Etninės kultūros globos taryba

;
;

NAUJIENOS

Prezidentas patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) herbą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas i Lietuvos heraldikos komisijos 2021 m. birželio 11 d. teikimą Nr. 3D-17, 2021 m. birželio 21 d. dekretu Nr. IK-655 „Dėl Suvalkijos (Sūduvos) didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo” patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.

Skaityti toliau

Etninės kultūros globos tarybai – 20 metų

Džiaugiamės galėdami pranešti apie Etninės kultūros globos tarybos veiklos jubiliejų!

Taryba įkurta 2000 m., o 2001-aisiais įsteigti jos padaliniai penkiuose etnografiniuose regionuose – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioninės tarybos. Taigi šiemet sueina 20 metų, kai Etninės kultūros globos taryba veikia visa sudėtimi, per savo padalinius įgijusi visą Lietuvą aprėpiančius pajėgumus.

Ta proga norėtume prisiminti, kokiomis aplinkybėmis buvo įkurta Taryba – ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus sujungianti institucija, padedanti Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Skaityti toliau >>>

EKGT vadovai

Pažymėdami EKGT 20-metį, pristatome buvusius ir esamus Tarybos vadovus.

Pirmuoju Etninės kultūros globos tarybos vadovu norėtųsi vadinti profesorių dr. Norbertą Vėlių – vieną žymiausių Lietuvos tautosakininkų, mitologų, kraštotyrininkų, surengusį daugybę kraštotyros ekspedicijų (ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų gyvenančių lietuvių žemėse), paskelbusį daug kraštotyrinių ir mokslo monografijų, rinkinių ir kitų etninės kultūros srities darbų. Plačiau >>>

Dabartinės kadencijos EKGT sudėtis

Pažymėdami Etninės kultūros globos tarybos 20-metį, pristatome dabartinės kadencijos (2018-2021) Tarybos sudėtį ir dalijamės jos kasdienybės – kas mėnesį vykstančių posėdžių – akimirkomis >>>

Ankstesnių kadencijų EKGT sudėtis

Pažymėdami EKGT 20-metį, pristatome ankstesnių kadencijų Tarybos sudėtį. Tuo pačiu kviečiame pasidžiaugti istorinėmis EKGT nuotraukomis, atspindinčiomis ankstesnių kadencijų Tarybos veiklas >>>

EKGT regioninių tarybų susitikimai

Pažymėdami Etninės kultūros globos tarybos 20-metį, dalijamės EKGT regioninių tarybų pastarųjų metų posėdžių, kuriuos dažnu atveju lydi turtinga kultūrinė programa, akimirkomis >>>

SVARBU

Lietuvos etnorenginių gidas

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos

Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!

Etninė kultūra mokykloje

Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>