Etninės kultūros globos taryba

2025 m. gegužės 30 d. Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė susitiko su Neringos vicemeru Narūnu Lendraičiu.

Susitikimo metu buvo svarstomos verslinės žvejybos Kuršių mariose išsaugojimo galimybės, aptarti etninės kultūros klausimai ir tolesnis bendradarbiavimas.

Neringos vicemeras N. Lendraitis pakvietė kartu su visų etninės kultūros regioninių tarybų atstovais rudenį susirinkti Nidoje.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe (pirmininkas Juozas Olekas) kviečia į diskusiją „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“, kuri vyks 2024 m. birželio 4 d. nuo 14 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius).

Diskusijoje įžanginius pranešimus skaitys EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninė taryba) atstovas Gintaras Skamaročius, pasisakys Seimo narys Juozas Olekas. Kviečiame diskusijoje dalyvauti Seimo narius, regiono savivaldybių atstovus, istorikus, etnologus, kalbininkus ir kitus besidominčius šia tema. Diskusija bus transliuojama internetu, tačiau pasisakyti bus galima tik dalyvaujant tiesiogiai.

Diskusija rengiama atsižvelgiant į tai, kad dabar šis regionas oficialiai vadinamas Suvalkija (Sūduva) remiantis teisės aktais, tačiau EKGT regioninė taryba, kurią sudaro beveik 30 atstovų iš krašto savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, jau daugiau kaip 20 metų siekia įtvirtinti regiono pavadinimą Sūduva. Norima atsikratyti carinės Rusijos sukurtos Suvalkų gubernijos (gyvavusios 1867–1915 m.) palikimo, dėl kurio šį kraštą visų pirma pradėta lenkiškai vadinti  Suwalszchyzna (taip jis Lenkijoje vadinamas iki šiol, nurodant ir Lietuvos regioną), o lietuviškai – Suvalkija (pastarasis pavadinimas labiausiai įsitvirtino nuo 1977 m., kai Istorijos institute susirinkę etnologai ir kalbininkai nutarė nebenaudoti kitų pavadinimų – Sūduva, Užnemunė). Nepaisant to, krašto bendruomenė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vis dažniau naudoja Sūduvos pavadinimą kaip pagrindinį. Nuomonei dėl Sūduvos vardo susigrąžinimo ne kartą buvo pritarę ir EKGT nariai (pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 10 d. posėdžio sprendimu).

Kviečiame dalyvauti diskusijoje ir išsakyti nuomones dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo. 

2025 m birželio 4 d. 14 val. diskusijos tiesioginės transliacijos nuoroda https://youtu.be/uyaBQMjRewQ

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašome iki 2025 m. birželio 3 d. registruotis el. paštu etnosuduva@ekgt.lt, nurodant savo vardą, pavardę, pareigas ir atstovaujamą instituciją, pageidavimą pasisakyti. Detalesnė informacija tel. +370 688 51147.

EKGT informacija

Artėjant Tarptautinei kaimynų dienai (paskutinį gegužės penktadienį), Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybes, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją, pabrėždama geros kaimynystės ir bendruomeniškumo aktualumą ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, atkreipdama dėmesį į vis labiau įsigalintį susvetimėjimą, individualizmą ir iš to kylantį žmonių vienišumą.

Siekiant įveikti didžiulį žmonių susvetimėjimą vien Kaimynų dienos nepakanka – reikėtų skatinti bendruomeniškumą ne tik šventinėmis progomis, bet ir kasdieniame gyvenime, siekiant suteikti pagalbą vieni kitiems, ypač ištikus krizei. Visa tai būdinga nuo seno Lietuvoje gyvavusioms geros kaimynystės tradicijoms: tai ir socialinė pagalba ištikus nelaimei, ir pagalba susirgus, ir šventės, ir talkos, laisvalaikio praleidimas.

Rašte raginama kuo daugiau dėmesio skirti bendruomeniškumo skatinimui mokyklose ir mokyklų sąsajų su vietos bendruomenėmis stiprinimui. Taryba siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai permąstyti rekomendacijas dėl mokinių socialinės-pilietinės veiklos, kuri šiuo metu yra daugiau orientuota į individualią atskirų mokinių prieigą, dažniausiai siūlant veiklas vykdyti individualiai ar grupėmis už mokyklos ribų.

Taryba kviečia tiek mokyklas, tiek įvairias vietos bendruomenes (sodų bendrijas, kaimo, miestelių ir miestų bendruomenes) skirti kuo daugiau dėmesio savo bendruomenės narių pažinimui, tarpusavio pagalbos galimybių išsiaiškinimui, skatinti nuolatinį bendravimą, organizuoti bendras talkas, šventes ir kitus renginius, kurti naujas ar stiprinti esamas bendruomenės tradicijas.

Su Etninės kultūros tarybos raštu galima susipažinti čia >>>

Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka

EKGT informacija

2025 m. gegužės 21 d. 17 val. Etninės kultūros globos tarybos patalpose Vilniuje įvyko tapybos darbų parodos „Gyvastinga jėga Petronėlės Gerlikienės ir jos sūnaus Pranciškaus Gerliko kūryboje” atidarymas.

Į jaukų atidarymo vakarą susirinko artimiausi ir ištikimiausi tapytojų gerbėjai. Sveikinimo žodį tarė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, paroda pasidžiaugė ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.

Šiltais prisiminimais apie močiutę Petronėlę dalijosi Pranciškaus Gerliko sūnus, juvelyras Darijus Gerlikas. P. Gerlikienės marti, dailėtyrininkė Marijona Danutė Čiplė pasakojo, kaip ją žavėjo stipri ir laisva žemaitės Petronėlės asmenybė ir jos unikalus talentas. Būtent marti ir paskatino Petronėlę ne tik siuvinėti, bet dar imtis tapybos.

Motinos ir sūnaus tapyti paveikslai kartu bus eksponuojami Etninės kultūros globos tarybos patalpose Vilniuje visą vasarą.

2025 m. gegužės 19 d. Kupiškio kultūros centre įvyko Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis. Susirinkusius Tarybos narius ir svečius sveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas Vytautas Knizikevičius, Kupiškio KC direktorės Malvinos Zimblienės vardu – kultūrinės veiklos seniūnijose skyriaus vedėja Inga Dovydėnienė bei Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. 

Muzikinį sveikinimą dovanojo Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Jaunimo Ramuva“ (vadovė Daiva Palionienė) vaikinai, kurie atliko liaudies dainas ir pūtė ragus. Sutartines giedojo Kupiškio KC sutartinių giedotojų grupė „Selija“ (vadovė Alma Pustovaitienė). Etninės kultūros sklaidą Kupiškio rajone pristatė Kupiškio kultūros centro Mėgėjų meno ir etninės kultūros skyriaus meno vadovė Alma Pustovaitienė.

Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko ir pavaduotojų rinkimai. Dvejų metų kadencijai pirmininke išrinkta Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, Nalšios muziejaus direktorė, Taryboje atstovaujanti Švenčionių rajono savivaldybei. 

Penktasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. gegužės 13 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Be Tarybos narių, posėdyje dalyvavo svečiai: Rasa Stankutė, asociacijos VIDMARĖS VPS administravimo vadovė ir administratorė, Narūnas Lendraitis, Neringos sav. vicemeras, Asta Grušelionienė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, Edita Beržinskienė, BĮ „Neringos muziejai“ edukatorė, dr. Vytautas Tumėnas, Jūratė Šemetaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, dr. Jelena Vaitkevičienė ir Laimutė Fedosejeva, Vilniaus kolegijos dėstytoja.

Posėdyje buvo apsvarstyti šie klausimai: 1) dėl tradicinės žvejybos Kuršių mariose perspektyvų ir susijusių verslų išsaugojimo; 2) Dėl atlikto tautinio paveldo produktų tyrimo; 3) Dėl savivaldybių apklausos apie etninės kultūros specialistus ir etnokultūrinį ugdymą 2024 metais rezultatų; 4) Dėl tarptautinės Kaimynų dienos ir bendruomeniškumo skatinimo Lietuvoje; 5) dėl patobulinto Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio; 6) Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėties.

Jelena Vaitkevičienė pristatė patobulintą Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame atnaujinti sutartiniai ženklai, informacija apie duomenų šaltinius. Žemėlapis yra paruoštas spaudai. Nutarta patvirtinti patobulintą Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį.

Daug dėmesio posėdyje sulaukė tradicinės žvejybos Kuršių mariose tęstinumo klausimas. Buvo išsakytos nuomonės dėl šios žvejybos perspektyvos, kurią riboja tam tikri įstatymai. Nutarta sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę tradicinės žvejybos Kuršių mariose ir susijusių verslų išsaugojimo klausimams nagrinėti, taip pat kviesti įsitraukti į darbo grupę atstovus iš Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono ir Šilutės savivaldybių bei kitų institucijų.