NAUJIENOS

Pristatytas unikalus tautodailės kūrinys, skirtas Radviliškio mūšio 100-mečiui paminėti

2019 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatytas įspūdingas radviliškiečio medžio skulptoriaus, tautodalininko Edmundo Gaubo horeljefas, skirtas mūšio su bermontininkais prie Radviliškio 100-mečiui paminėti. Bareljefo pristatymu Seime rūpinosi skulptoriaus kraštietis, Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Prof. Vytautas Landsbergis, E. Gaubo sukurto bareljefo pristatymo proga pasidalinęs savo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio prisiminimais apie Radviliškio kautynes, pastebėjo, kad šis darbas – itin pramingas istorinės atminties saugojimo požiūriu. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, EKGT pirmininkės pavaduotojas Jonas Rudzinskas E. Gaubo kūrinį įvertino kaip tautodailės šedevrą, reikšmingai praturtinusį Lietuvos naiviojo meno geriausių kūrinių kolekciją.

EKGT informacija

EKGT pirmininkė dalyvavo konferencijoje „Kultūros ir kūrybiškumo svarba vaikystėje“

2019 m. gegužės 16 d. EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė dalyvavo vaikų darželių tinklo „Baltų šalelė“ organizuotoje konferencijoje „Kultūros ir kūrybiškumo svarba vaikystėje“ ir skaitė pranešimą „Kodėl gimtajai kultūrai iki šiol nerandama vietos Lietuvos švietimo sistemoje?“

Konferencijoje taip pat buvo dalinamasi „Baltų šalelės“ kartu su kolegomis iš Suomijos ir Latvijos vykdyto tarptautinio projekto pagal NORDPLUS programą „Gimtoji kultūra ir kūrybiškumas ankstyvojoje vaikystėje ir ikimokykliniame ugdyme“ metu sukaupta gerąja etninės kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo patirtimi.

Skelbiamas Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas!

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybas dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse.

Vienas iš svarbiausių šio konkurso tikslų – skatinti etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtrą kaimo turizmo sektoriuje. Konkurso organizatoriai siekia, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybos taptų kuo įdomesnės ir patrauklesnės Lietuvos ir užsienio turistams jaukiu stiliumi bei unikalia kultūra.

EKGT pirmininkė dalyvavo Lietuvos kaimo turizmo sezono atidarymo šventėje

2019 m. gegužės 15 d. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė dalyvavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos XXII sezono atidarymo šventėje, kuri vyko poilsio ir renginių centre „Alaušo slėnis“ (Utenos r.). D. Urbanavičienė paskelbė Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso pradžią (su konkurso nuostatais galima susipažinti čia>>>), padėkojo konkurso partneriams – Lietuvos kaimo turizmo asociacijai ir Lietuvos žemės ūkio ministerijai, pasidalino idėjomis apie kultūrinio turizmo sąveiką su etnine kultūra.

Plačiau apie etninės kultūros ir kultūrinio turizmo sąsajas – D. Urbanavičienės straipsnyje „Etninės kultūros ugdymo reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai“ (žurnale „Regional Formation and Development Studies“, 2019, t. 27, Nr. 1).

EKGT informacija

Penktojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

Šių metų penktasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks gegužės 14 d. 13 val. Tarybos būstinėje (J. Tumo Vaižganto 4-1, Vilniuje). Posėdžio darbotvarkėje numatomi klausimai:

  1. Dėl etninės kultūros bendrojoje kultūros politikoje (Lietuvos ir Estijos palyginimas) bei dėl Lietuvos kultūros tarybos skiriamo finansavimo šiai sričiai ir regionams (45 min.).
  2. Dėl Lietuvos mokslo krypčių klasifikavimo projekto (15 min.).
  3. Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų tvirtinimo (15 min.).
  4. Dėl Antano ir Jono Juškų muziejaus bei jo kūrėjų (20 min.).
  5. Dėl etninės kultūros globos regioninių tarybų pirmininkų tvirtinimo (10 min.).
  6. Kiti klausimai (10 min.).

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė                                       

Pagerbtos Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnusios asmenybės

Žemaitijos etninės kultūros globos taryba jau kelintus metus tęsia tradiciją išrinkti ir apdovanoti Žemaitijos labui etninės kultūros srityje daugiausia nuveikusius žmones ar bendruomenes. 2019 m. gegužės 3 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje pasveikinti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai, pripažinti daugiausia nuveikusiais 2018 metais: 

SVARBU

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Raginame puoselėti bei branginti tautinį kostiumą. Ketinantys jį įsigyti čia ras pagalbą - tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X