Etninės kultūros globos taryba

NAUJIENOS

Vėlinių (Ilgių) šviesa

Ilgės, Visų šventųjų diena ir Vėlinės simbolizuoja nematomą dvasinį ryšį su mirusiaisiais, mūsų atminimą ir padėką. Ugnies simbolis – degančios žvakės – buvo ir yra svarbi tradicijų dalis, simbolizuojanti ne tik šviesą mirusiųjų keliui, bet ir viltį, kad atminimas išlieka gyvas.

Šios šventės primena, kad kiekvieno žmogaus atminimas yra svarbus ir kad gyvenimas yra trapus.

Aplankę savo artimųjų kapus, aplankykime pilkapius, pagerbkime tyla ir malda Lietuvos savanorių, partizanų, Sausio 13-osios aukų, žmonių, kūrusių ir dirbusių Lietuvos labui, kapus, nepraeikime pro nežinomą, nelankomą kapą.

Tegul mūsų pagarba ir uždegtos žvakelės nušviečia rudens tamsą, primindamos mūsų Tėvynės tradicijas ir istoriją, visus, kuriuos norime atsiminti širdyse.

 

D. Urbanavičienės nuotrauka

Gerumo, atminties ir bendrystės akcija

Etninės kultūros globos taryba kaip atsvarą Helovynui skelbia Gerumo, atminties ir bendrystės akciją

Etninės kultūros globos taryba 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos valdžios institucijas, savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, nevyriausybines organizacijas, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius vis labiau užgožiančio šiurpaus Helovyno neigiamą įtaką vaikams ir jaunimui, taip pat į prieštaravimą mūsų šalyje galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. EKGT siūlo alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją artėjant Vėlinėms, į šią akciją kviečia įsitraukti visus, ypač vaikus ir jaunimą.

Helovynas užgožia Vėlines

Helovyno renginiai Lietuvoje nebeapsiriboja vien spalio 31 diena – daug kur jie pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant nė šventinių Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų. Pagal senus papročius Vėlinių laikotarpis apėmė ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį, o ypač spalio pabaigą. Taigi mūsų Vėlinių papročius, grindžiamus pagarba, meile ir padėka protėviams, tuo pačiu laikotarpiu vis labiau užgožia visiškai kitokį mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą skatinantys Helovyno renginiai.

Kaip teigia Taryba savo rašte, tai ypač neigiamai veikia vaikų ir jaunimo pasaulėjautos formavimą, nes mirties samprata iškreipiama pabrėžiant būtent demonišką mirties pavidalą. 

Papildyta metodinė medžiaga rengiantis Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai

Šiais metais vyks 7-oji Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada. Taryba rugsėjo 26–27 d. kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengė nuotolinį seminarą „Pasirengimas 7-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas". 2023 m. taip pat vyko seminaras kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos temomis.

Kviečiame susipažinti su abiejų seminarų medžiaga >>> 

Visas Lietuvos savivaldybes, taip pat užsienio lietuvių bendruomenes kviečiame aktyviai dalyvauti Olimpiadoje!

Raštas savivaldybėms, išsiųstas 2024 m. birželio mėn. >>>

Informuojame, kad Olimpiados trečias, respublikos etapas numatytas 2025 m. gegužės 2–3 d.

 

 

 

 

Paveikslėlyje – Vilniaus miesto „Pelėdos“ pradinės mokyklos mokinių sukurta rudens puokštė. J. Sizovienės nuotrauka

2024 M. SPALIO 8 D. ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖ

2024 m. spalio 8 d. 13 val. vyks Etninės kultūros globos tarybos nuotolinis posėdis.

Posėdžio darbotvarkė:

1. Dėl siūlymų įtraukti etnografinių regionų valstybinę globą į Regionų plėtros įstatymą (30 min.).

2. Dėl Etnografinių regionų herbų naudojimo tvarkos ir  Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkos naujų redakcijų tvirtinimo bei EKGT svetainės papildymo duomenimis apie etnografinių regionų heraldiką (25 min.).

3. Dėl siūlymo paskelbti Meilės, padėkos ir gerumo akciją artėjant Vėlinėms ir kitų priemonių siekiant atsvaros Helovynui (25 min.).

4. Dėl atmintinų Lietuvių liaudies dainų metų įgyvendinimo plano tvirtinimo (25 min.).

5. Dėl siūlymo EKGT paskelbti 2026-uosius metus atmintinais Kanklių metais (15 min).

6. Kiti klausimai.

   Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė

Paveikslėlyje – kraičio skrynios fragmentas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos saugyklos

Seminaras – pasirengimas VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai

2024 m. rugsėjo 26–27 dienomis vyks nuotolinis seminaras „Pasirengimas VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems, ketinantiems rengti mokinius 7-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir t. t.

Seminaro metu bus perskaitytos paskaitos tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“, bus pristatytos Etninės kultūros programų įgyvendinimo rekomendacijos.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Registracija čia >>>  .

Pratęstas paraiškų teikimo terminas konkursui „Etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba 2024“

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.

Informuojame, kad dalyvių paraiškų teikimas pratęstas iki š. m. spalio 1 d. Prašome paraiškas siųsti el. paštu info@ekgt.lt

Paraiškos forma >>>

Rekomendacijos forma >>>

Konkurso nuostatai >>>             

Svarbiausi Konkurso tikslai – etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, ypač vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir (arba) į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtra Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje; kaimo turizmo sodybų inovatyvus vystymasis išlaikant regionų savitumą bei tradiciškumą; patrauklių kaimo turizmo paslaugų Lietuvos bei užsienio turistams kūrimas.        

SVARBU

Dainų šventės metai
Pažymėdami Dainų ir šokių šventės šimtmetį, Seimo nutarimu, 2024-aisiais minime Dainų šventės atmintinus metus.  Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
sodyba
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

regionaizemaitinja mazoji lietuva dzukija aukstaitija suvalkija

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X