Ruduo

SUTARTINIŲ ŠVENTĖ „SUTARJĖLA"

Sutartinių šventė „Sutarjėla" suburia visas Lietuvos sutartinių giedotojas ir kitus sutartinių mylėtojus. Pirmoji sutartinių šventė buvo surengta 2006 m. Kupiškyje. Nuo tada ji  buvo rengiama kitose Aukštaitijos vietose: Biržuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Pasvalyje, Zarasuose, Švenčionyse, Ukmergėje, Anykščiuose, Panevėžyje, Ignalinoje. Keliaujančio projekto tikslas – puoselėti ir prisidėti prie Aukštaitijos dainuojamųjų, šokamųjų bei instrumentinių sutartinių tradicijos, kuri 2010 m. buvo įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, išsaugojimo. 

2021 metais „Sutarjėla" vyks rugsėjo 4 d. trijose Širvintų krašto vietose: Širvintose, Čiobiškyje ir Kernavėje. Pagrindinis šventės organizatorius - Širvintų kultūros centras: https://sirvintukc.lt/  Nuotrauka A. Jakšto.

AKCIJA „VISA LIETUVA ŠOKA"

Jau kelinti metai rugsėjo viduryje vyksta akcija „Visa Lietuva šoka". Centrinėse miestų ir miestelių erdvėse visi kviečiami įsijungti į tradicinių šokių sūkurį.  Akcijos organizatoriai siekia, kad tradiciniai šokiai taptų mūsų visų gyvenimo dalimi, kad visi juos mokėtume ir mėgtume. 

Akcijos iniciatorius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras www.lnkc.lt Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje.

RUDENS LYGĖ

Rugsėjo 20-22 deinomis, pažymint dienos susilyginimą su naktimi, Lietuvoje švenčiamas Rudens lygiadienis arba Lygė. Iš žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių. Jais pradedamas Ilgių arba Vėlinių laikotarpis, kuriame žmogus skatinamas atsigręžti į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, santykį su aukštesniosios sferos apraiškomis.

Ši šventė kasmet įspūdingai pažymima Vilniuje. Neries krantinėje kuriami ugnies raštai, o upe plaukia šviesos skulptūros.

Šventės organizatorius - Vilniaus etninės kultūros centras: http://www.etno.lt/ Nuotrauka iš šios svetainės.

BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA

Rugsėjo 22 d., pažymint 1936 metais šią dieną iškovotą baltų genčių pergalę prieš Livonijos (Kalavijuočių) ordiną Saulės mūšyje, Lietuvos ir Latvijos Seimų nutarimu minima Baltų vienybės diena. Šia proga 2005 metais Žemaitijoje ant Girininkų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių uždegtos ugnys, simbolizuojančios baltų (baltų grupės kalbomis kalbėjusių genčių ir šios grupės kalbomis kalbančių tautų) vienybę. Nuo tada kasmet skelbiama Baltų vienybės ugnies sąšaukos akcija - visi baltai, o taip pat baltų kultūros mylėtojai kviečiami rugsėjo 22 d. 20-21 val. uždegti simbolinę baltų vienybės ugnį, ypač ant piliakalnių ir kitose baltų istorijoje reikšmingose vietose.

Prie šios kultūrinės-pilietinės akcijos kasmet prisijungia vis daugiau žmonių. 2009 m. vienybės ugnis degė ant 65 Lietuvos ir Latvijos piliakalnių ir kalnų, o 2016 m. – ant 180. Akcija išsiplėtė į baltų genčių gyventas žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė valstybes, kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai ar kiti baltų kultūros puoselėtojai.

Akcijos iniciatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Plačiau apie akciją: http://www.aukuras.lt/sasauka/ Nuotrauka iš Baltų vienybės ugnies sąšaukos grupės veidaknygėje

VAIKŲ IR JAUNIMO FESTIVALIS „BALTŲ RAŠTAI"

Dar vienas renginys, kurio dėmesio centre yra baltų kultūra  - Kaune vykstantis Vaikų ir jaunimo festivalis „Baltų raštai". Jame daugiausiai skamba lietuvių ir latvių folkloras, organizuojamos veiklos skatinančios dalyvius bei jų šeimų narius domėtis senąja bendra baltų kultūra ir istorija, tautosaka, tautodaile, choreografiniu, instrumentiniu folkloru. 

„Baltų raštai 2021" vyks rugsėjo 17-18 d. 

Festivalio organizatorius - Kauno tautinės kultūros centras. Daugiau informacijos: www.ktkc.lt

TRADICINIO IR ŠIUOLAIKINIO FOLKLORO FESTIVALIS „SUKLEGOS"

Kaune vykstančio tarptautinio festivalio „Suklegos“ organizatoriai siekia po vienu stogu sutelkti įvairių muzikinių stilių grupes ir projektus, kuriuos vienija ryšys su etnine kultūra. Renginio dalyvių muzika apibūdinama labai įvairiai: intelektualusis folkloras, postfolkloras, folkdžiazas, modernusis folkloras, world musicnewage. Dalyvauti festivalyje kviečiami ir didelę patirtį šioje srityje turintys muzikantai bei kompozitoriai, ir nauji atlikėjai, jaunimo grupės. Renginys skirtas ypač jaunimui, skatinant jį atsigręžti į savo tautos kultūrą ir iš naujo atrasti folklorą.

Festivalio organizatoriai: Kauno etninės veiklos klubas. Festivalio svetainė: www.suklegos.lt Nuotrauka iš šios svetainės.

INSTRUMENTINIO FOLKLORO FESTIVALIS „GRIEŽYNĖ"

Griežyne vadinamas smuikas, vienas iš pagrindinių liaudies muzikos instrumentų. To paties pavadinimo festivalio tikslas yra supažindinti Lietuvos visuomenę su įvairių tautų liaudies muzikantais, jų instrumentais ir tradicine muzika, o svečiams pademonstruoti autentišką mūsų muzikavimo tradiciją. Per 14 metų žiūrovams jau grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Peru, Airijos, Velso, JAV, Italijos, Japonijos, Irano, Turkijos, Kinijos, Vengrijos ir kitų šalių muzikantai. „Griežynė“ – ne tik koncertai, bet ir instrumentų ar muzikantų fotografijų parodos, folkloro dirbtuvės, dalijimasis dokumentine etnografine medžiaga, papročiais, instrumentų gamybos žiniomis, susitikimai su gamintojais ir muzikantais.

Festivalis vyksta kas antrus metus. Artimiausiu metu „Griežynė" vyks 2022 metais.

Rengėjai – instrumentinio folkloro entuziastai Algirdas Klova ir Arūnas Lunys. Plačiau apie festivalį: http://www.lnkc.lt/griezyne ir „Griežynės" veidaknygės paskyroje Nuotrauka iš šios paskyros.

BALTO OŽIO DIENA

Lapkričio 14 dieną Lietuvoje senovėje buvo švenčiama paskutinė rudens kalendorinė šventė -  Baltojo ožio diena, kuri sutampa su šv. Martynu. Tai šventė, kurios metu kviečiama žiema. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Buvo žaidžiamas „oželis“ – prie galvos pridėję pirštus piemenukai „badydavosi“, erzindavo vienas kitą. Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai, su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio spėdavo būsimos žiemos orus.

Šiandien ši šventė linksmai švenčiama Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šventės dalyviai sužino apie visas šventės apeigas ir gali išbandyti kerdžiaus ragą. Papuošę ir pašėrę ožkytes visi buria, mena mįsles, šoka ir žaidžia, geria arbatą ir vaišinasi. Ir be jokios abejonės - visi kartu šaukia žiemą.

Daugiau informacijos - Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainėje www.llbm.lt Rimgaudo Žaltausko nuotrauka

***

PAVASARIO RENGINIAI >>>

VASAROS RENGINIAI >>>

ŽIEMOS RENGINIAI >>>

X