Etninės kultūros globos taryba

NAUJIENOS

In memoriam Antanui Bernatoniui (1937 12 14 – 2025 09 25)

Netekome žymaus Lietuvos kultūros veikėjo, folklorininko, tautodailininko Antano Algirdo Bernatonio.

Labiausiai Antanas Bernatonis žinomas kaip folkloro ansamblių įkūrėjas bei ilgametis jų vadovas: 1978 m. Kaišiadoryse jis įkūrė ansamblį „Verpeta“, o 1982 m. Kaune – ansamblį „Kupolė“. Šie ansambliai ilgainiui pelnė aukščiausius apdovanojimus, tapo ryškiu etnokultūrinio sąjūdžio vedliu, garsindami lietuvišką folklorą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Antanas Bernatonis sukūrė savotišką folkloro judėjimo mokyklą, kadangi šių ansamblių dalyviai aktyviai tęsė jo idėjas įkurdami savo folkloro kolektyvus.

 

 

Aldonos Kuprelytės nuotr.

Šalia folklorinės veiklos didžiulis Antano Bernatonio nuopelnas Lietuvos tautinei kultūrai – folklorinių ekspedicijų visoje Lietuvoje organizavimas, užrašant autentiškas dainas ir kitą folklorinę medžiagą, neretai natūralioje aplinkoje (daugiausia iš Plungės, Kaišiadorių, Varėnos apylinkių). Į folkloro rinkimo darbus A. Bernatonis įtraukė savo vadovaujamų ansamblių dalyvius, o šių ansamblių meninės programos buvo grindžiamos tik pačių užrašytais kūriniais. Folkloro rinkimui A. Bernatonis vadovavo beveik keturis dešimtmečius (nuo 1979 m.), jo sukaupti garso įrašai yra viena iš gausiausių vieno asmens sukauptų folkloro kolekcijų (virš 150 val., šiuo metu saugoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyve).

Rumšiškėse paminėtas Etninės kultūros globos tarybos 25-metis

Rugsėjo 17 d. Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare vyko Etninės kultūros globos tarybos 25-mečio minėjimas. Į šventę susirinko buvę ir esami Tarybos nariai, regioninių tarybų atstovai, folkloro kolektyvai, bičiuliai ir bendraminčiai iš įvairių šalies institucijų.

Renginio pradžioje visi susirinkusieji sudainavo žemaitišką liaudies dainą „Lek, gervelė“, kuria simboliškai pagerbtas Tarybos įkūrėjo prof. Norberto Vėliaus atminimas.

Renginį pradėjo ir svečius pasveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Pirmininkė savo pranešime apžvelgė svarbiausius Tarybos nuveiktus darbus, veiklą, nueitą kelią ir iššūkius per 25-erius metus.

Gražius sveikinimo žodžius tarė ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Valdas Rakutis, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, kalbėjo apie etninės kultūros svarbą tautinės tapatybės išsaugojimui. Kęstutis Vilkauskas, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, pabrėžė nuoseklios kultūros politikos reikšmę ir padėkojo Tarybai už reikšmingą darbą. Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė, dalijosi mintimis apie kultūros gyvybingumą. Gimtadienio proga taip pat sveikino Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos etnosporto komiteto vadovas Stanislav Bajurin ir kiti svečiai.

Septintajame 2025 m. Tarybos posėdyje aptarta

Septintasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. rugsėjo 9 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir svečias – prof. dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos pirmininkas.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai: dėl lituanistikos prioriteto įtvirtinimo teisės aktuose; dėl EKGT užsakymu atliktų tyrimų viešinimo; dėl siūlomo Dzūkijos (Dainavos) herbo šūkio; dėl EKGT atstovo į Kultūros ministerijos sudaromą Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybą delegavimo; dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais: Knygnešystės 2027 metus, Tautinių žaidimų 2028 metus, Sutartinių 2029 metus – teikimo.

Posėdžio pradžioje Dalia Urbanavičienė trumpai pristatė lituanistikos situaciją teisės aktuose ir pabrėžė, jog būtina tiksliai nurodyti, kokius straipsnius reikėtų keisti. Nerimą kelia padėtis dėl Lietuvos mokslo tarybos taikomų mokslo darbų vertinimo kriterijų, kurie šiuo metu nepalankūs lituanistiniams tyrimams ir jų sklaidai Lietuvoje. Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Dalius Serafinas pritarė lituanistikos prioriteto įtvirtinimo idėjai, pateikė konkrečių įžvalgų, kėlė diskusiją dėl lituanistikos apibrėžimo. Po pasitarimo nutarta iš esmės pritarti Dalios Urbanavičienės pateiktiems siūlymams dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo keitimo siekiant įtvirtinti lituanistikos prioritetą. Bus sudaryta darbo grupė dėl Mokslo ir studijų įstatymo keitimo tobulinti, koreguoti pagal posėdyje pateiktas pastabas siūlomą sąvokos lituanistika apibrėžimą. Taip pat nutarta kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą dėl Formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos aprašo ir jo priedų tobulinimo.

Seminaras – pasirengimas 8-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai

Kauno tautinės kultūros centras kartu su Etninės kultūros globos taryba (Taryba – partneris) kasmet rengia seminarą Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) testo tema. 

2025 m. spalio 1–2 dienomis vyks nuotolinis seminaras „Pasirengimas 8-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems, ketinantiems rengti mokinius 8-ajai Olimpiadai: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir kt.

Po seminaro bus galimybė peržiūrėti paskaitų įrašus, taip pat seminarų medžiaga bus skelbiama mūsų puslapyje čia >>>

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Registracija į seminarą čia >>>  

Trečiasis Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos posėdis Ignalinoje

2025 m. rugsėjo 4 d. Ignalinos krašto muziejuje vyko trečiasis Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo į Tarybą savivaldybių deleguoti savivaldybių ir NVO atstovai, EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir EKGT administracijos darbuotojai.

Tarybai pristatytas naujas narys – Anykščių menų centro ir Angelų muziejaus vadovas Tomas Tuskenis, kurį delegavo Lietuvos muziejų asociacija. Posėdžio metu aptarta ir sudaryta Aukštaitijos regioną reprezentuojanti programa, kuri bus pristatyta Etninės kultūros globos tarybos 25-mečio renginyje. Buvo aptarti VIII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados I (savivaldybių) etapo organizavimo bei atmintinų Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais plano rengimo klausimai. Posėdžio dalyviai apsvarstė kasmetinio bendro EKGT ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdžio, kuris vyks spalio 17 d. Nidoje, organizavimo klausimus. Posėdžio metu buvo pasiūlyta spalio 2-ąją paskelbti Aukštaitijos atmintina diena. Nutarta su šiuo pasiūlymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą. Apsvarstyti ir kiti regionui svarbūs etninės kultūros puoselėjimo klausimai.

Po pietų Tarybos nariai ir svečiai vyko į pažintinę išvyką į Ignalinos krašto muziejaus prof. Adomo Hrebnickio memorialinį muziejų Rojaus kaime (Dūkšto sen., Ignalinos r.). Ten jie aplankė muziejaus ekspoziciją, pasigrožėjo išpuoselėta aplinka ir pasivaišino prof. A. Hrebnickio sodintomis kriaušėmis.

EKGT informacija

2025 m. rugsėjo 9 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. rugsėjo 9 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

   1. Dėl lituanistikos prioriteto įtvirtinimo teisės aktuose (30 min.).

   2. Dėl EKGT užsakymu atliktų tyrimų viešinimo (20 min.).

   3. Dėl EKGT 25-mečio renginio rugsėjo 17 d. organizavimo (20 min.).

   4. Dėl siūlomo Dzūkijos (Dainavos) herbo šūkio (15 min.).

   5. Dėl EKGT atstovo į Kultūros ministerijos sudaromą Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybą delegavimo (15 min.).

   6. Dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais Knygnešystės (2027 m.), Tautinių žaidimų (2028 m.) ir Sutartinių (2029 m.) metus teikimo (15 min.).

   7. Kiti klausimai.

           EKGT informacija

SVARBU


 
Etninės kultūros globos taryba su LRS Kultūros komiteto pritarimu 2025 m. paskelbė atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais. 2025 metais sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo.
sodyba
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

regionaizemaitinja mazoji lietuva dzukija aukstaitija suvalkija

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X