Etninės kultūros globos taryba

Etninės kultūros globos taryba (Taryba) pateikė Seimui siūlymus papildyti Regioninės plėtros įstatymą nuostatomis dėl etnografinių regionų ir kultūros. Be to, Taryba yra pateikusi siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymą nauja valstybės deleguota savivaldybėms funkcija dėl kultūros (apimant ne tik etninę kultūrą, bet ir nacionalinę kultūrą, kultūros paveldo išsaugojimą ir kt.). Tarybos siūlymai dėl Vietos savivaldos ir Regioninės plėtros įstatymų papildymo buvo aptarti 2025 m. birželio 11 d. bendrame Seimo Kultūros komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje.

Savo rašte dėl Regioninės plėtros įstatymo papildymo Taryba atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas apsiriboja tik ekonominiais ir socialiniais tikslais, o kultūros svarba regionuose pabrėžiama tiek tarptautiniu lygmeniu (Europos regionų asamblėjos deklaracijoje, Europos Sąjungos plėtojamoje sanglaudos politikoje), tiek kai kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Konkretizuoti sprendiniai. Lietuvos regionai 2030“). Tuo remdamasi Taryba pasiūlė Regioninės plėtros įstatyme apibrėžiant regiono sąvoką neapsiriboti vien apskritimis, bet ir įtraukti kultūros savitumu pasižyminčius etnografinius regionus, taip pat papildyti kultūrinėmis nuostatomis įstatymo straipsnius dėl regiono plėtros tarybos veiklos tikslų ir funkcijų, dėl nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždavinių, dėl regioninės svarbos projektų ir kt.

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. birželio 10 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais 2027-uosius – Knygnešystės, 2028-uosius – Tautinių žaidimų, 2029-uosius – Sutartinių (30 min.).

2. Dėl Lietuvių liaudies dainų metų priemonės „Lietuvių liaudies dainų, kurias turi mokėti visa Lietuva, rinkimai“ įgyvendinimo plano (20 min.).

3. Dėl atmintinų Kanklių metų 2026 metais įgyvendinimo plano sudarymo (15 min.).

4. Dėl EKGT 25-mečio renginio scenarijaus ir EKGT veiklos sklaidos (20 min.).

5. Dėl regioninių tarybų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo (10 min.).

6. Dėl etnografinių regionų pristatymų EKGT svetainėje tobulinimo (15 min.).

7. Kiti klausimai.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe (pirmininkas Juozas Olekas) pakvietė su šiuo klausimu susijusių institucijų ir visuomenės atstovus į diskusiją „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“, vykusią 2024 m. birželio 4 d. Seimo lankytojų centre, Vilniuje.

Diskusija rengta atsižvelgiant į tai, kad dabar šis regionas oficialiai vadinamas Suvalkija (Sūduva) remiantis teisės aktais, tačiau EKGT regioninė taryba, kurią sudaro 29 atstovai iš krašto savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, jau daugiau kaip 20 metų siekia įtvirtinti regiono pavadinimą Sūduva. Norima atsikratyti carinės Rusijos sukurtos Suvalkų gubernijos (gyvavusios 1867–1915 m.) palikimo, dėl kurio šį kraštą visų pirma pradėta lenkiškai vadinti  Suwalszchyzna, o lietuviškai – Suvalkija (pastarasis pavadinimas labiausiai įsitvirtino nuo 1977 m., kai Istorijos institute susirinkę etnologai ir kalbininkai nutarė nebenaudoti kitų pavadinimų – Sūduva, Užnemunė). Nepaisant to, krašto bendruomenė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vis dažniau naudoja Sūduvos pavadinimą kaip pagrindinį.

Diskusijos dalyvius pasveikino Seimo narys Juozas Olekas. Jis pabrėžė, kad norima susigrąžinti istorinį vardą Sūduva, nes Suvalkijos pavadinimas yra primestas carinės Rusijos okupacijos metais. Nors per daugelį metų pavadinimas Suvalkija tarsi prigijo, tačiau nedingo ir Sūduva: išliko senuoju pavadinimu įvardyta Sūduvos aukštuma, šiuo vardu vadinamos sporto komandos, įstaigos, įvairios organizacijos, renginiai ir kt. Šiandien šio krašto žmonės su mielu noru šį vardą vartoja, todėl jaučiama didelė pareiga susigrąžinti istorinę tiesą.

Įžanginius pranešimus skaitė EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninė taryba) atstovas Gintaras Skamaročius.

2025 m. gegužės 30 d. Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė susitiko su Neringos vicemeru Narūnu Lendraičiu.

Susitikimo metu buvo svarstomos verslinės žvejybos Kuršių mariose išsaugojimo galimybės, aptarti etninės kultūros klausimai ir tolesnis bendradarbiavimas.

Neringos vicemeras N. Lendraitis pakvietė kartu su visų etninės kultūros regioninių tarybų atstovais rudenį susirinkti Nidoje.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe (pirmininkas Juozas Olekas) kviečia į diskusiją „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“, kuri vyks 2024 m. birželio 4 d. nuo 14 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius).

Diskusijoje įžanginius pranešimus skaitys EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninė taryba) atstovas Gintaras Skamaročius, pasisakys Seimo narys Juozas Olekas. Kviečiame diskusijoje dalyvauti Seimo narius, regiono savivaldybių atstovus, istorikus, etnologus, kalbininkus ir kitus besidominčius šia tema. Diskusija bus transliuojama internetu, tačiau pasisakyti bus galima tik dalyvaujant tiesiogiai.

Diskusija rengiama atsižvelgiant į tai, kad dabar šis regionas oficialiai vadinamas Suvalkija (Sūduva) remiantis teisės aktais, tačiau EKGT regioninė taryba, kurią sudaro beveik 30 atstovų iš krašto savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, jau daugiau kaip 20 metų siekia įtvirtinti regiono pavadinimą Sūduva. Norima atsikratyti carinės Rusijos sukurtos Suvalkų gubernijos (gyvavusios 1867–1915 m.) palikimo, dėl kurio šį kraštą visų pirma pradėta lenkiškai vadinti  Suwalszchyzna (taip jis Lenkijoje vadinamas iki šiol, nurodant ir Lietuvos regioną), o lietuviškai – Suvalkija (pastarasis pavadinimas labiausiai įsitvirtino nuo 1977 m., kai Istorijos institute susirinkę etnologai ir kalbininkai nutarė nebenaudoti kitų pavadinimų – Sūduva, Užnemunė). Nepaisant to, krašto bendruomenė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vis dažniau naudoja Sūduvos pavadinimą kaip pagrindinį. Nuomonei dėl Sūduvos vardo susigrąžinimo ne kartą buvo pritarę ir EKGT nariai (pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 10 d. posėdžio sprendimu).

Kviečiame dalyvauti diskusijoje ir išsakyti nuomones dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo. 

2025 m birželio 4 d. 14 val. diskusijos tiesioginės transliacijos nuoroda https://youtu.be/uyaBQMjRewQ

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašome iki 2025 m. birželio 3 d. registruotis el. paštu etnosuduva@ekgt.lt, nurodant savo vardą, pavardę, pareigas ir atstovaujamą instituciją, pageidavimą pasisakyti. Detalesnė informacija tel. +370 688 51147.

EKGT informacija

Artėjant Tarptautinei kaimynų dienai (paskutinį gegužės penktadienį), Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybes, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją, pabrėždama geros kaimynystės ir bendruomeniškumo aktualumą ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, atkreipdama dėmesį į vis labiau įsigalintį susvetimėjimą, individualizmą ir iš to kylantį žmonių vienišumą.

Siekiant įveikti didžiulį žmonių susvetimėjimą vien Kaimynų dienos nepakanka – reikėtų skatinti bendruomeniškumą ne tik šventinėmis progomis, bet ir kasdieniame gyvenime, siekiant suteikti pagalbą vieni kitiems, ypač ištikus krizei. Visa tai būdinga nuo seno Lietuvoje gyvavusioms geros kaimynystės tradicijoms: tai ir socialinė pagalba ištikus nelaimei, ir pagalba susirgus, ir šventės, ir talkos, laisvalaikio praleidimas.

Rašte raginama kuo daugiau dėmesio skirti bendruomeniškumo skatinimui mokyklose ir mokyklų sąsajų su vietos bendruomenėmis stiprinimui. Taryba siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai permąstyti rekomendacijas dėl mokinių socialinės-pilietinės veiklos, kuri šiuo metu yra daugiau orientuota į individualią atskirų mokinių prieigą, dažniausiai siūlant veiklas vykdyti individualiai ar grupėmis už mokyklos ribų.

Taryba kviečia tiek mokyklas, tiek įvairias vietos bendruomenes (sodų bendrijas, kaimo, miestelių ir miestų bendruomenes) skirti kuo daugiau dėmesio savo bendruomenės narių pažinimui, tarpusavio pagalbos galimybių išsiaiškinimui, skatinti nuolatinį bendravimą, organizuoti bendras talkas, šventes ir kitus renginius, kurti naujas ar stiprinti esamas bendruomenės tradicijas.

Su Etninės kultūros tarybos raštu galima susipažinti čia >>>

Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka

EKGT informacija