Etninės kultūros globos taryba

NAUJIENOS

Lietuvių liaudies dainų metų atidarymo šventė

Kviečiame į Lietuvių liaudies dainų metų atidarymo koncertą „Padainuosim mes sustoję“!

Vasario 8 d. 16 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks Lietuvių liaudies dainų metų atidarymo koncertas „Padainuosim mes sustoję“. Jame skambės įvairių Lietuvos etnografinių regionų  dainos, o žinomi dainininkai ir liaudies muzikos žinovai dalinsis supratimu apie dainuojamojo paveldo ypatybes bei jo gyvybingumą šiandien.

Renginį organizuoja Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Vilniaus etninės kultūros centras.

Koncertas nemokamas. 

Atsisiųsti EKGT pranešimą spaudai >>> 

 

Nacionalinė programa „Etnokultūra pagrindinio ugdymo procese“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akreditavo Nacionalinę pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programą „Etnokultūra pagrindinio ugdymo procese“. Programą parengė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, programos įgyvendinimo partneriai – Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga bei VšĮ „Tarptautinė socialinė akademija“. 

Kviečiame pagrindinio ugdymo įvairių dalykų mokytojus registruotis į šią pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą (10 kreditų) VDU Profesinio tobulinimo instituto svetainėje >>> 

Programa sudaryta iš 5 modulių (iš jų pirmųjų 4 turinio temos atitinka Etninės kultūros bendrosios programos mokymosi turinį 5–10 klasėse pagal keturias temines sritis):  

1. Žmogaus, šeimos, bendruomenės, tautos ryšys ir papročiai (2 kreditai). 

2. Regioninės tapatybės raiška ir gyvenamoji aplinka (2 kreditai). 

3. Pasaulėjauta, žmogaus ryšys su gamta ir ūkinė veikla (2 kreditai).

4. Liaudies kūrybos palikimas ir tęstinumas (2 kreditai).

5. Etninės kultūros ugdymo metodai ir formos, diferencijavimas, planavimas, tarpdalykinė integracija, mokinių pasiekimų vertinimas bei atskiras jų temas, susietas su atskirais koncentrais (2 kreditai).

Programai skirtas valandas pagal atskiras turinio temas sudaro iš viso 270 akad. val., iš jų: teorija – 146 akad. val. ir  praktika – 124 akad. val. (įskaitant savarankišką darbą – 73 akad. val.). 

Programos dalyviai remiantis etnokultūrinio ugdymo specifika įgis ir plėtos kompetencijas, priskirtinas svarbiausioms pedagogų kompetencijų sritims.

Skelbiamas 7-osios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados etapas regionuose

2025 m. vasario mėn. vyks 7-osios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados etapas regionuose.

Olimpiada vyks:

Aukštaitijoje  2025 m. vasario 21 d. 10 val. Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje (P. Širvio g. 7, Zarasai).

Dzūkijoje (Dainavoje) – 2025 m. vasario 28 d. 9.30 val. Alytaus kraštotyros muziejuje (Savanorių g. 6, Alytus).

Mažojoje Lietuvoje – 2025 m. vasario 26 d. 11 val. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre (Gargždų g. 1, Dovilai, Klaipėdos r.).

Suvalkijoje (Sūduvoje) – 2025 m. vasario 25 d. 10 val. Paežerių dvare (Dvaro g. 6, Paežerių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r.).

Žemaitijoje – 2025 m. vasario 21 d. 11 val. Telšių kultūros centro konferencijų salėje (Respublikos g. 18, Telšiai).

2025 m. – Lietuvių liaudies dainų metai

Etninės kultūros globos taryba su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pritarimu 2025 m. paskelbė atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais.

Lietuvių liaudies dainos itin svarbios lietuvio savimonei, dėl to per porą šimtmečių įsitvirtino Lietuvos kaip dainų krašto įvaizdis, o dainuojamoji revoliucija padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę.

Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, savivaldybėms, žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, užsienio lietuvių bendruomenėms aktyviai prisidėti prie atmintinų Lietuvių liaudies dainų metų įgyvendinimo 2025 metais. 

Plačiau>>>

Mes palaikome Ukrainą!

Etninės kultūros globos taryba palaiko Ukrainą, besikaunančią už savo ir mūsų visų laisvę. Smerkiame Rusijos agresiją ir neteisėtą Rusijos įsiveržimą į Ukrainos teritoriją.

Ukrainos žmonės, visa širdimi ir mintimis esame su Jumis!

Padėkime Ukrainai, suteikdami finansinę paramą: https://www.blue-yellow.lt/lt/

Dėl 2026 m. paskelbimo atmintinais Kanklių metais

Etninės kultūros globos taryba 2024 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą dėl pritarimo 2026 m. paskelbti atmintinais Kanklių metais. Rašte pagrindžiama, kodėl yra svarbu 2026 m. paminėti kaip atmintinus Kanklių metus:

„Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT, Taryba) 2024 m. spalio 10 d. posėdyje svarstė siūlymą 2026-uosius paskelbti atmintinais Kanklių metais atsižvelgiant į Skriaudžių kanklių ansamblio 120-mečio sukaktį 2026 m. – tai būtų tinkama proga atkreipti visuomenės dėmesį į kankles kaip vieną lietuviškosios tapatybės ženklų. Suprasdama, kad Lietuvos Respublikos Seimas  savo nutarimu jau patvirtino atmintinų metų 2026-aisiais sąrašą ir į jį būtų sunku įterpti atmintinus Kanklių metus, Taryba nusprendė savo nutarimu patvirtinti atmintinus Kanklių metus 2026-aisiais metais ir prašo Seimo Kultūros komitetą pritarti šiam nutarimui – panašiai EKGT nutarimu, pritariant Seimo Kultūros komitetui, buvo patvirtinti atmintini Lietuvių liaudies dainų metai 2025-aisiais.

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis. Nuo XX a. pradžios kanklės įgavo lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simbolinę reikšmę – tuomet paplito tradicija kankles kaip lietuvybės simbolį turėti savo namuose, kanklininko vaizdinys tapo dažnas vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje ir literatūros kūriniuose, o pačių kanklių atvaizdas iki šiol tebenaudojamas taip tautinio identiteto ženklas. 1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis, kuriam atsirasti daug įtakos turėjo ne tik Prano Puskunigio švietėjiška veikla, bet ir tautinio sąmoningumo pakilimo nuotaikos, „lietuviškuose vakaruose“ vis dažniau pasirodantys kanklininkai ar jų būreliai. Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimas žymi didžiulį pokytį lietuviško kankliavimo istorijoje – iki tol kanklės buvo priskiriamos vien kaimo tradicijai, o nuo 1906 metų pradėta jas vertinti kaip tautinį instrumentą, kankliavimo tradicija išplito ir į miestus.

Šiomis dienomis Lietuvoje kanklių tradicija yra labai gyvybinga ir aktuali: pastaruoju metu kanklių prestižas vis labiau kyla visuomenėje, kanklių tradicijos tęstinumą užtikrina įvairios kanklininkų bendruomenės, daugėja norinčiųjų išmokti jomis skambinti, plečiasi kankliavimo raiška – kanklių muzika vis dažniau skamba ne tik koncertuose, bet ir įvairiomis kitomis progomis (asmeninių, šeimos švenčių metu, atmintinių dienų minėjimuose, šalies kultūrinio savitumo pristatymuose užsienyje ir kt.).

Remdamiesi tuo, kad 2026 metais sukanka 120 metų nuo Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimo, žyminčio kanklių kaip tautinę lietuvių tapatybę simbolizuojančio muzikos instrumento proveržį, siekdami aktualizuoti kanklių reikšmę Lietuvai bei tęsti kankliavimo tradicijas visuomenėje, prašome Seimo Kultūros komiteto pritarti EKGT sprendimui 2026-uosius metus paskelbti atmintinais Kanklių metais.“

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. gruodžio 19 d. priėmė rezoliuciją Nr. XV-97 „Dėl 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“.

Šioje rezoliucijoje Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, papildo ir patikslina atmintinų 2026 metais minimų Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą, kuriame įtraukta kanklių tradicijai Lietuvoje labai svarbi sukaktis – 1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis ir 2026 m. minimos 120-osios šio ansamblio įkūrimo metinės.

Lietuvos Respublikos Seimas šia rezoliucija siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas 2026 metais minimų sukakčių minėjimo programoms parengti, į šias komisijas įtraukti Lietuvos Respublikos valstybės institucijas, savivaldybes, bendruomenes, visuomenines organizacijas, asociacijas ir piliečius.

Rezoliucijos nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5ef57202be1111ef940bca4d136e126f?jfwid=c81qwnicf

EKGT informacija

Nuotraukoje – „Tramtatulio“ laureatės groja suvalkietiškomis kanklėmis

SVARBU

Dainų šventės metai
Pažymėdami Dainų ir šokių šventės šimtmetį, Seimo nutarimu, 2024-aisiais minime Dainų šventės atmintinus metus.  Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
sodyba
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

regionaizemaitinja mazoji lietuva dzukija aukstaitija suvalkija

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X