Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime nurodoma, kad etnografinis regionas – tai istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas. Remiantis susiklosčiusia tradicija, galima teigti, kad Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.

Šiame Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainės skyriuje rasite glaustą informaciją apie kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono pavadinimą, svarbiausius centrus, herbą ir vėliavą, kraštovaizdį, tradicinę architektūrą, patarmes, tradicinę muziką, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą ir kitas savitas tradicijas:

• AUKŠTAITIJA >>>
• DZŪKIJA (DAINAVA) >>>
• MAŽOJI LIETUVA >>>
• SUVALKIJA (SŪDUVA) >>>
• ŽEMAITIJA >>>

Kita naudinga informacija:

• Etnografinių regionų ištakos ir raida >>>
• Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis >>>
• Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkos >>>
• Paskaitos apie Lietuvos etnografinius regionus >>>