Etninės kultūros globos taryba

NAUJIENOS

Susitikimas su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke

2025 m. kovo 25 d. Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke Vaida Aleknavičiene.

Susitikimo metu buvo aptarti etninės kultūros ugdymui bei mokslui aktualūs klausimai. D. Urbanavičienė supažindino V. Aleknavičienę su Tarybos siūlymais dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo, dėl   Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties įrašymo į Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą bei dėl privalomojo etninės kultūros mokymo pradinėse klasėse. Šiais klausimais pastaruoju metu daug diskutavo ir dirbo Etninės kultūros globos taryba. Kovo 24 ir 25 d. minėti siūlymai buvo pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetui šiais raštais: „Dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo“„Dėl etnologijos ir folkloristikos studijų krypties grąžinimo“„Dėl etninės kultūros ugdymo pradinėse klasėse“.

D. Urbanavičienė su Komiteto pirmininke Vaida Aleknavičiene aptarė, kurie iš šių klausimų yra Seimo kompetencijų sritis, o kurie – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sritis. Vaida Aleknavičienė patikino, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendradarbiaus su Etninės kultūros globos taryba švietimo ir mokslo klausimais, kartu tarpininkaudamas ir dirbant su Švietimo ministerija.

EKGT informacija

Trečiajame 2025 m. Tarybos posėdyje aptarta

Trečiasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. kovo 18 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Be Tarybos narių, posėdyje dalyvavo svečiai: Evita Ieva Fedaravičiūtė, Seimo nario Šarūno Biručio patarėja, ir Andrius Milinkevičius, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.

Posėdyje buvo apsvarstyti šie klausimai: 1) dėl siūlymų keisti Regioninės plėtros įstatymą įtraukiant su kultūra ir etnografiniais regionais susijusias nuostatas; 2) dėl siūlymų papildyti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį; 3) dėl Suvalkjos (Sūduvos) regioninės tarybos kreipimosi dėl Sūduvos pavadinimo vartojimo; 4) dėl Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo nuostatų patvirtinimo; 5) dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų narių sąrašo keitimo; 6) dėl Regioninės etninės kultūros globos tarybos tipinio darbo reglamento keitimo.

Daug dėmesio posėdyje sulaukė Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos kreipimasis dėl Sūduvos pavadinimo vartojimo. Šį klausimą pristatė A. Milinkevičius. Jis informavo, kad š. m. vasario 5 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos posėdyje priimtas sprendimas savo atstovaujamos etninės grupės, etnografinio regiono, krašto ir (ar) regiono pavadinime vartoti tik Sūduvos ir sūduvių vardą, taip pat šiuos vardus vartoti ir bendraujant su krašto gyventojais, savivaldybių atstovais, įmonėmis, organizacijomis ir spaudos atstovais.

Posėdžio pirmininkė doc. dr. D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju reikėtų siūlyti Seimui pakeisti etnografinių regionų pavadinimus keliuose įstatymuose: Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kt. Šiuo klausimu buvo balsuojama, sprendimas nebuvo priimtas. Tačiau dauguma posėdžio dalyvių pritarė doc. dr. D. Urbanavičienės pasiūlymui surengti plačią diskusiją dėl Sūduvos vardo vartojimo, pakviesti į ją regiono atstovus, mokslininkus ir kitus suinteresuotus asmenis, išklausyti įvairių nuomonių.

Kviečiame susipažinti su VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados testais

Atsižvelgiant į mokytojų ir kitų specialistų, rengiančių mokinius Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai, pastabas ir pageidavimus, 2024 m. buvo priimta nauja Užduočių rengimo ir vertinimo rekomendacijų redakcija. Rekomendacijos buvo patvirtintos Etninės kultūros globos tarybos pirmininko 2024 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-12, kurio 23 punktu nustatyta, kad teisingi Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados antrojo etapo atsakymai į testo klausimus skelbiami EKGT tinklalapyje.

Etnokultūros pažinimo testas yra pirmoji užduotis, skirta atskleisti bei patikrinti dalyvio etninės kultūros gebėjimus, žinias ir supratimą. Testas rengiamas vadovaujantis Etninės kultūros bendrosiomis programomis, atsižvelgiant į Olimpiados dalyvių tris amžiaus grupes (5–7 kl., 8–10 kl. ir 11–12 kl.). Testo užduotis rengia viešuosius pirkimus laimėjęs testo užduočių rengėjas, bendradarbiaudamas su EKGT ir kitais etninės kultūros specialistais.

VII Olimpiados testo tema – „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“.

Kviečiame susipažinti su VII Olimpiados 2-ojo etapo testais >>> 

2025 m. kovo 18 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. kovo 18 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų keisti Regioninės plėtros įstatymą įtraukiant su kultūra ir etnografiniais regionais susijusias nuostatas (30 min.).

2. Dėl siūlymų papildyti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį (15 min.).

3. Dėl Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos kreipimosi Sūduvos pavadinimo klausimu (20 min.).

4. Dėl Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo nuostatų patvirtinimo (15 min.).

5. Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų narių sąrašo keitimo (15 min.).

6. Dėl Regioninės etninės kultūros globos tarybos tipinio darbo reglamento keitimo (10 min).

7. Kiti klausimai.

           EKGT informacija

Taryba nepritaria siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją švenčių diena Vėlinių sąskaita

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, išreikšdama nepritarimą siūlymui Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti švenčių (nedarbo) diena, išbraukiant Vėlines (lapkričio 2-ąją) iš švenčių dienų sąrašo. EKGT atkreipia dėmesį, kad Laisvės gynėjų dienos turinys turi tam tikrų prasminių sąsajų su Vėlinėmis ir jų papročiais, nors abiejų dienų tradicijos ir pasižymi skirtingomis ypatybėmis.

Sausio 13-oji pirmiausia yra skirta priminti didžiulę Lietuvos žmonių vienybės galią ir drąsą 1991 metais ginant savo šalies nepriklausomybę – siekiama šią atmintį perduoti iš kartos į kartą ir užtikrinti aktyvaus pilietinio dalyvavimo tęstinumą kovojant už mūsų šalies laisvę.

Tuo tarpu Vėlinės, turinčios gilias istorines šaknis, yra skirtos protėvių atminimui, susikaupimui, šeimos ir tautos dvasinei bendrystei, o tai yra neatsiejama nuo lietuviškos tapatybės ir papročių. Kita vertus, sovietmečiu būtent per Vėlines kildavę masiniai protestai ir demonstracijos taip pat yra labai svarbi Lietuvos pasipriešinimo istorijos dalis.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui – 35!

Mielieji,
Sveikiname su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, mūsų vilčių diena! Puoselėkime savo papročius, kultūrą ir istoriją. Būkime stiprūs ir nepamirškime, kokia brangi yra laisvė!

Dalia Urbanavičienė,
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė



Žirgo metų piešinių konkurso laureatės Gretos Dainutytės (8 m., 2 kl., 2023) piešinys
Kuršėnų meno mokykla
Mokytoja Indira Zebčiukienė
 

SVARBU

Dainų šventės metai
Pažymėdami Dainų ir šokių šventės šimtmetį, Seimo nutarimu, 2024-aisiais minime Dainų šventės atmintinus metus.  Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
sodyba
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

regionaizemaitinja mazoji lietuva dzukija aukstaitija suvalkija

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X