LIETUVOS ETNORENGINIŲ GIDAS

Griežyne vadinamas smuikas, vienas iš pagrindinių liaudies muzikos instrumentų. To paties pavadinimo festivalio tikslas yra supažindinti Lietuvos visuomenę su įvairių tautų liaudies muzikantais, jų instrumentais ir tradicine muzika, o svečiams pademonstruoti autentišką mūsų muzikavimo tradiciją. Per 14 metų žiūrovams jau grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Peru, Airijos, Velso, JAV, Italijos, Japonijos, Irano, Turkijos, Kinijos, Vengrijos ir kitų šalių muzikantai. „Griežynė“ – ne tik koncertai, bet ir instrumentų ar muzikantų fotografijų parodos, folkloro dirbtuvės, dalijimasis dokumentine etnografine medžiaga, papročiais, instrumentų gamybos žiniomis, susitikimai su gamintojais ir muzikantais.

Festivalis vyksta kas antrus metus. 2022 metais „Griežynė" vyks rugsėjo 7–11 dienomis.

Festivalį sukūrė instrumentinio folkloro entuziastai Algirdas Klova ir Arūnas Lunys. Plačiau apie festivalį: http://www.lnkc.lt/griezyne ir „Griežynės" veidaknygės paskyroje Nuotrauka iš šios paskyros.

Jau ne pirmus metus organizuojamas gyvosios istorijos renginys prie Daubarių piliaklanio (Mažeikių r.) „Geležinė Daubarių istorija". Šventės dalyviai turi progą susipažinti su Mažeikių krašto archeologinių objektų tyrinėjimais ir svarbiausiais atradimais, pabendrauti su gyvosios istorijos klubų nariais, pasiklausyti etnomuzikinių projektų. 

2022 renginys vyks rugsėjo 10 d. Daugiau informacijos – šventės paskyroje veidaknygėje >>>  

Įvykio rengėjas: VŠĮ Stankaus kalvė

Rugsėjo 22 dieną, pažymint dienos susilyginimą su naktimi, Lietuvoje švenčiamas Rudens lygiadienis arba Lygė. Iš žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių. Jais pradedamas Ilgių arba Vėlinių laikotarpis, kuriame žmogus skatinamas atsigręžti į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, santykį su aukštesniosios sferos apraiškomis.

Ši šventė kasmet įspūdingai pažymima Vilniuje – Neries krantinėje audžiama ugnies žiburėlių juosta, o upe plaukia šviesos skulptūros (plačiau >>>). Pastaraisiais metais Rudens lygiadienis ypatingai gražiai pažymimas Kernavėje – Kernavės piliakalnius nuspalvina pritrenkiantys baltiški šviesų raštai (plačiau >>>). Išskirtinis Rudens lygės renginys vyksta ant Varnupių piliakalnio Sūduvoje - griaudi festivalis „Sūduvių ugnys - budinam sveitą" (plačiau >>>). Juodkrantėje ta proga kuriamas ugnies ir vandens meninis reginys (plačiau>>>).

Nuotrauka iš Vilniaus etninės kultūros centro svetainės www.etno.lt.

Rugsėjo 22 d., pažymint 1236 metais šią dieną iškovotą baltų genčių pergalę prieš Livonijos (Kalavijuočių) ordiną Saulės mūšyje, Lietuvos ir Latvijos Seimų nutarimu minima Baltų vienybės diena. Šia proga 2005 metais Žemaitijoje ant Girininkų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių uždegtos ugnys, simbolizuojančios baltų (baltų grupės kalbomis kalbėjusių genčių ir šios grupės kalbomis kalbančių tautų) vienybę. Nuo tada kasmet skelbiama Baltų vienybės ugnies sąšaukos akcija - visi baltai, o taip pat baltų kultūros mylėtojai kviečiami rugsėjo 22 d. 20-21 val. uždegti simbolinę baltų vienybės ugnį, ypač ant piliakalnių ir kitose baltų istorijoje reikšmingose vietose.

Prie šios kultūrinės-pilietinės akcijos kasmet prisijungia vis daugiau žmonių. 2009 m. vienybės ugnis degė ant 65 Lietuvos ir Latvijos piliakalnių ir kalnų, o 2016 m. – ant 180. Akcija išsiplėtė į baltų genčių gyventas žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė valstybes, kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai ar kiti baltų kultūros puoselėtojai.

Akcijos iniciatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Plačiau apie akciją: http://www.aukuras.lt/sasauka/ Nuotrauka iš Baltų vienybės ugnies sąšaukos grupės veidaknygėje

Dar vienas renginys, kurio dėmesio centre yra baltų kultūra  - Kaune vykstantis Vaikų ir jaunimo festivalis „Baltų raštai". Jame daugiausiai skamba lietuvių ir latvių folkloras, organizuojamos veiklos skatinančios dalyvius bei jų šeimų narius domėtis senąja bendra baltų kultūra ir istorija, tautosaka, tautodaile, choreografiniu, instrumentiniu folkloru. 

„Baltų raštai 2022" vyks rugsėjo 21-24 d. Preliminari festivalio programa >>>

Festivalio organizatorius - Kauno tautinės kultūros centras. 

Jau kelinti metai rugsėjo viduryje vyksta akcija „Visa Lietuva šoka". Centrinėse miestų ir miestelių erdvėse visi kviečiami įsijungti į tradicinių šokių sūkurį.  Akcijos organizatoriai siekia, kad tradiciniai šokiai taptų mūsų visų gyvenimo dalimi, kad visi juos mokėtume ir mėgtume. 

Akcijos iniciatorius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras www.lnkc.lt Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje.

Ganėtinai jaunas festivalis „Kaukai" skiriamas jotvingių genčiai atminti. Jis organizuojamas Dzūkijoje. Jo dalyviai supažindinami su jotvingių genties istorija, buitimi, gyvensena, amatais, prekyba bei karyba. Programoje – senoviniai žaidimai, karių pasirodymai, dainos, pasakojimai apie jotvingių krašto palikimą.

2022 metais „Kaukai" vyks spalio 1 d. Daugiau informacijos fetsivalio paskyroje veidaknygėje >>>

Organizatorius – Senovės baltų karybos draugovė „Jotvos sūnūs". 

Kaune vykstančio tarptautinio festivalio „Suklegos“ organizatoriai siekia po vienu stogu sutelkti įvairių muzikinių stilių grupes ir projektus, kuriuos vienija ryšys su etnine kultūra. Renginio dalyvių muzika apibūdinama labai įvairiai: intelektualusis folkloras, postfolkloras, folkdžiazas, modernusis folkloras, world music, newage. Dalyvauti festivalyje kviečiami ir didelę patirtį šioje srityje turintys muzikantai bei kompozitoriai, ir nauji atlikėjai, jaunimo grupės. Renginys skirtas ypač jaunimui, skatinant jį atsigręžti į savo tautos kultūrą ir iš naujo atrasti folklorą.

Festivalio organizatoriai: Kauno etninės veiklos klubas. Festivalio svetainė: www.suklegos.lt Nuotrauka iš šios svetainės.

Festivalis rengiamas nuo 2010 m. kas dvejus metai vis kitame Aukštaitijos mieste. Juo siekiama puoselėti skudučiavimo tradiciją. Festivalyje dalyvauja bendrojo lavinimo, muzikos mokyklų, universitetų vaikų ir suaugusiųjų ansambliai. 

2022 metais „Dudutis" vyks spalio 15–16 d. Zarasų krašte.

Organizatorius - Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Daugiau informacijos >>> Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje >>>

Vėlinės, seniau Lietuvoje vadintos Ilgėmis, švenčiamos lapkričio 2 d. Tai mirusiųjų atminimo diena.

Senovėje per Vėlines arba Ilges žmonės rinkdavosi kapinėse, atsinešdavo vaišių. Šventė trukdavo kelias dienas. Būdavo kūrenama ugnis, giedamos giesmės. Vaišių buvo paliekama ir mirusiesiems. 

Šiais laikais per Vėlines, kaip ir per lapkričio 1-ąją pažymimą Visų Šventųjų dieną, visoje Lietuvoje ant artimųjų kapų uždegamos žvakutės, prisimenami išėjusieji, o kartu – visi aplanko savo gimtuosius namus, susitinka giminę. 

„Pokrovo varpai“ – tarptautinis festivalis, per trumpą laiką pelnęs pripažinimą Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių.  Koncertai vyksta geriausiose Vilniaus salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, bažnyčiose, muziejuose. „Pokrovo varpai“ – vienintelis festivalis Europoje, kiekvienais metais teikiantis kompozitoriams užsakymus parašyti World music stiliaus kūrinius.

2022 metais festivalis vyks lapkričio 9–12 dienomis. 

Organizatorius – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras.

Daugiau informacijos: http://arinuska.lt/lt/1926-xvii-tarptautinis-folkloro-festivalis-pokrovo-varpai-programa.html