NAUJIENOS

Spalio 24 d. vyks konferencija, skirta etnokultūrinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu rengia konferenciją „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferencija vyks 2018 m. spalio 24 d. Seimo konferencijų salėje.

Konferencijos tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į folklorinių ansamblių bei žygeivystės judėjimo reikšmę išsivaduojant Lietuvai iš sovietinio režimo. EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės teigimu, pusiau pogrindinė folklorininkų, kraštotyrininkų ir žygeivių veikla sovietmečiu buvo vienas iš svarbiausių tautos dvasią ir atmintį padėjusių išsaugoti judėjimų. Jame brendo išlaisvintos Lietuvos idėja, tapusi Dainuojančiosios revoliucijos, kilusios XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, ištakomis.

Aštuntajame Tarybos posėdyje svarstyta

2018 m. spalio 9 d. vykusiame Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdyje aptarti keli itin svarbūs etninės kultūros globos klausimai: dėl etnografinių regionų heraldikos, istorinių vietovardžių išsaugojimo, etninės kultūros ugdymo ir specialistų trūkumo, tradicinių kalendorinių švenčių statuso, lietuviškos kūrybos sklaidos.

Rengiama Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada

2018 m. spalio 9 d. patvirtintos Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygos. Remiantis šiuo dokumentu, jau šiemet bus organizuojamas pirmasis Olimpiados etapas savivaldybėse. Artimiausiu metu Etninės kultūros globos taryba pateiks rekomendacijas dėl Olimpiados savivaldybių lygmeniu rengimo.

Olimpiados tikslas – ugdyti brandžią, visapusiškai išprususią, tautiškai ir pilietiškai susivokusią asmenybę, gebančią puoselėti, saugoti, išreikšti ir perduoti kitiems prigimtines (etnines) ir pasaulio kultūrų vertybes. Olimpiados steigimo iniciatoriai – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga ir Etninės kultūros globos taryba.

Nuotrauka iš Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ archyvo.

EKGT informacija 

Išplėstiniame Tarybos ir regioninių etninės kultūros tarybų posėdyje nutarta

Spalio 5 d. Kauno tautinės kultūros centre įvyko išplėstinis Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir jos padalinių – Regioninių etninės kultūros globos tarybų – posėdis. Posėdžio dalyvius Seimo Kultūros komiteto vardu pasveikino Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Posėdyje svarstyti šiuo metu aktualiausi etninės kultūros globos klausimai: dėl etninės kultūros ugdymo plėtros; dėl etninės kultūros projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų per Lietuvos kultūros tarybą; dėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019–2027 m. rengimo.

2018 m. lapkričio 7 d. – Simonui Daukantui atminti skirta konferencija

Šiemet minimos tautos švietėjo Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės, todėl šie metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti atmintinais S. Daukanto metais. Lapkričio 7 d. Etninės kultūros globos taryba kartu su Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešąja biblioteka ir Skuodo rajono savivaldybe rengia S. Daukantui pagerbti skirtą konferenciją. Konferencija „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“ vyks Skuodo meno mokykloje.

Konferencijos programa >>>

Registracija į konferenciją iki lapkričio 6 d. el. paštu asta.zerniene@ekgt.lt

EKGT informacija

Rugsėjo 22 d. vyko konferencija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“

2018 m. rugsėjo 22 d. Žemaitijos etninės kultūros globos taryba surengė konferenciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“, kuri vyko Palangos gintaro muziejuje, Palangoje. Konferencija skirta Baltų vienybei paminėti.

SVARBU

Tautinio kostiumo metai baigėsi, tačiau Etninės kultūros globos taryba ragina ir toliau puoselėti bei branginti tautinį drabužį! Ketinantiems įsigyti tautinį kostiumą siūlome tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Pabrėždamas, kad prieš šimtmetį – 1918 m. vasario 16 d. – buvo paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X