NAUJIENOS

Vėlinės (Ilgės)

Etninės kultūros globos taryba kviečia Vėlinių (Ilgių) laikotarpiu atminti ir pagerbti ne tik mirusius artimuosius, bet visus išėjusiuosius. Uždekime žvakelę ant daug gero visų labui padariusio kraštiečio kapo arba ant užmiršto, niekieno nelankomo kapelio. Aplankykime vietas, kuriose žuvo kovotojai už Lietuvos laisvę. Pagerbkime pilkapius ar kitas senąsias laidojimo vietas, kuriose ilsisi mūsų protėviai.

Be jokios abejonės, reikėtų pasirūpinti, kad šventės vietoje neliktų žvakučių indelių ar kitų gamtai nedraugiškų šventės atributų liekanų.
 
Nuotrauka iš Vytauto Daraškevičiaus fotoalbumo „Saulės ratu“. Joje užfiksuota dailininkės Julijos Ikamaitės inicijuota meninė akcija protėviams atminti, vykusi 2016 metais.

Dėl festivaliui „Skamba skamba kankliai“ neskirto finansavimo

2021 m. spalio 12 d. Etninės kultūros globos tarybos posėdyje buvo aptarta tai, kad Lietuvos kultūros taryba neskyrė finansavimo ateinančių metų festivaliui „Skamba skamba kankliai“.

Tarybos ekspertai atkreipė dėmesį, kad festivalis „Skamba skamba kankliai“ yra įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (https://savadas.lnkc.lt/). Neskyrus finansavimo šiam festivaliui, paneigiama viena iš nacionalinių kultūros paveldo vertybių. Dėl susiklosčiusios situacijos Taryba kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją ir Lietuvos kultūros tarybą. Rašte siūloma ne tik persvarstyti festivalio „Skamba skamba kankliai“ finansavimo galimybes, bet ir iš esmės apmąstyti nacionalinėmis vertybėmis pripažintų kultūros reiškinių finansinės apsaugos mechanizmus.

EKGT raštas „Dėl festivalio „Skamba skamba kankliai“ dalinio finansavimo“    Rašto priedas

EKGT informacija
Nuotrauka iš festivalio „Skamba skamba kankliai" svetainės

Valdžios atstovai palankiai įvertino etnosporto plėtros idėjas

2021 m. spalio 13 d. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė kartu su Lietuvos etnosporto komiteto prezidentu Stanislavu Bajurinu dalyvavo Seimo Jaunimo ir sporto komisijos posėdyje, kur pateikė siūlymus dėl etnosporto plėtros.

Pašventinta Suvalkijos (Sūduvos) heraldika

Spalio 16 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo pašventinti Suvalkijos (Sūduvos) herbas ir vėliava. Regiono vėliavos egzemplioriai buvo įteikti visų krašto savivaldybių merams. Vėliavas įteikė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

„Seimas 2022-uosius paskelbė atmintinais Sūduvos metais. Labai džiugu, kad Sūduvos metus pasitiksime turėdami valstybės pripažintą šio krašto heraldiką“, – kalbėjo D. Urbanavičienė.
 

Kviečiame savivaldybes aktyviai organizuoti pirmąjį Etninės kultūros olimpiados etapą

Šiemet ketvirtą kartą organizuojama Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada. Pagal Olimpiados nuostatus, pirmąjį Olimpiados etapą  organizuoja savivaldybės. Kviečiame Lietuvos savivaldybes aktyviai įsitraukti į Olimpiados pirmojo etapo organizavimą suteikiant galimybę savo miesto ar rajono moksleiviams dalyvauti šioje Olimpiadoje!

Olimpiados sąlygose numatyta, kad organizuojant šį etapą savivaldybės arba jų įgalioti juridiniai asmenys turėtų bendradarbiauti su Etninės kultūros globos taryba arba jos padaliniais etnografiniuose regionuose. Todėl kviečiame kreiptis į:  

Etninės kultūros globos taryba siūlo išsaugoti Kultūros rėmimo fondą

Rugsėjo 15 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Kultūros ministerijos pateiktam Kultūros rėmimo fondo pripažinimo nebegaliojančiu įstatymo projektui. Kultūros rėmimo fondo sunaikinimą siūlančiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad jo rengimą paskatino siekis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, reguliuojantį fondo finansavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei analogišką Vyriausybės nutarimą.

Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ekspertai nepritaria šiam įstatymo projektui, įteisinančiam Kultūros rėmimo fondo sunaikinimą. Seimo Kultūros komitetui adresuotame EKGT rašte atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinis teismas pripažino neteisėtais tik atskirus Kultūros rėmimo fondo įstatymo punktus, tačiau nei Konstitucinis teismas, nei Vyriausybės programa nereikalauja visiškai sunaikinti visą Kultūros rėmimo fondą.

SVARBU

Baltu vienybes sasauka
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X