NAUJIENOS
2026–2027 m. vyks 9-oji Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada
2026–2027 m. vyks jau 9-ta Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada (toliau – Olimpiada). Lietuvos savivaldybėms Etninės kultūros globos taryba išsiuntė raštą „Dėl devintosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“ >>>, kuriame Lietuvos savivaldybės bei užsienio lietuvių bendruomenės kviečiamos aktyviai dalyvauti Olimpiadoje.
Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 25 d. el. paštu info@ekgt.lt (arba prašome informuoti toliau nurodytus kontaktinius asmenis). Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2026 m. gruodžio 1 d.
Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1–4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių. Tokiu atveju vaikai vertinami atskirai (surašomi du protokolai – kiekvienai savivaldybei atskirai), kad mokiniai į regioninį turą būtų siunčiami nuo savo savivaldybės.
Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1–3 vietų laimėtojams (10–12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos – 1 tašką, trečios vietos – 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško). Be to, pirmojo ir antrojo etapo laimėtojams dalyvavimas Olimpiadoje padeda įstoti į licėjus ar gimnazijas.
2026 m. rugsėjo 8 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė
Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. rugsėjo 8 d. 14 val.
Darbotvarkėje numatyti klausimai:
1. Dėl Žemaitijos regioninės EKGT liepos 16 d. posėdžio nutarimų dėl regioninės žemaičių kalbos ir dėl etnografinio istorinio Žemaitijos regiono įteisinimo.
2. Dėl Etnografinio regiono sąvokos tikslinimo.
3. Dėl EKGT pozicijos svarstant Suvalkijos (Sūduvos) pavadinimą.
4. Dėl IX Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados paskelbimo.
5. Dėl atmintinų Knygnešystės metų ženklo projekto.
6. Dėl Žemaitijos regioninės EKGT pirmininko ir pavaduotojų bei kitų regioninių tarybų naujų narių tvirtinimo.
7. Kiti klausimai.
EKGT informacija
Sveikiname Rugsėjo pirmosios proga!
Sveikiname sulaukus Rugsėjo 1-osios. Linkime stiprybės ir sėkmės dirbant atsakingą ir svarbų darbą – sau, šeimai, bendruomenei, Tėvynei Lietuvai.
Jei nežinome visų atsakymų į kylančius klausimus, remkimės savo žmogiškąja patirtimi, žmonijos ir mūsų protėvių išmintimi bei dar išlikusiais gimtosios kultūros pamatais.
V. Jocio nuotrauka
EKGT informacija
Metas atrasti ir puoselėti etninę kultūrą
Rugsėjo 1-ąją prasideda nauji mokslo metai – puiki proga prisiminti, kad etninė kultūra yra svarbi mūsų tapatybės, bendruomeniškumo ir ryšio su savo kraštu dalis.
Pažindami tautos tradicijas, papročius, kalbą, tautosaką ir pasaulėjautą, mokiniai ne tik atranda Lietuvos kultūros savitumą, bet ir geriau supranta savo kultūrinę tapatybę.
Pristatome „Emokyklos“ portale skelbiamus išteklius, kurie gali būti naudingi etninės kultūros pamokose, integruojant etninės kultūros temas į kitų dalykų ugdymą ar savarankiškai tyrinėjant Lietuvos kultūros paveldą. Čia galima rasti medžiagos apie Lietuvos regionų tradicijas, tautodailę, kryždirbystę, tradicinę gyvenseną, kalendorinius papročius, tautosaką, muziką ir kitus etninės kultūros reiškinius. Priemonės skirtos įvairaus amžiaus vaikams.
Kviečiame mokytojus ir visus, besidominčius ugdymu, etninę kultūrą prasmingai integruoti į mokymosi procesą pasitelkiant skaitmenines ugdymo priemones, skirtas Lietuvos kultūros paveldui ir tradicijoms pažinti.
Skaitmenines etnokultūrinio ugdymo priemones rasite čia >>>
EKGT informacija
Audronės Skarbaliūtės-Glinskienės 80-mečio parodoje apsilankius
Rugpjūčio 21 d. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys apsilankė menininkės, keramikės, mokytojos Audronės Skarbaliūtės-Glinskienės 80-mečio jubiliejui skirtoje parodoje Rumšiškių kultūros centre.
Ekspozicijoje – keraminiai pano, vazos, skulptūrinės kompozicijos ir neišlikusių kūrinių fotografijos. Menotyrininkai jos kūrybos etapus ir techninius sprendimus vertina Lietuvos keramikos raidos kontekste.
Svarbi A. Skarbaliūtės-Glinskienės kūrybos visuma: ugdomoji, mokomoji, pilietinė. Gerbiamos Audronės veikla, kaip patys rumšiškiečiai sako, paliko gilų pėdsaką bendruomenės kultūriniame gyvenime. Ji – keramikos mokytoja, aktyvi Lietuvos Sąjūdžio narė, folkloro puoselėtoja.
Sveikinimo kalboje EKGT pirmininkas V. Jocys dėkojo sukaktuvininkei už jauno žmogaus mokymą ir ugdymą: per tradicijos pažinimą, per kūrybos laisvę, per pilietiškas patirtis ir atsakomybę už save, savo artimą, Tėvynę.
Sukaktuvininkė kukliai vertino savo šešiasdešimties metų kūrybos kelią. Ji minėjo sutiktus tame kelyje žmones, savo šeimą, kuri buvo tų kūrybinių ieškojimų liudininkė. Kartu su jais džiaugtasi sukurtais kūriniais, patirtais džiaugsmais, dalytasi rūpesčiais.
Gerbiama Audronė Skarbaliūtė kartu su vyru Leonu Glinskiu jaučia laiko tėkmę, todėl, vienas kitą palaikydami, fiksuoja vaizdo kamera bendruomenės, Lietuvos kultūros, tautinio ir pilietinio lauko įvykius, kurių nespėja įamžinti didžiosios studijos. Nuo Sąjūdžio laikų jų sukauptu vaizdoarchyvu naudojasi didžiosios televizijos.
Sukaktuvininkę sveikino didelis būrys svečių: Kaišiadorių rajono meras, Rumšiškių kultūros centro vadovė ir kolektyvas, LR Seimo nariai, kūrybinio kelio amžininkai, Etnografinio muziejaus atstovai, ansambliečiai, didelis būrys buvusių „molio minkytojų“ bei gausus kelių kartų šeimos būrys. Prie sveikintojų prisidėjo Evaldo Vyčino folkloro ansamblis „Visi“.
Šis renginys – didelė šventė ne tik kūrėjai, bet ir visiems, turėjusiems galimybę padėkoti, pasidžiaugti jos kūriniais bei aktyvaus žmogaus gyvenimo pilnatve.
Nuotr. V. Jocio
EKGT informacija
Dėmesys 2027-ųjų atmintinų Knygnešystės metų programai
Artėjant intensyviam rudeninių veiklų sezonui, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys susitiko su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaline direktore Aušrine Žilinskiene.
Susitikimo metu pasikeista informacija apie 2027-aisiais minimų Knygnešystės atmintinų metų programos priemones. Aptarta bibliotekos metų pradžioje planuojama dokumentinė paroda „Pradžioje buvo žodis“, skirta šiai reikšmingai sukakčiai paminėti.
Susitikimo dalyviai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie galimą Knygnešystės atmintinų metų atidarymo renginį. Sutarta šią temą detaliau aptarti atskirai.
Pokalbio metu paliesta ir 2027 metais minima Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 480 metų sukaktis. Šiai progai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat yra numačiusi specialią iniciatyvą.
Nuotr. V. Jocio
EKGT informacija
SVARBU



LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>















