Etninės kultūros globos taryba

2025 m. birželio 26 d. Lietuvos savivaldybėms buvo išsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas „Dėl aštuntosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“ >>>. Rašte informuojama, kad 2025–2026 mokslo metais organizuojama jau aštunta Olimpiada, savivaldybės kviečiamos dalyvauti Olimpiadoje. Dalyvauti Olimpiadoje buvo pakviestos dalyvauti ir užsienio lietuvių bendruomenės.

Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 24 d. el. paštu info@ekgt.lt (arba prašome informuoti toliau nurodytus kontaktinius asmenis). Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2025 m. gruodžio 1 d.

Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1–4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių. Tokiu atveju vaikai vertinami atskirai (surašomi du protokolai – kiekvienai savivaldybei atskirai), kad mokiniai į regioninį turą būtų siunčiami nuo savo savivaldybės.

Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1–3 vietų laimėtojams (10–12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos – 1 tašką, trečios vietos – 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško). Be to, pirmojo ir antrojo etapo laimėtojams dalyvavimas Olimpiadoje padeda įstoti į licėjus ar gimnazijas.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) išreiškė nepritarimą siūlymui išbraukti iš švenčių dienų sąrašo Vėlines siekiant suteikti švenčių dienos statusą Laisvės gynėjų dienai sausio 13-ajai ir ragina Seimo narius nepritarti tokiam sprendimui. Taryba atkreipia dėmesį, kad Vėlinės turi ne tik gilias tautines ir dvasines šaknis, bet ir išskirtinę istorinę reikšmę Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai kontekste.

„Vėlinės buvo ta diena, kai net po ginkluoto partizaninio pasipriešinimo nuslopinimo Lietuvoje žmonės taikiai priešinosi okupacinei santvarkai – gėlėmis, dainomis, žvakėmis ir protesto eisenomis. Šie Vėlinių minėjimai buvo ypač ryškūs 1956–1957 m., kai tūkstantinės minios susirinkdavo kapinėse pagerbti tautos didvyrių, o po to su šūkiais „Laisvę Lietuvai!“ išeidavo į gatves nepaisydami represijų“, – sako Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Pasak EKGT, dabartinės Vėlinių tradicijos tiesiogiai siejasi su Sausio 13-osios aukų atminimo pagerbimu – šiomis dienomis lankomi laisvės gynėjų, partizanų, tremtinių, valstybingumo veikėjų, protėvių kapai, tvarkomos apleistos kapinės, vykdomi žygiai, kurie suburia bendruomenes ir stiprina istorinį sąmoningumą.

Taryba kviečia Seimą nepažeisti istorinės pusiausvyros: „Sausio 13-oji turi savo gyvas tradicijas, kurios šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos ugdymo įstaigose ir darbovietėse. Paversti ją nedarbo diena – tai rizika susilpninti šios dienos ugdomąjį potencialą. O išbraukti Vėlines – tai prarasti reikšmingą tautos atminties kertinį akmenį.“

EKGT raštas Lietuvos Respublikos Seimo nariams 

Vytauto Daraškevičiaus nuotraukoje – Vėlinių ugnys

EKGT informacija

Šeštasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. birželio 10 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir svečiai – Audronė Daraškevičienė, Istorijų namų edukatorė bei Stanislav Bajurin, Lietuvos etnosporto komiteto vadovas.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai: dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais 2027-uosius – Knygnešystės, 2028-uosius – Tautinių žaidimų, 2029-uosius – Sutartinių; dėl Lietuvių liaudies dainų metų priemonės „Lietuvių liaudies dainų, kurias turi mokėti visa Lietuva, rinkimai“ įgyvendinimo plano; dėl atmintinų Kanklių metų 2026 metais įgyvendinimo plano sudarymo; dėl EKGT 25-mečio renginio scenarijaus ir EKGT veiklos sklaidos; dėl regioninių tarybų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo; dėl etnografinių regionų pristatymų EKGT svetainėje tobulinimo.

Daug dėmesio sulaukė klausimas dėl atmintinų metų. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė planuojamus atmintinus metus ir jų pasirinkimo pagrindą. Lietuvos etnosporto komiteto vadovas Stanislav Bajurin kalbėjo, kad atmintini Tautinių žaidimų metai gali padėti populiarinti etnosportą. Taryba bendru sutarimu nutarė teikti kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija siūlymą Seimui paskelbti 2027-uosius metus atmintinais Knygnešystės metais, susiejant juos su pirmosios knygnešių organizacijos įkūrimo 160 metų jubiliejumi; inicijuoti atmintinus Tautinių žaidimų metus 2028-aisiais metais, susiejant juos su žymaus tautinių žaidimų puoselėtojo Karolio Dineikos 120 metų jubiliejumi, taip pat teikti siūlymą atskiru Seimo nutarimu 2029-uosius paskelbti Sutartinių metais, susiejant juos su pirmuoju sutartinių paminėjimu prieš 200 metų. 

Etninės kultūros globos taryba (Taryba) pateikė Seimui siūlymus papildyti Regioninės plėtros įstatymą nuostatomis dėl etnografinių regionų ir kultūros. Be to, Taryba yra pateikusi siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymą nauja valstybės deleguota savivaldybėms funkcija dėl kultūros (apimant ne tik etninę kultūrą, bet ir nacionalinę kultūrą, kultūros paveldo išsaugojimą ir kt.). Tarybos siūlymai dėl Vietos savivaldos ir Regioninės plėtros įstatymų papildymo buvo aptarti 2025 m. birželio 11 d. bendrame Seimo Kultūros komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje.

Savo rašte dėl Regioninės plėtros įstatymo papildymo Taryba atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas apsiriboja tik ekonominiais ir socialiniais tikslais, o kultūros svarba regionuose pabrėžiama tiek tarptautiniu lygmeniu (Europos regionų asamblėjos deklaracijoje, Europos Sąjungos plėtojamoje sanglaudos politikoje), tiek kai kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Konkretizuoti sprendiniai. Lietuvos regionai 2030“). Tuo remdamasi Taryba pasiūlė Regioninės plėtros įstatyme apibrėžiant regiono sąvoką neapsiriboti vien apskritimis, bet ir įtraukti kultūros savitumu pasižyminčius etnografinius regionus, taip pat papildyti kultūrinėmis nuostatomis įstatymo straipsnius dėl regiono plėtros tarybos veiklos tikslų ir funkcijų, dėl nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždavinių, dėl regioninės svarbos projektų ir kt.

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. birželio 10 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais 2027-uosius – Knygnešystės, 2028-uosius – Tautinių žaidimų, 2029-uosius – Sutartinių (30 min.).

2. Dėl Lietuvių liaudies dainų metų priemonės „Lietuvių liaudies dainų, kurias turi mokėti visa Lietuva, rinkimai“ įgyvendinimo plano (20 min.).

3. Dėl atmintinų Kanklių metų 2026 metais įgyvendinimo plano sudarymo (15 min.).

4. Dėl EKGT 25-mečio renginio scenarijaus ir EKGT veiklos sklaidos (20 min.).

5. Dėl regioninių tarybų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo (10 min.).

6. Dėl etnografinių regionų pristatymų EKGT svetainėje tobulinimo (15 min.).

7. Kiti klausimai.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe (pirmininkas Juozas Olekas) pakvietė su šiuo klausimu susijusių institucijų ir visuomenės atstovus į diskusiją „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“, vykusią 2025 m. birželio 4 d. Seimo lankytojų centre, Vilniuje.

Diskusija rengta atsižvelgiant į tai, kad dabar šis regionas oficialiai vadinamas Suvalkija (Sūduva) remiantis teisės aktais, tačiau EKGT regioninė taryba, kurią sudaro 29 atstovai iš krašto savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, jau daugiau kaip 20 metų siekia įtvirtinti regiono pavadinimą Sūduva. Norima atsikratyti carinės Rusijos sukurtos Suvalkų gubernijos (gyvavusios 1867–1915 m.) palikimo, dėl kurio šį kraštą visų pirma pradėta lenkiškai vadinti  Suwalszchyzna, o lietuviškai – Suvalkija (pastarasis pavadinimas labiausiai įsitvirtino nuo 1977 m., kai Istorijos institute susirinkę etnologai ir kalbininkai nutarė nebenaudoti kitų pavadinimų – Sūduva, Užnemunė). Nepaisant to, krašto bendruomenė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vis dažniau naudoja Sūduvos pavadinimą kaip pagrindinį.

Diskusijos dalyvius pasveikino Seimo narys Juozas Olekas. Jis pabrėžė, kad norima susigrąžinti istorinį vardą Sūduva, nes Suvalkijos pavadinimas yra primestas carinės Rusijos okupacijos metais. Nors per daugelį metų pavadinimas Suvalkija tarsi prigijo, tačiau nedingo ir Sūduva: išliko senuoju pavadinimu įvardyta Sūduvos aukštuma, šiuo vardu vadinamos sporto komandos, įstaigos, įvairios organizacijos, renginiai ir kt. Šiandien šio krašto žmonės su mielu noru šį vardą vartoja, todėl jaučiama didelė pareiga susigrąžinti istorinę tiesą.

Įžanginius pranešimus skaitė EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninė taryba) atstovas Gintaras Skamaročius.