Etninės kultūros globos taryba

Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys susitiko su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku. Susitikimo metu aptarti aktualūs etninės kultūros, lietuviškos tapatybės stiprinimo bei kultūros paveldo išsaugojimo klausimai.

Svarbiausios susitikimo temos:

– Etnologijos ir folkloristikos studijos: drauge prisiminti ankstesni ir naujos EKGT kadencijos prioritetiniai siekiai susigrąžinti Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį bei aptarti tolesnius žingsnius šiam klausimui spręsti.

– Tautinis ugdymas ir atmintis: prisimenant 2023 m. Seime vykusios konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ pranešimus ir išvadas, akcentuotas etninės kultūros ugdymo plėtros bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose aktualumas. Taip pat aptartos iniciatyvos ugdant tautinę tapatybę per asmenybes, stiprinusias Lietuvos istorijos ir kultūros stuburą – aptartas istoriko Simono Daukanto veiklos aktualinimas bei pasirengimas 2027 m. minėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 480 metų sukaktį.

– Istoriniai vietovardžiai: išsakytas rūpestis dėl teisiškai nuo 2014 m. neišspręsto istorinių vietovardžių išsaugojimo klausimo, kadangi vis dar susiduriama su beatodairišku istorinių vietovardžių braukimu iš juridinės vartosenos, ieškant suinteresuotas puses tenkinančių formuluočių.

– Etnografinių regionų globa: pasikeista nuomonėmis dėl regioninių tapatybių savitumo. Aptarti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio pavadinimo patikslinimo bei Žemaitijos kultūrinių draugijų siūlymai, pabrėžiant, kad sprendimuose būtina matyti visą Lietuvos istorinį ir kultūrinį kontekstą.

Susitikimo pabaigoje pasidžiaugta ilgamete bendradarbiavimo patirtimi ir išsakyta viltis, kad valstybei bei mūsų tautai svarbūs kultūros ateities klausimai bus sėkmingai sprendžiami bendromis pastangomis.

V. Jocio nuotr.

EKGT informacija

Liepos 13 d. įvyko paskutinis prieš vasaros atostogas Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis, kuriame svarstyti keli svarbūs klausimai.

Vienas esminių sprendimų, kaip pabrėžė komisijos pirmininkas prof. dr. Valdas Rakutis, – „komisija bendru sutarimu pritarė darbo grupės parengtai lituanistikos sąvokos apibrėžčiai, kuri bus siūloma kaip pagrindas rengiant atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Diskusijoje buvo įvertintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Seimo kanceliarijos Terminijos komisijos išvados, o galutinis apibrėžimas papildytas žodžiu „paveldas“, pabrėžiant, kad lituanistika apima ne tik kalbą, istoriją ir kultūrą, bet ir visą lietuvių kultūrinio paveldo visumą.“

Šis apibrėžimas bus įtrauktas į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, keičiant atskirus jo straipsnius. Tai padės aiškiau apibrėžti įstatymo prioritetus ir turinį.

Dėkojame Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Jakavičiutei-Miliauskienei, vadovavusiai lituanistikos sąvokos apibrėžimo darbo grupei. Prie svarstymų aktyviai prisidėjo EKGT atstovai – pirmininkas Virginijus Jocius ir tarybos narė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, taip pat humanitarinių institutų mokslininkai, Seimo nariai bei suinteresuotų institucijų atstovai.

EKGT informacija

Sveikiname Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga!

Liepos 6-oji – tai diena, kai drauge prisimename savo valstybės istoriją, didžiuojamės jos ištakomis bei iškovota laisve ir iš naujo pajuntame, kokia stipri yramus vienijanti tautinė tapatybė.

Valstybės dienos vakarą visame pasaulyje susibūrusius bendrai giedoti „Tautišką giesmę“ tautiečius kviečiame pasipuošti tautiniu kostiumu ar jo detalėmis. Tautinis kostiumas – tai ne tik iškilmingas drabužis, bet ir gyvas mūsų protėvių grožio pajautos bei kultūrinės atminties ir tautiškos tapatybės liudijimas, perduodamas iš kartos į kartą.

Laikydami rankose Trispalvę ir giedodami „tautišką giesmę“ pasijuntame vieno krašto, vienos Lietuvos piliečiais, atsakingais už jos dabartį ir ateitį.

Tegul Valstybės diena įkvepia puoselėti tai, kas mus vienija – lietuvių kalbą, etninę kultūrą ir meilę savo kraštui. Gražios, prasmingos ir vienybės kupinos šventės!

Tarybos pirmininkas Virginijus Jocys

Artėja Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Ši diena visų mūsų pilietinių ir patriotinių pastangų dėka palaipsniui užsipildė iškilmingu turiniu ir visuomenės iniciatyvomis. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą „Dėl švenčių dienų“, kuriuo liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – oficialiai paskelbė valstybės švente. Nuo tada ją minime kaip Valstybės dieną. 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės vėliavos įstatymą, pagal kurį liepos 6-ąją iškeliamos Lietuvos valstybės ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos, o nuo 2009 m. Valstybės diena pasipildė „Tautiškos giesmės“ giedojimu: minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009 m. liepos 6-ąją „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną. 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, juo oficialiai pakeitė liepos 6-osios šventės pavadinimą, kurį vartojame ir dabar, bei oficialiai įteisino tradiciją per šią šventę kasmet visame pasaulyje vienu metu giedoti Lietuvos himną. Šiandien turime valstybinės šventės visumą – keliame nacionalinę ir istorinę vėliavas, drauge visame pasaulyje giedame „Tautišką giesmę“. Į šventę ateiname pasipuošę – jau dažnas tautiniu kostiumu ar tautiniais elementais – sege, tautine juosta, juostele, skara ar kt., suvokdami, kad tautinis kostiumas yra vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formų.

2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Etninės kultūros globos taryba pristato trečiojo ketvirčio svarbiausius renginius ir kviečia aktyviai juose dalyvauti.

Birželio–rugsėjo mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių festivalių, koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai, jaunimas. Didelis dėmesys skiriamas tradicijos tęstinumui, bendruomeniškumui ir gyvam kultūros patyrimui.

Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. plano III ketvirčio svarbiausi renginiai

EKGT informacija

Išsipinkime vartus iš rasotų žolynų,
Iš raskilų, dobilų, kupolių, smilgų,
Iš besileidžiančios saulės, kylančio mėnulio,
Iš žibančios žvaigždės, lydinčio Sietyno.
Išsipinkime vartus iš meilės ir vilties,
Iš dainų, sutartinių ir šokių prie laužo,
Ir eikime per tekančios saulės vartus
Vieni kitų pasitikti...

Kas jau pynė vainikus, rentė vartus ir ėjo pro juos, kas jau kūrė laužą ir kas tai dar daro ar darys – visus su Vasarvidžio švente!

EKGT pirmininkas Virginijus Jocys

V. Jocio nuotrauka