Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

RUDUO: Tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“

Griežyne vadinamas smuikas, vienas iš pagrindinių liaudies muzikos instrumentų. To paties pavadinimo kas antrus metus vykstančio festivalio tikslas yra supažindinti Lietuvos visuomenę su įvairių tautų liaudies muzikantais, jų instrumentais ir tradicine muzika, o svečiams pademonstruoti autentišką mūsų muzikavimo tradiciją. Per 14 metų žiūrovams jau grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Peru, Airijos, Velso, JAV, Italijos, Japonijos, Irano, Turkijos, Kinijos, Vengrijos ir kitų šalių muzikantai. „Griežynė“ – ne tik koncertai, bet ir instrumentų ar muzikantų fotografijų parodos, folkloro dirbtuvės, dalijimasis dokumentine etnografine medžiaga, papročiais, instrumentų gamybos žiniomis, susitikimai su gamintojais ir muzikantais.

2020 metais festivalis vyks rugsėjo 9 - 13 dienomis. Programa >>>

Rengėjai – instrumentinio folkloro entuziastai Algirdas Klova ir Arūnas Lunys. Plačiau apie festivalį: http://www.lnkc.lt/griezyne ir „Griežynės" veidaknygės paskyroje

Nuotrauka iš festivalio veidaknygės paskyros

RUDUO: Tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola"

Šis kasmet Vilniuje vykstantis festivalis, sukviečiantis autentiško folkloro puoselėtojus iš viso pasaulio - per trupmą laiką pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų ir užėmė garbingą vietą greta garsiausių bei geriausiai įvertintų Lietuvos festivalių.  Renginys, suburiantis apie 700 įvairių tautų dalyvių ir 40000 žiūrovų, ypatingą dėmesį skiria Lietuvos tautinių bendrijų tradicinei kultūrai. Festivalis pristato Lietuvos daugiatautiškumą ir sukuria unikalias galimybes įvairių Lietuvos regionų folkloro ansamblių ir tautinių bendrijų kolektyvų saviraiškai, jų bendradarbiavimui su užsienio šalių etnografinėmis grupėmis, kurio rezultatas – tradicinės kultūros išsaugojimas ir sklaida. Spalvingi festivalio renginiai pristato klausytojams įvairių tautų tradicinės kultūros pavyzdžius, kurie yra patrauklūs įvairių amžiaus ir socialinių grupių atstovams, sudomina ir skatina domėtis liaudies paveldu, savo ir kitų tautų istorija. „Pokrovskije kolokola“ – vienintelis festivalis Baltijos šalyse, kiekvienais metais teikiantis kompozitoriams World music krypties kūrinių užsakymus.

Festivalį rengia fokloro ansamblis "Arinuška". Daugiau informacijos: www.arinuska.lt

RUDUO: Baltų vienybės ugnies sąšauka

Rugsėjo 22 d., pažymint 1936 metais šią dieną iškovotą baltų genčių pergalę prieš Livonijos (Kalavijuočių) ordiną Saulės mūšyje, Lietuvos ir Latvijos Seimų nutarimu minima Baltų vienybės diena. Šia proga 2005 metais Žemaitijoje ant Girininkų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių uždegtos ugnys, simbolizuojančios baltų vienybę. Nuo tada kasmet skelbiama Baltų vienybės ugnies sąšaukos akcija - baltų palikuonys ir šių genčių kultūros mylėtojai kviečiami rugsėjo 22 d. 20-21 val. uždegti simbolinę baltų vienybės ugnį, ypač ant piliakalnių ir kitose baltų istorijoje reikšmingose vietose.

Ši graži kultūrinė-pilietinė akcija plečiasi. 2009 m. vienybės ugnis degė ant 65 Lietuvos ir Latvijos piliakalnių ir kalnų, o 2016 m. – ant 180. Akcija išsiplėtė į baltų gyvenamas žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė valstybes, kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai, kiti baltų kultūros gerbėjai.

Akcijos iniciatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Plačiau apie akciją: http://www.aukuras.lt/sasauka/

ŽIEMA: Balto ožio diena

Lapkričio 14 dieną Lietuvoje senovėje buvo švenčiama paskutinė rudens kalendorinė šventė -  Baltojo ožio diena, kuri sutampa su šv. Martynu. Tai šventė, kurios metu kviečiama žiema. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Buvo žaidžiamas „oželis“ – prie galvos pridėję pirštus piemenukai „badydavosi“, erzindavo vienas kitą. Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai, su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio spėdavo būsimos žiemos orus.

Šiandien ši šventė linksmai švenčiama Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šventės dalyviai sužino apie visas šventės apeigas ir gali išbandyti kerdžiaus ragą. Papuošę ir pašėrę ožkytes visi buria, mena mįsles, šoka ir žaidžia, geria arbatą ir vaišinasi. Ir be jokios abejonės - visi kartu šaukia žiemą.

Tikslesnė informacija - Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainėje: www.llbm.lt

Rimgaudo Žaltausko nuotrauka

ŽIEMA: Kalėdinio blukio sudeginimas

Vienas iš seniausių, įdomiausių kalėdinių papročių yra rąstigalio (blukio) vilkimas. Kaimo gyventojai užnerdavo virves ant storos medinės kaladės arba kelmo ir vilkdavo ją per visą kaimą, užsukdami į kiekvieną kiemą, lyg surinkdami visą blogį. Tokių ceremonijų dalyviai būdavo vadinami blukvilkiais. Buvo tikima, kad piktai dvasiai užtenka pasižiūrėti į žmogaus akis ir jį paveiks tas žvilgsnis, todėl velkantieji – blukvilkiai – prisidengdavo kaukėmis, kad nelabąsias nubaidytų. Blukio vilkimas suburdavo bendruomenę linksmam ritualui: blukvilkiai visą laiką dainuodavo, šokdavo, per blukį šokinėdavo, netgi visokių šunybių aplankytų sodybų šeimininkams prikrėsdavo. Po to kaimo gale iškilmingai sukurdavo laužą ir sudegindavo blukį. Tikėta, kad sudeginus blukį, bus sudegintos ir jame slypinčios blogybės ir nepritekliai. Taip pat tikėta, kad Kalėdų blukis kupinas įkalintų galių, jį sudeginus išvaduojamas gėris, išlaisvinama dieviškoji kūrybos ugnis.

Šis ritualas kasmet kartojamas gruodžio 30 ar 31 dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Visi kviečiami kalėdiniam blukiui atiduoti praėjusių metų nesėkmes ir plačia širdimi nerti į Naujuosius.

Tikslesnė informacija - Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainėje: www.llbm.lt

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis
X