NAUJIENOS

Devintojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

2018 m. devintasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks lapkričio 13 dieną 13 val. Tarybos būstinėje (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilnius).

Posėdžio darbotvarkėje numatomi šie klausimai:

  1. Dėl lietuviškų vardadienių tradicijos išsaugojimo (15 min.).
  2. Dėl nematerialaus kultūros paveldo archyvų ir (ar) audiovizualinių archyvų teisinės apsaugos (20 min.).
  3. Dėl etninės kultūros plėtros kultūrinio turizmo (apimant ir kaimo turizmą) srityje (15 min.).
  4. Dėl kalėdinių papročių ir lietuviškos tradicinės kūrybos sklaidos viešosiose erdvėse (15 min.).
  5. Dėl etnografinių regionų heraldikos (20 min.).
  6. Dėl Kultūros ministerijos skiriamų premijų už nuopelnus etninės kultūros srityje (15 min.).
  7. Dėl Lietuvos moksleivių etninės kultūros olimpiados organizavimo (10 min.).
  8. Kiti klausimai.

 

EKGT informacija

 

 

Spalio 24 d. vyko konferencija, skirta etnokultūrinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui

Spalio 24 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.

Aštuntajame Tarybos posėdyje svarstyta

2018 m. spalio 9 d. vykusiame Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdyje aptarti keli itin svarbūs etninės kultūros globos klausimai: dėl etnografinių regionų heraldikos, istorinių vietovardžių išsaugojimo, etninės kultūros ugdymo ir specialistų trūkumo, tradicinių kalendorinių švenčių statuso, lietuviškos kūrybos sklaidos.

Rengiama Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada

2018 m. spalio 9 d. patvirtintos Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygos. Remiantis šiuo dokumentu, jau šiemet bus organizuojamas pirmasis Olimpiados etapas savivaldybėse. Artimiausiu metu Etninės kultūros globos taryba pateiks rekomendacijas dėl Olimpiados savivaldybių lygmeniu rengimo.

Olimpiados tikslas – ugdyti brandžią, visapusiškai išprususią, tautiškai ir pilietiškai susivokusią asmenybę, gebančią puoselėti, saugoti, išreikšti ir perduoti kitiems prigimtines (etnines) ir pasaulio kultūrų vertybes. Olimpiados steigimo iniciatoriai – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga ir Etninės kultūros globos taryba.

Nuotrauka iš Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ archyvo.

EKGT informacija 

Išplėstiniame Tarybos ir regioninių etninės kultūros tarybų posėdyje nutarta

Spalio 5 d. Kauno tautinės kultūros centre įvyko išplėstinis Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir jos padalinių – Regioninių etninės kultūros globos tarybų – posėdis. Posėdžio dalyvius Seimo Kultūros komiteto vardu pasveikino Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Posėdyje svarstyti šiuo metu aktualiausi etninės kultūros globos klausimai: dėl etninės kultūros ugdymo plėtros; dėl etninės kultūros projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų per Lietuvos kultūros tarybą; dėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019–2027 m. rengimo.

2018 m. lapkričio 7 d. – Simonui Daukantui atminti skirta konferencija

Šiemet minimos tautos švietėjo Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės, todėl šie metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti atmintinais S. Daukanto metais. Lapkričio 7 d. Etninės kultūros globos taryba kartu su Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešąja biblioteka ir Skuodo rajono savivaldybe rengia S. Daukantui pagerbti skirtą konferenciją. Konferencija „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“ vyks Skuodo meno mokykloje.

Konferencijos programa >>>

Registracija į konferenciją iki lapkričio 6 d. el. paštu asta.zerniene@ekgt.lt

EKGT informacija

SVARBU

Tautinio kostiumo metai baigėsi, tačiau Etninės kultūros globos taryba ragina ir toliau puoselėti bei branginti tautinį drabužį! Ketinantiems įsigyti tautinį kostiumą siūlome tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Pabrėždamas, kad prieš šimtmetį – 1918 m. vasario 16 d. – buvo paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X