LIETUVOS ETNORENGINIŲ GIDAS

Galima sakyti, kad pavasaris Lietuvoje prasideda nuo „Kaziuko". „Kaziukas" - tai šimtametėmis tradicijomis garsėjanti Vilniaus Kaziuko mugė. Ji kilusi iš šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Dabar tai visos Lietuvos amatininkų suvažiavimas. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis jie užpildo Vilniaus gatves, džiugindami tradiciniais dirbiniais ir kūrybiškomis naujovėmis. Įspūdį daranti unikaliomis vilnietiškomis verbomis mugė yra tapusi Vilniaus simboliu ir svarbiu įvykiu visos Lietuvos etnokultūriniame gyvenime.

2022 metais Kaziuko mugė vyks kovo 4–6 dienomis. Platesnė informacija – svetainėje www.craftson.lt Beje, šioje svetainėje rasite informaciją ne tik apie Kaziuko mugę. Tai elektroninė erdvė, kurioje pristatomi Lietuvos amatininkų, tautodailininkų ir kitų kūrėjų rankų darbo gaminiai. Ji padės, jei tikrajame Kaziuke nepavyktų sudalyvauti.

Keletas kitų nuorodų į Lietuvos kūrėjų rankų darbo gaminius pristatančias elektronines erdves: Lietuvos saugomų teritorijų svetainė Gamtoje.org, Baltiškų papuošalų elektroninė parduotuvė Ethnicshop.lt, veidaknygės grupė Lietuvos amatininkai, veidaknygės grupė Lietuvos kūrėjai, amatininkai, tautodailininkai.

Nuotrauka iš Kaziuko mugės svetainės Kaziuko mugės paskyros veidaknygėje

Kovo 20-21 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Tačiau šiaurinio pusrutulio gyventojams tai yra ypatingas momentas, nes nuo šios dienos naktis pasidaro trumpesnė už dieną: nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai. Pavasario lygė - senosiose mūsų kraštų tradicijose buvo laikoma Naujų metų pradžia.

Pavasario lygiadienis itin įspūdingai minimas Vilniuje. Nuo 2008 m. Šventaragio slėnyje uždegamos Pavasario lygiadienio ugnys: moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, kuriais papuošia medžius, iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus. Šie ženklai palei medžių šaknis šviečia per visą naktį.

Plačiau apie renginį - Vilniaus etninės kultūros centro svetainėje: www.etno.lt. Nuotrauka iš www.etno.lt.

Šv. Velykos - tai svarbiausia, beveik kiekvienuose namuose švenčiama pavasario šventė, simbolizuojanti gam­tos atbudimą, krikščionims -  Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirties. Šventę supa daugybė po šiai dienai išlikusių papročių. Nuo seniausių laikų iki pat šiol per Velykas Lietuvoje šeimos susirenka prie pavasario žalumynais išpuošto šventinio stalo, dažomi, ritinėjami ir mušami margučiai. 

Rumšiškėse įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus Velykų antrąją dieną kviečia į šventę, kurioje galima susipažinti su etnografinėmis Velykų tradicijomis. Visi kviečiami suptis velykinėmis sūpuoklėmis ir sužino, jog tai vaisingumą skatinantis apeiginis veiksmas. Galima įsimaišyti į lalauninkų (kaimynus lankančių dainininkų būrį). Primenama apie berželių sporgdinimo ir avižų daiginimo papročius, patyrę margučių margintojai dalinasi žiniomis apie įvairiausius marginimo būdus. Taip pat muziejuje rengiamos Vaikų Velykėlės arba Atvelykis, kurio šeimininkė - Velykų bobutė.

Daugiau informacijos - Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainėje www.llbm.lt. Nuotrauka iš www.llbm.lt. 

Į įdomius pavasario renginius kasmet vilioja Mažoji Lietuva. Pavasario potvynio metu Rusnė kviečia į Šaktarpio šventę. Joje pristatoma potvynių ir žvejybos istorija, žvejai iš valčių pardavinėja šviežią žuvį, vyksta venterinių valčių varžybos. Paragauti žuvienės, keptos ir rūkytos žuvies bei pasidairyti po šventės metu veikiantį blusturgį suguža galybė žmonių, norinčių aplankyti salą unikaliu metu – per potvynį. Pagrindinis organizatorius - Rusnės bendruomenė. Daugiau informacijos: www.rusne.org

Žiobriams plaukiant iš Baltijos jūros neršti upėmis aukštyn, Nida kviečia į Žiobrines. Tai neeilinis renginys, užburiantis savo dvasia ir puikiu žuvies skoniu! Jo vinis – žiobrių kepimas specifiniu, Kuršių nerijos žvejams būdingu būdu. Šventės programoje  – mokomieji kūrybiniai užsiėmimai, autentiški žuvies kepimo receptai, tradiciniai žaidimai visai šeimai, žygis po Nidą. Organizatorius: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Tikslesnė informacija: www.visitneringa.com. Nuotrauka iš Neringos turizmo informacijos svetainės veidaknygėje

Jorė arba Jurginės - tai pavasario žalumos šventė, švenčiama balandžio 23 dieną. Ją supančioje tautosakoje kreipiamasi į žemės raktus valdantį Jorį arba Jurgį ir prašoma atrakinti žemę, ją palaistyti, pažadinti gyvybės jėgas, prikelti augmeniją, išleisti žalumą. 

Jorės šventė jau beveik trisdešimt metų iškilmingai švenčiama Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje. Šventę organizuoja Senovės baltų religinė bendrija „Romuva", Žaliųjų klubas „Gojus“ ir Molėtų krašto muziejus.  Daugiau informacijos šventės puslapyje. Nuotrauka iš šventės bendruomenės grupės veidaknygėje.

Ne mažesnės reikšmės renginys - Jurginės Palangoje. Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva” kasmet per Jurgines į Palangą sukviečia visos Lietuvos folkloro ansamblius ir veda juos į palangiškių šventą vietą - ant Birutės kalno. Tiksli informacija apie šventės vietą ir laiką paskelbiama šventei artėjant Palangos kultūros ir jaunimo centro paskyroje veidaknygėje

Šiaurės Lietuvoje per Jurgines visi vyksta į Raudėnus (Šiaulių r.). Daugiau informacijos apie Jurgines Raudėnuose rasite: www.kursenukultura.lt

Gegužės 5 dieną Vilniaus rotušėje įvyks vienas iškiliausių etninės kultūros lauko renginių – Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės. Gražia tradicija tapusioje ceremonijoje bus paskelbtos naujai į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės. 

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – tai Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sisteminiai sąrašai su surinktais ir nuolat atnaujinamais dabarties ir praeities duomenimis: aprašymais, vaizdo ir garso medžiaga. Siūlymus, kurias nematerialaus kultūros paveldo vertybes įtraukti į Sąvadą, kasmet teikia bendruomenės. 

Organizarius – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas >>> Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje >>>

2022 m. gegužės 7 d. Stelmužės bažnytėlėje (Zarasų r.) vyks Tarptautinis mandolinininkų susibūrimas „Pą ūžąlu“. 

Šiame, jau šeštą kartą vyksiančiame, festivaliuke susiburs mandolinininkai ir kiti styginiais instrumentais grojantys muzikantai. Dalyvaus muzikantai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos.

Organizuoja Zarasų kultūros centras. Daugiau informacijos >>> Nuotrauka iš www.zkc.lt

Respublikinės moksleivių folklorinių šokių varžytuves „Patrepsynė“ 

Varžytuves sudaro trys turai. Pirmasis vyksta klasėse, mokyklose, antrajame rungiasi šokėjai miestuose ir rajonuose. Trečiajame - finaliniame ture išreankami geriausi šalies jaunieji liaudiškų šokių šokėjai.  

Finalinis „Patrepsynės 2022" turas vyks gegužės 19 d. Šiaulių kultūros centre. 

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Daugiau informacijos >>> Nuotrauka iš Šiaulių kultūros centro paskyros veidaknygėje >>>

1999 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams, tarp jų - geriausiems kaimo ir miesto folkloro ansambliams, liaudies teatrams bei jų vadovams.

Gauti „Aukso paukštės" nominaciją - didelė garbė kiekvienam kolektyvui, tad šie kiekvieną pavasarį prasidedantys apdovanojimai - didelis įvykis Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenės gyvenime. 

2022 metais „Aukso paukštė" geriausiam krašto folkloro kolektyvui ir vadovui bus įtaiekta gegužės 14 d. Šakių rajono Griškabūdžio kultūros centre. Informacija apie kitų „Aukso paukštės" laimėtojų apdovanojimus čia >>>  

Apdovanojimus organizuoja – Lietuvos nacionalinis kultūros centras: www.lnkc.lt 

Pirmąjį gegužės savaitgalį Zarasuose visada vyksta didelę liaudies muzikantų bendruomenę suburiantis liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai“. 

2022 metais „Sėlos muzikantai XXIX" vyks gegužės 6-8 deinomis. O čia galima pasiklausyti 2021 metais vykusio festivalio transliacijos >>>

Organizatorius - Zarasų kultūros centras. Daugiau informacijos: https://www.zkc.lt/lt/allcategories-lt-lt/s%C4%97los-muzikantai
Nuotrauka iš ZKC paskyros veidaknygės

Šis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų. Tai vienas ryškiausių autentiškos tautinės muzikos festivalių Europoje.

Festivalis tradiciškai vyksta paskutinį gegužės savaitgalį. Festivalio programoje: sutartinių vakarai, vaikų folkloro diena, pasidainavimų vakarai, naktišokiai, kaimo giesmininkų valanda, sekmadienio koncertai Vilniaus senamiesčio kiemuose, grojimo tradiciniais instrumentais bei giedojimo dirbtuvės, nakties muzikos koncertų ciklai ir kt.
Būdamas seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas buvo viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų, be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir Dainuojančios revoliucijos.

„Skamba skamba kankliai 2022"  vyks gegužės 26-29 d. Festivalį rengia Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalio svetainė: www.ssk.lt. Nuotrauka iš www.ssk.lt.