NAUJIENOS

Darbą pradėjo naujos sudėties Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba

2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdoje darbą pradėjo naujos kadencijos Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba.

Tarybą sudaro 24 asmenys, deleguoti šio etnografinio regiono septynių savivaldybių įstaigų ir organizacijų nuo Smalininkų iki Klaipėdos bei Nidos. Susirinkimo pradžioje Lietuvos etninės kultūros globos tarybos atstovė Mažajai Lietuvai Regina Jokubaitytė pažymėjo, kad ši Taryba gerokai atsinaujinusi – buvo deleguoti devyni nauji žmonės. Tad pradžioje naujiems nariams buvo proga prisistatyti.

Linksmų šventų Velykų!

Dai atskrido trys karveliai, žalia rūtų šakela...

Nusilaidė un tvorełės, žalia rūtų šakela...

Nuo tvorełės – un rūtelių, žalia rūtų šakela...

Nuo rūtelių – un lungelio, žalia rūtų šakela...

 

Mielieji!

Sveiki sulaukę šventų Velykų, sugrįžusios saulės, šilto pavasario!

Tebūna Jūsų namai kupini šilumos ir jaukumo, juoko ir dainų!

Šviesaus Velykų ryto, šventiškos nuotaikos, naujų minčių ir gražių sumanymų!

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė

 

Susitikimas su Estijos kultūros politiką fomuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis

Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva buvo surengtas Lietuvos atstovų vizitas į Taliną. Vizito tikslas – susipažinti su Estijos gerąja patirtimi formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką.

Lietuvai atstovavo Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios Etninės kultūros grupės vadovas, Kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir pirmininkės pavaduotojas Jonas Rudzinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Jie balandžio 8 d. apsilankė Estijos kultūros ministerijoje ir Estijos kultūros rėmimo fonde ir susitiko su Estijos atstovais – ilgamečiu Kultūros ministerijos patarėju liaudies kultūros klausimais Eino Pedaniku, Estijos Kultūros rėmimo fondo pirmininke Kertu Saks, Estijos liaudies kultūros centro direktoriumi Kalle Visteriu ir šio centro Nematerialaus kultūros paveldo skyriaus vedėja Leelo Isidora Viita.

Nuotraukoje (iš kairės): Kalle Vister, Saulius Liausa, Robertas Šarknickas, Eino Pedanik, Leelo Isidora Viita, Vida Šatkauskienė, Dalia Urbanavičienė.

 

Žemaitijos metų ženklas

2019 m. balandžio 1 d. Kultūros ministerijos Žemaitijos metų minėjimo komisija išrinko Žemaitijos metų ženklą. Nutarta minint Žemaitijos metus naudoti dailininko Tomo Vaičaičio sukurtą ženklą su užrašu Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus.

Žemaitijos visuomenininkų iniciatyva sukurtas ir kitas Žemaitijos metų ženklas, kuriame žemaitiškai užrašyta: Žemaitėjės metā. Jį sukūrė dailininkė Jūratė Motužienė.

Šioje situacijoje tikėtina, kad Žematijos minėjimo renginiuose pamatysime ir vieną, ir kitą ženklą.

EKGT informacija

Patvirtinta nauja Regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtis

2019 m. balandžio 2 d. Etninės kultūros globos tarybos posėdyje patvirtinta nauja Regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtis. Į Regionines tarybas atstovus Regioninių tarybų nuostatuose nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra.

Su naujais Regioninių tarybų nariais susipažinkite čia >>>

Pristatomas filmas „Žemaitija“

Minint Žemaitijos metus, džiugu pranešti apie ką tik pasirodžiusį dokumentinį filmą „Žemaitija“. Jis sukurtas VšĮ „TV Europa“, iš dalies finansuojant Lietuvos kultūros tarybai. Scenarijaus autorius Algirdas Žvinakevičius, režisierė Asta Giraitytė, operatorius Vytas Jankevičius, montažo režisierė Tatjana Ponikarčiuk.

Filmo autoriai, pagal Lietuvos šimtmečiui skirtą projektą „Lietuva. Etnografiniai regionai“ sukūrę dokumentinius filmus apie Mažąją Lietuvą, Dzūkiją ir Aukštaitiją, teigia:

 

SVARBU

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Raginame puoselėti bei branginti tautinį kostiumą. Ketinantys jį įsigyti čia ras pagalbą - tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X