iš Baltijos jūros neršti upėmis aukštyn, Nida kviečia į Žiobrines. Tai neeilinis renginys, užburiantis savo dvasia ir puikiu žuvies skoniu! Jo vinis – žiobrių kepimas specifiniu, Kuršių nerijos žvejams būdingu būdu. Šventės programoje  – mokomieji kūrybiniai užsiėmimai, autentiški žuvies kepimo receptai, tradiciniai žaidimai visai šeimai, žygis po Nidą.  Organizatoriai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, plačiau: www.visitneringa.com. Nuotrauka iš internetinės erdvės www.alkas.lt

 


„AUKSO PAUKŠTĖ"

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams, tarp jų - geriausiems kaimo ir miesto folkloro ansambliams, liaudies teatrams bei jų vadovams.

Gauti "Aukso paukštės" nominaciją - didelė garbė kiekvienam kolektyvui, tad šie kiekvieną pavasarį vykstantys apdovanojimai - didelis įvykis Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenės gyvenime.

Informacija apie „Aukso paukštės 2021" įteikimo šventę bus skelbiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje www.lnkc.lt

 

 


FESTIVALIS „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI"

Šis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje autentiškos tautinės muzikos festivalių.

Festivalis tradiciškai vyksta paskutinį gegužės savaitgalį. Festivalio programoje: sutartinių vakarai, vaikų folkloro diena, pasidainavimų vakarai, naktišokiai, kaimo giesmininkų valanda, sekmadienio koncertai Vilniaus senamiesčio kiemuose, grojimo tradiciniais instrumentais bei giedojimo dirbtuvės, nakties muzikos koncertų ciklai ir kt.
Būdamas seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas buvo viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų, be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir Dainuojančios revoliucijos.

„Skamba skamba kankliai 2021"  vyks gegužės 25-30 d. Festivalį rengia Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalio svetainė: www.ssk.lt

VASARA

ATATARIA LAMZDŽIAI

Pavasario pavaigoje Vilniuje nuskambėjus „Skamba skamba kankliams“, vasaros pradžioje Kaune rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“ . Programoje numatomi ne tik Lietuvos ir užsienio ansamblių folkloro koncertai, bet ir įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės. 2021 m. festivalis vyks birželio 4-6 dienomis.

Platesnė informacija - Kauno tautinės kultūros centro svetainėje: www.ktkc.lt

 

 


ŽIRGŲ SPORTO IR TRADICINĖS KULTŪROS ŠVENTĖ „BĖK, BĖK, ŽIRGELI"

 

Renginys vyksta Niūronyse (Anykščių r.), Arklio muziejuje pirmą birželio šeštadienį. Šiuo renginiu siekiama populiarinti žirgų sportą, kelti sportinį meistriškumą, išaiškinti stipriausius šalies raitelius bei pajėgiausius žirgus, kartu aktualizuoti etnokultūroje gilias tradicijas turinčią žirgo ir žmogaus bendrystę. Šventės programoje – pažintis su tradicinėmis lietuviškomis žirgų veislėmis, tautinio paveldo ir amatų mugės, teatralizuoti žirgų sporto konkūrai ir pasirodymai, parodos, koncertai, žygiai su žirgais. 

Daugiau informacijos Arklio muziejaus svetainėje: http://arkliomuziejus.lt 


TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS „BALTICA“

Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“ nuo 1987 m. Lietuvos iniciatyva tarpvalstybiniu susitarimu pamečiui organizuojamas trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Baltica“ rengiama remiantis UNESCO rekomendacijomis „Kaip išsaugoti tradicinę kultūrą ir folklorą“, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija ir priklauso UNESCO globojamai CIOFF (Tarptautinei folkloro festivalių organizavimo tarybai). Festivalis skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir pristato autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias arba rekonstruotas istorines skirtingų tautų kultūros tradicijas – dainas, šokius, instrumentinę muziką, taip pat papročius, amatus, nacionalinę virtuvę.

2021 m. festivalio „Baltica" pagrindinė tema - apeiga arba ritualas. Dėmesys bus kreipiamas į dvasinę žmogaus, bendruomenės, visuomenės plotmę, į būdus, kuriais įvairių tautų, etninių grupių tradicijos siekė harmonizuoti žmogų, jo santykį su aplinka, savo likimu, aukštesnėmis sferomis. Festivalis vyks 2021 m. birželio 18 - 24 dienomis Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Festivalio rengėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Festivalio svetainė: http://lnkc.lt/baltica2020/


MEDININKŲ PILIES ŽAIDYNĖS

Kiekvieną vasarą Medininkuose vyksta intriguojantis gyvosios istorijos festivalis „Medininkų pilies žaidynės". Senoji Medininkų pilis atgyja –  žvanga riterių kalavijai, smagiame šokio ir žaidimų sūkuryje sukasi dalyviai ir svečiai, darbuojasi nagingi amatininkai.

Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius. Daugiau informacijos bus pateikiama vėliau: http://www.trakaimuziejus.lt

 

 

 

 

 

 


VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLORO FESTIVALIS „AŠ PASIEJAU VĖINA POPA"

Kas antrus metus pirmąjį vasaros mėnesį folkloro mylėtojus sukviečia Žemaitijos sostinėje Telšiuose vykstantis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėina popa". Šis festivalis rengiamas nuo 1986 metų. Jame pristatomos įvairių tautų tradicijos. Festivalio programoje  – koncertai, naktišokiai, edukacinės programos mažiesiems žiūrovams, kūrybinės laboratorijos folkloro ansamblių dalyviams, kuriose - muzikinės improvizacijos, gyvas, jaunatviškas folkloras.

2021 metais festivalis „Aš pasiejau vėina popa" vyks birželio 18-19 d.

Organizatorius - Telšių rajono savivaldybės kultūros centras. Platesnė informacija: https://www.facebook.com/aspasiejauveinapopa/

 


VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLORO FESTIVALIS „ZALVYNĖ"

„Zalvynė“ – vienas svarbiausių Sėlių krašto folklorinio gyvenimo įvykių. Jis vyksta Zarasuose ir šio miesto apylinkėse. Gražiausiuose Zarasų gamtos kampeliuose suskamba senovinės dainos,  imamas sukti sutartinių ratas, smagiai šokama prie laužo. Skaniai pakvimpa kulinarinio paveldo patiekalai. Renginio dalyviai pasklinda po bažnytkaimius, dainuojama bažnyčių šventoriuose. Nestinga ir tradicinių dainų interpretacijų. Atvyksta dalyvių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių.

Organizatorius - Zarasų kultūros centras.


RASOS/JONINĖS

Per Rasas arba Jonines – trumpiausią metų naktį – visoje Lietuvoje, daugybėje sodybų dega laužai, pinami vainikai, kupoliaujama, voliojamasi rasoje.

Tačiau yra keletas vietų, kuriose švęsti Rasas pagal visas senąsias tradicijas susirenka ypač gausus būrys žmonių. Vilniuje tai Verkių parkas (prieš šventę informacija skelbiama svetainėse: http://www.etnokultura.lt, http://www.pavilniai-verkiai.lt), Dzūkijoje – Merkinė (Jonionių akmenys) (informacija: www.kukumbalis.lt), Aukštaitijoje – Kernavė (informacija: http://www.kernave.org) bei Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (http://www.llbm.lt/), Mažojoje Lietuvoje – Rambyno kalnas (informacija: http://pagegiukc.lt), Klaipėdos senamiesčio erdvės (informacija: http://etnocentras.lt), Žemaitijoje – Plateliai (informacija: www.znp.lt). Šiose vietose per Rasas laukiamas kiekvienas, trokštantis pajusti tikrąją Rasų šventės dvasią. 

Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka.

 


DAINŲ ŠVENTĖ

Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.2003 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos  dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Šventės programą sudaro šios pamatinės dalys: Folkloro diena, skirta tradicinei kultūrai, Ansamblių vakaras, spalvinga teatralizuota, stilizuota forma pateikiantis liaudiško prado programą, Šokių diena, kurios pagrindas – profesionalių choreografų sukurtos lietuvių papročius, simbolius interpretuojančios šokių kompozicijos. Šventės programą papildo Teatro diena, Liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento – kanklių, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai ir paradai, profesionaliosios kūrybos renginiai, emocingos ir spalvingos šventės dalyvių eitynės. Šventę vainikuoja Dainų diena, į vieną milžinišką chorą suburianti tūkstančius dainininkų.

Dainų šventė Lietuvoje vyksta kas 5 metus. Artimiausiu metu šventė vyks 2022 metais. Lietuvos moksleivių dainų šventė taip pat vyks 2022 m.

Pagrindinis šventės rengėjas - Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Daugiau informacijos: www.dainusvente.lt,  Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas   Apie Lietuvos moksleivių dainų šventę: www.lmds.lt


TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS „TEK SAULUŽĖ ANT MARAČIŲ"

Festivalis „Tek saulužė ant maračių“ sukviečia Lietuvos ir užsienio tradicinio bei modernaus folkloro ansamblius į Neringą. Kasmet pasirenkant vis naują festivalio temą, festivalio siekis išlieka tas pats – per etninę kultūrą ieškoti atsakymo į egzistencinius – žmogaus gyvenimo prasmės, pasaulio harmonijos, žmonių bendruomenės darnos – klausimus. Žavi festivalio organizarorių pastangos perkelti folklorą nuo scenos į natūralią, autentišką aplinką, kurią gali pasiūlyti Kuršių nerija. 

Organizatoriai – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Informacija: www.visitneringa.com

Nuotrauka iš festivalio paskyros veidaknygėje>>>


GYVOSIOS ISTORIJOS FESTIVALIS „JOTVOS VARTAI“

Vasarai įsibėgėjus Dzūkijoje, Alytaus apylinkėse, griaudi senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Jotvos vartai“, skirtas jotvingių genčiai atminti. Vaikams tai gyvosios istorijos pamoka. Renginio dalyviai – įvairūs atkuriamosios istorijos, karybos paveldo, eksperimentinės archeologijos klubai, muziejai, edukacinės įstaigos, muzikos kolektyvai, pavieniai amatininkai, muzikantai.

2021 metais „Jotvos vartai" planuojami liepos 9-11 dienomis, tačiau data dar gali būti tikslinama. 

Rengėjas – VšĮ „Argostudija“. Festivalio svetainė: http://www.jotvosvartai.lt. Nuotrauka iš festivalio svetainės


 

VASARA: Tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas"

Tai bene vienintelis tarptautinis folkloro festivalis Baltijos regione, vykstantis konkurso-varžytuvių forma. Festivalyje varžomasi 6 kategorijose: tradicinio folkloro šokėjų, instrumentinės muzikos, dainavimo grupių, solo vokalistų, instrumentalistų iki stilizuoto folkloro grupių. Konkurso dalyvius vertinanti autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvoje ir užsienyje žinomų specialistų, padeda spręsti folkloro raidos, vertės, raiškos klausimus. Tuo pačiu tarptautninis konkursas-festivalis suteikia galimybę tiek grupėms, tiek solistams pristatyti ir įrodyti savo unikalumą bei profesionalumą. Be to konkurso nugalėtojų laukia solidūs prizai. "Saulės žiedas" - vienas svarbiausių etnokultūrinių renginių Šiaurės Lietuvoje, įtrauktas į Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV (prie UNESCO) renginių sąrašą.   

Renginio organizatorius - visuomeninė organizacija "Baltų centras". Daugiau informacijos: https://saulesziedas.lt/

VASARA: Akcija „Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Liepos 6 d., lygiai 21 val. vietos laiku, lietuviai visame pasaulyje gieda Tautišką giesmę. Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais. „Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus, Tautiška giesmė kelioms akimirkoms simboliškai sujungė ir suvienijo po visą pasaulį pabirusius lietuvius. Ši iniciatyva, palaikoma lietuvių ir Lietuvą mylinčių žmonių bei aktyvių bendruomenių, jau tapo mūsų laikų tradicija.

Akcijos svetainė: http://www.tautiskagiesme.lt

Nuotraukoje: Lietuvos himno giedojimas su lietuvių bendruomene Baltimorės prieplaukoje. L. Graužinienės asmeninė nuotrauka iš naujienų portalo www.alkas.lt

VASARA: Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Minint Mindaugo karūnavimą, liepos 6–8 dienomis senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje kasmet vyksta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Šis festivalis – puiki proga susipažinti su atkurtais priešistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais ir gyvenimo būdu. Festivalio lankytojai gali pamatyti ir išgirsti, kaip buvo gaminami įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai. Kasmet vyksta viduramžių kovos, viduramžių juokdarių ir budelių pasirodymai, konkursai ir žaidimai. Koncertuoja senosios muzikos ansambliai.

Pastaraisiais metais senovinius amatus demonstruojantys amatininkai festivalio metu apsigyvena rekonstruotuose XIII–XIV a. viduramžių Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose. Rekonstuktoriai susirenka iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos ir Norvegijos.

Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebūna nuobodus. Edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atrakcionai vyksta keliose renginio vietose.

Festivalio metu visada yra galimybė stabtelėti ir pažvelgti į didingus piliakalnius ir įspūdingą Pajautos slėnį, pajusti mus supančią tūkstantmetę praeitį. Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Deja, dėl Corona viruso epidemijos, šiemet festivalis nebus rengiamas. Tačiau jį keičia kiekvieno vasaros mėnesio paskutinįjį savaitgalį vykstantys gyvosios archeologijos renginiai „Senoji Kernavė atgyja" >>>

Rengėjai – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija: www.kernave.org

VASARA: Viduramžių šventė Trakų salo pilyje

2020 m. liepos 11-12 d. Trakų salos pilyje numatoma Viduramžių šventė. Skambės viduramžių muzika ir šokiai, kausis riteriai, pokštus krės rūmų juodarys, bus galima pasimokyti senovinių amatų ir susipažinti su Trakų salos pilies istorija.

Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus. Daugiau informacijos: http://www.trakaimuziejus.lt
Nuotrauka iš Trakų istorijos muziejaus archyvo.

VASARA: Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai

Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai pradėti organizuoti 1988 metais. Lietuvos muzikos akademijos mokslininkų ir Kelmės krašto entuziastų iniciatyva tais metais Kelmėje buvo surengti pirmieji kankliavimo kursai. Prisijungus Romuvos stovyklai, šie kursai išaugo į Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus, tapo nuolat atsinaujinančiu reiškiniu, populiarinančiu senąją baltų pasaulėjautą, tradicinį muzikavimą bei amatus. Paskaitas vasaros kursų metu skaito, savo tiriamuosius mokslo darbus ir leidinius pristato etninę kultūrą tiriantys mokslininkai, praktinius muzikavimo užsiėmimus veda etnomuzikologai ir liaudies muzikantai, tradicinių amatų technologijų moko Žemaitijos regiono tradicinių amatų meistrai.

Dėl Corona viruso grėsmės kursai šiemet nevyks.

Daugiau infromacijos Kelmės kultūros centro interneto svetainėje: http://kelmeskc.lt

VASARA: Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“

Liepos antroje pusėje Klaipėdoje kas antrus metus vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Tai reprezentacinis miesto festivalis, įtrauktas į Lietuvos prioritetinių mėgėjų meno renginių sąrašą bei CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Keturias dienas klaipėdiečius bei miesto svečius džiugina folkloro koncertai, šurmuliuoja jomarkas, vyksta kulinarinio paveldo pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, tradicinės pramogos šeimų erdvėje, pasidainavimų ir tradicinių giedojimų vakarai, teminės parodos, o vakarais grindinį drebina naktišokiai. Renginiai vyksta Klaipėdos senamiesčio erdvėse, Danės krantinėse, Klaipėdos universiteto Botanikos sode.

Daugiau informacijos www.parbeglaivelis.lt

VASARA: Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ Klaipėdoje

Ganėtinia neseniai Klaipėdoje pradėtas rengti festivalis „Lauksnos“ (prūs. šviečiančiosios, šviesuliai) susilaukia didelio įvertinimo.  Tai tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis, reprezentuojantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. Festivaliui „Lauksnos“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

Festivalio metu pristatomos tik UNESCO saugomo nematerialaus kultūros paveldo žodinės kūrybos tradicijos, raiškos formos, tradiciniai amatai, tiesiogiai ir netiesiogiai akcentuojamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos bei galimybės. Žiūrovams pateikiamas platus saugomų ir saugotinų tradicinės kultūros elementų spektras – nuo unikalių lietuvių, latvių, setų, makedoniečių, gruzinų polifonijos formų iki ispanų flamenko, kroatų energingojo muzikavimo ar bulgarų Bistricos apeiginio dainavimo ir šokio. Greta tradicinių koncertų formų, festivalio svečiai gali mėgautis ir įvairių tautų tradicinių amatų, meno rūšių demonstravimu, lėlių teatrų spektakliais, filmų peržiūromis, parodomis, dalyvauti apskritojo stalo diskusijose.

Festivalio rengėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Festivalio svetainė: www.lauksnos.lt

VASARA: Tradicinio dainavimo kursai

Patirti tradiciją, išlaisvinti balsą ir atrasti unikalius dainavimo stilius liepos pabaigoje pakvies Tarptautiniai tradicinio dainavimo kursai. Antrą kartą renginys sukvies besidominčiuosius dainavimu susiburti ir kartu ieškoti išskirtinių dainavimo manierų, pažinti platų žanrinį dainų spektrą, ieškoti dainavimo ir jo tradicinių kontekstų sąsajų. Ryškiausias kursų akcentas – autentiškos tradicijos pažinimas, jos perėmimas ir pritaikymas. Liepos 26 – rugpjūčio 1 dienomis nuskambėsiančiuose kursuose dėstys lietuvių, žydų, ukrainiečių ir lietuviškų sutartinių tradicinio dainavimo specialistai, be to, kursų programoje numatytos paskaitos, amatų užsiėmimai, ekskursijos, vakaronės.

Intensyvių mokymų metu dalyviai dirbs pasirinktos dainavimo tradicijos grupėje, o taip pat turės galimybę pažinti ir kitas tradicijas, užsiimti sodų rišimu ir muilo drožyba, rytine joga. Ypatingas dėmesys bus teikiamas šių metų kursų temai – kosmosui. Etnokosmologinis aspektas kursų dalyvius lydės paskaitų, vakaro programų ir dainavimo užsiėmimų metu – bus aptariamas visatos reiškinių ir tradicijų ryšys, tradicinis kosmoso pasaulėvaizdis, liaudies dainų ir kosmologinių reiškinių sąsajos.

Vakarinių programų metu dalyviams koncertuos pasaulyje pripažinti kursų lektoriai – muzikos akustikas, fizikas ir etnomuzikologas, folkloro atlikėjas Rytis Ambrazevičius, etnomuzikologė, žymiausia sutartinių tyrinėtoja ir atlikėja Daiva Vyčinienė, ukrainiečių tradicinio dainavimo specialistė, folkloro atlikėja ir kompozitorė Susanna Karpenko, viena žymiausių žydų tradicinio dainavimo atlikėja ir mokytoja Sasha Lurje. Taip pat laukia ekskursija į unikalų A. ir A. Juškų etninės kultūros muzijejų, filmų, tradicinių šokių vakarai ir kosminiai pasidainavimai po žvaigždėmis. Kursus užbaigs jaukus dalyvių koncertas, pristatantis per savaitę įsisavintas dainavimo tradicijas.

Šiemet kursai rengiami liepos 26 - rugpjūčio 1 dienomis. Kursų tema - kosmosas.

Organizatorius: VšĮ "Aktualios muzikos projektai". Interneto svetainė: https://www.traditionalsingingcourse.com

VASARA: Sutartinių šventė „Sutarjėla“

Jau tapo tradicija vasarą susibėgti visoms Lietuvos sutartinių giedotojoms. Pirmoji sutartinių šventė buvo surengta 2006 m. Kupiškyje. Nuo tada ji įvairiais pavadinimais keliauja po Aukštaitiją: 2007 m. vyko Biržuose, 2008 m. – Rokiškyje, 2009 m. – Kupiškyje, 2010 m. – Pasvalyje, 2011 m. – Zarasuose, 2012 m. – Švenčionyse, 2013 m. – Ukmergėje, 2014 m. – Anykščiuose, 2015 m. – Panevėžyje, 2016 m. – Ignalinoje. Pastaruoju metu įsitvirtino šventės pavadinimas „Sutarjėla“.  Aukštaičių nematerialaus kultūros paveldo perlas tūkstantmetės sutartinės yra itin svarbus prigimtinės kultūros palikimas. Keliaujančio projekto tikslas – puoselėti ir prisidėti prie Aukštaitijos dainuojamųjų, šokamųjų bei instrumentinių sutartinių tradicijos, kuri 2010 m. buvo įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, išsaugojimo. 

2020 metais „Sutarjėlą" organizuoja Pasvalio kultūros centras. Birželio mėnesį Pasvalyje numatyti sutartinių mokymai. Baigiamasis renginys vyks birželio 27 d. Pasvalio rajone, ant Ąžuolpamušės piliakalnio.

Nuotrauka: A. Jakšto. www.alkas.lt

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis
X