Etninės kultūros globos taryba

2025 m. spalio 1–2 d. Etninės kultūros globos taryba kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengė nuotolinį seminarą „Pasirengimas 8-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems rengiantiems mokinius 8-ajai Olimpiadai specialistams: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir kt.

2023, 2024 ir 2025 m. seminarų metu buvo perskaityti pranešimai Olimpiados testo tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“. Su visų šių seminarų įrašais ir kai kurių pranešimų medžiaga jau galima susipažinti mūsų puslapyje.

Seminarų įrašai ir medžiaga >>>

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), pagal įstatymu nustatytą paskirtį atliekanti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu paaštrėjusios padėties kultūros srityje.

Primename, kad Lietuva nepriklausomybę didele dalimi iškovojo etnokultūrinio sąjūdžio dėka, užgimusio kaip priešprieša ideologizuotai sovietmečio kultūros politikai ir įgijusio didžiulę galią, kuri atvedė Lietuvos žmones į Dainuojančią revoliuciją. Pripažįstama, jog „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“ (Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulė), o Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo priedėlyje „Nacionalinio saugumo pagrindai“ įvardyta, kad „valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama <...> kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą“.

Šiuo metu, kai vyksta Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą ir auga grėsmė mūsų šaliai, derėtų pasekti Ukrainos pavyzdžiu, kur siekiant sustiprinti visuomenės patriotiškumą ir tautinę savimonę Rusijos agresijos akivaizdoje 2019 m. Ukrainos Prezidento dekretu buvo patvirtinta Tautinio-patriotinio ugdymo strategija, kurią įgyvendina visos šalies ministerijos ir regionai.

Taryba ne kartą atkreipė Lietuvos valdžios institucijų ir ypač Kultūros ministerijos dėmesį, kad mūsų šalyje etninė kultūra nepelnytai vis labiau nuvertinama prilyginant ją mėgėjų menui ir priešpastatant šiuolaikiniam ar profesionaliam menui. Pabrėžtina, kad siekiant etninės kultūros plėtros būtinas profesionalus ir platus šios srities išmanymas, nes etninė kultūra priskirtina ne tik kultūros laukui, bet tiesiogiai siejasi ir su kitomis sritimis – švietimu, mokslu, socialiniu gyvenimu, ūkine veikla, verslais, regionine tapatybe, aplinkosauga ir kt.

Vertindama dabartinę situaciją, Taryba ragina formuojant Kultūros ministerijos vadovybę  įgyventi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatą garantuoti reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai ir užtikrinti etninės kultūros politikos įgyvendinimą. Etninės kultūros globą Kultūros ministerijoje būtina pavesti šią sritį išmanantiems asmenims, o ilgainiui vertėtų susigrąžinti ir Etninės kultūros skyrių ministerijos struktūroje. Taryba, įgyvendindama savo kaip kolegialios ekspertinės institucijos funkcijas, tikisi tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo tiek su valdžios institucijomis, tiek su visuomene.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba, kaip ir kasmet, kviečia visus Lietuvos žmones, bendruomenes, savivaldybes, švietimo ir kultūros įstaigas, šeimas bei jaunimą jungtis prie „Gerumo, atminties ir bendrystės akcijos“, skirtos artėjančioms Vėlinėms.

Tikslas – puoselėti lietuviškus papročius, atminti išėjusius artimuosius, stiprinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, skleisti šviesą ir šilumą. Taryba primena, kad Vėlinių laikotarpis nuo seno apima ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį – vadintą Vėliniu – kai buvo minimi protėviai, dėkojama gamtai ir dalijamasi gerumu.

Šiemet Taryba kviečia spalio–lapkričio mėnesiais imtis atgaivinančių šio laikotarpio prasmę veiklų, įtraukiant į jas vaikus ir jaunimą:

• Pagerbti protėvius ir Lietuvai nusipelniusius žmones – aplankyti kapus, partizanų atminimo vietas, sutvarkyti apleistas kapavietes, surengti žygius ar atminimo renginius.
• Kurti aplinkos papuošimus ir simbolius, atspindinčius padėką Žemei ir protėviams – iš mūsų krašto derliaus gėrybių, vaško žvakių ar kitų gamtos dovanų.
• Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos – aplankyti vienišus ir kitus socialiai remtinus žmones, skatinti gerus darbus kasdienybėje.
• Atgaivinti senąsias rudeninių turgų tradicijas – organizuoti renginius su prekyba derliaus gėrybėmis, muzika, žaidimais ir bendru pasibuvimu.
• Stiprinti bendruomeninius ir šeimos ryšius – rengti vakarones, susitikimus, giminės suvažiavimus, kurti giminės medžius, dalintis prisiminimais.
• Gilintis į mirusiųjų pagerbimo prasmę, ypač ugdymo įstaigose, padedant vaikams ir jaunimui suprasti mirties kaip gyvenimo dalies prigimtį ir jos vietą žmogaus būtyje.

Taryba pabrėžia, kad ši iniciatyva yra atsvara vis labiau plintančiai Helovino šventei, kurios turinys dažnai iškreipia mirties ir anapusinio pasaulio prasmę. Helovino renginiuose paplitę bauginantys vaizdiniai, smurtą imituojantys veiksmai ar agresyvūs garsai gali neigiamai paveikti vaikų ir jaunimo psichinę sveikatą.

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. spalio 14 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų teisiškai įtvirtinti gyvojo muziejaus statusą bei darbo pobūdžio pokyčių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje (25 min.).

2. Dėl siūlymų teisiškai užtikrinti svaresnę valstybės pagalbą etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srities nevyriausybinėms organizacijoms (25 min.).

3. Dėl siūlymų papildyti LR Atmintinų dienų įstatymą, įtraukiant Aukštaitijos, Šiaudinių sodų, Tautinio paveldo, Tautinio drabužio atmintinas dienas (15 min.).

4. Dėl atmintinų Kanklių metų ženklo (10 min.).

5. Dėl siūlymo teikti Aldonos Vaicekauskienės kandidatūrą Kultūros ministerijos premijai už etninės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėjimą ir skleidimą gauti (10 min.).

6. Dėl pakeitimų regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtyje (5 min.).

7. Dėl EKGT nuostatų apie Helovino ir Vėlinių santykį sklaidos tęstinumo (15 min.).

8. Dėl siūlymo svarstyti klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos pozicijos Kultūros protesto bei iniciatyvos „Etnokultūra – ne chaltūra“ atžvilgiu.

9. Kiti klausimai.

EKGT informacija

2025 m. spalio 8 d. Etninės kultūros globos taryboje lankėsi Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Mauragis.

Susitikimo metu aptarti lietuvių diasporai aktualūs klausimai: EKGT atliktas lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų tyrimas, užsienio lietuvių dalyvavimo olimpiadoje galimybės, etnokultūros ugdymo aktualijos Lietuvoje, taip pat iššūkiai, susiję su etninės kultūros specialistų kvalifikacijos tobulinimu.

R. Mauragis pasidalijo įžvalgomis, kokios informacijos labiausiai reikia Australijoje gyvenantiems lietuviams.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad aiškiai ir patraukliai pateikta informacija bei paranki metodinė medžiaga galėtų įkvėpti užsienyje gyvenančius lietuvius, ypač vaikus, aktyviau puoselėti lietuviškas tradicijas.

EKGT informacija

Nuotraukoje (iš kairės): Dalia Urbanavičienė, Rasa Mauragis, Vilma Žukauskienė

Netekome žymaus Lietuvos kultūros veikėjo, folklorininko, tautodailininko Antano Algirdo Bernatonio.

Labiausiai Antanas Bernatonis žinomas kaip folkloro ansamblių įkūrėjas bei ilgametis jų vadovas: 1978 m. Kaišiadoryse jis įkūrė ansamblį „Verpeta“, o 1982 m. Kaune – ansamblį „Kupolė“. Šie ansambliai ilgainiui pelnė aukščiausius apdovanojimus, tapo ryškiu etnokultūrinio sąjūdžio vedliu, garsindami lietuvišką folklorą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Antanas Bernatonis sukūrė savotišką folkloro judėjimo mokyklą, kadangi šių ansamblių dalyviai aktyviai tęsė jo idėjas įkurdami savo folkloro kolektyvus.

Aldonos Kuprelytės nuotr.

Šalia folklorinės veiklos didžiulis Antano Bernatonio nuopelnas Lietuvos tautinei kultūrai – folklorinių ekspedicijų visoje Lietuvoje organizavimas, užrašant autentiškas dainas ir kitą folklorinę medžiagą, neretai natūralioje aplinkoje (daugiausia iš Plungės, Kaišiadorių, Varėnos apylinkių). Į folkloro rinkimo darbus A. Bernatonis įtraukė savo vadovaujamų ansamblių dalyvius, o šių ansamblių meninės programos buvo grindžiamos tik pačių užrašytais kūriniais. Folkloro rinkimui A. Bernatonis vadovavo beveik keturis dešimtmečius (nuo 1979 m.), jo sukaupti garso įrašai yra viena iš gausiausių vieno asmens sukauptų folkloro kolekcijų (virš 150 val., šiuo metu saugoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyve).