NAUJIENOS

Etninės kultūros globos taryba ruošiasi Kultūros ministerijai išsakyti etninės kultūros problemas

Balandžio 12 dieną planuojamas Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos atstovų susitikimas. Susitikimą inicijuoja EKGT, norėdama išsakyti savo susirūpinimą dėl dėmesio lietuvių etninei kultūrai ir apskritai lietuvybei svarbiuose Kultūros ministerijos dokumentuose stygiaus.

Ketvirtojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

Etninės kultūros globos tarybos ketvirtasis 2021 metų posėdis vyks balandžio 13 d. 13.00 val. nuotoliniu būdu. Posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai:

  1. Dėl planuojamo tradicinio žvejybos verslo Kuršių Nerijoje uždraudimo  (50 min.).
  2. Dėl siūlymo surengti  forumą kartu su Prezidentūra dėl etninės kultūros vaidmens kultūros ir regioninėje politikoje (25 min.).
  3. Dėl siūlymo papildyti Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo 3 straipsnį nauja dalimi (25 min.).
  4. Dėl padėkos Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmonai Y. Yamasaki už indėlį propaguojant tradicinių kanklių muziką Lietuvoje (10 min.).
  5. Dėl regioninių tarybų siūlymų keisti Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus dėl regioninių tarybų pirmininkų kadencijų (5 min.).
  6. Dėl regioninės tarybos sudėties keitimo (5 min.).
  7. Kiti klausimai (10 min.).

Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – studijoje „Giedražolė“ sukurtas žolynas

EKGT pranešimas spaudai dėl A. ir J. Juškų muziejuje susiklosčiusios situacijos

Siekiant išsaugoti Vilkijoje beveik 300 metų senumo pastatą, kuriame ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas kunigas Antanas Juška, visuomenės iniciatyva imta ieškoti žmogaus, kuris galėtų gyventi atkuriamoje muziejaus sodyboje ir taip padaryti ją gyvą. Tuo žmogumi tapo Arūnas Sniečkus, kuris buvo priimtas į muziejaus direktoriaus pareigas sudarant jam sąlygas apsigyventi muziejui priklausančiose patalpose.

Sveiki sulaukę šventų Velykų!

Brangieji,
 
būkite pasveikinti sulaukę šventų Velykų!
Tegul jos atneša džiaugsmą ir pripildo širdis pavasariškos šilumos!
 
Etninės kultūros globos tarybos vardu pirmininkė
Dalia Urbanavičienė
 
Nuotraukoje – Jurgitos Treinytės (Jorės) skutinėti margučiai iš parodos „Margutis – pavasario sukutis"

Etnosporto reglamentavimas ir plėtra aptarti tarpinstituciniame susitikime

2021 m. balandžio 1 d. įvyko Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Etninės kultūros globos tarybos (EKGT), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos etnosporto komiteto (LEK) ir Lietuvos imtynių federacijos (LIF) atstovų susitikimas. Dalyvavo:  ŠMSM viceministras Linas Obcarskas, ŠMSM Sporto grupės vadovas Rolandas Zuoza ir patarėja Ilona Šimkūnaitė, EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė,  Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas ir LEK atstovai Stanislav Bajurin, Tomas Gervė, Rimantas Diržius, Jevgenij Belov, Vilius Marma.

Sveikinimai Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio proga

Šiomis dienomis švenčiamas visai Lietuvai svarbaus istorinio įvykio – Palangos grąžinimo Lietuvai – šimtmečio jubiliejus. Ta proga Etninės kultūros globos taryba siunčia sveikinimus Palangos miesto vadovybei ir visiems palangiškiams:

SVARBU

Baltu vienybes sasauka
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose saugomos kaimo architektūros tradicijos, puoselėjamos senosios lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius, dalyvaudami šiose sodybose rengiamose etnokultūrinėse edukacijose.
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X