NAUJIENOS
.jpg)
Su apginta Lietuvos laisve! Su Laisvės gynėjų diena!
Manto Puidos nuotrauka
.jpg)
Taryba siekia, kad Nacionalinė J. Basanavičiaus premija būtų teikiama kartu su kitomis Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis
2021 m. sausio 7 d. Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Simoną Kairį bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą. Tarybos kreipimesi išdėstytos problemos, susijusios su Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato diplomo ir ženklo įteikimu.

Tarybos pirmojo metų posėdžio darbotvarkė
Pirmasis 2021 metų tarybos posėdis vyks sausio 12 d. 13 val. nuotoliniu būdu. Posėdyje numatomi klausimai:
- Dėl Tarybos 2020–2022 m. strateginio veiklos plano ir 2020 m. sąmatos įvykdymo (20 min.).
- Dėl Tarybos 2021–2023 m. strateginio veiklos plano ir 2021 m. sąmatos tvirtinimo (15 min.).
- Dėl 2021 m. Tarybos veiklos plano (20 min.).
- Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos teikimo šventės surengimo (20 min.).
- Kiti klausimai (10 min.).
Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – studijoje „Giedražolė“ sukurtas žolynas
.jpg)
Etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas
.jpg)
Dėl nepakankamo etninės kultūros finansavimo KRF lėšomis
Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT) jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad etninei kultūrai vis mažinamas finansavimas KRF lėšomis, kurias skirsto Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT). EKGT pastebi, kad kasmet padėtis tik blogėja, nepaisant to, kad KRF lėšos nuolat auga.
Aukštaitijos tarybos paskutinio metų posėdžio nutarimai
Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos paskutinis metų posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 11 d. nuotoliniu būdu. Posėdyje svarstyti klausimai: dėl Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų, dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso rezultatų, dėl pasirengimo Etninės kultūros olimpiados I-ajam savivaldybių turui ir kt.
SVARBU

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>