Seimo nutarimu, 2023 yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Šį nutarimą papildo Seimo rezoliucija, kuria 2023-aisiais siūloma pažymėti daugiau atmintinų metų, tarp kurių – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metai.

Etninės kultūros globos taryba labai džiaugiasi, kad šiemet pažymimi net trijų Lietuvos etnografinių regionų metai, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į jų reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje, aktualizuojant savitą kiekvieno regiono kultūrą. Tokiu būdu užbaigiamas Lietuvos etnografiniams regionams skiriamų atmintinų metų ciklas. 

Taryba taip pat džiaugiasi, kad Seimas pritarė ir siūlymui paskelbti atmintinus Žirgo metus, atliepiant Lietuvos žirgininkų siekį pabrėžti žirgo reikšmę Lietuvos kultūroje ir populiarinti žirgininkystę.  

Etninės kultūros globos taryba kviečia visus kūrybiškai prisidėti prie paskelbtų atmintinų metų įgyvendinimo. EKGT svetainėje rasite aktualiausią informaciją, susijusią su minimais Lietuvos etnografinių regionų ir Žirgo metais.

Klaipėdos krašto atmintini metai paskelbti siekiant pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. 

Klaipėdos krašto atmintini metai atkreipia dėmesį į tai, kad po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos buvo vienas svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai. Šis įvykis, kurio šimtmetis šiemet pažymimas, leido įtvirtinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą, sudarė prielaidas sustiprinti Klaipėdos uostamiesčio vaidmenį Baltijos jūros regione.

Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje. 

Pirmasis Aukštaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje aprašytomis lietuvių ir  Ragainės komtūro Liudviko kovomis, vykusiomis apie 1294 m. Tačiau Dusburgiečio kronika buvo užbaigta tik 1326 m., o išleista tik 1679 m.

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai paskelbti siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams.

Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitas Dzūkijos (Dainavos) tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone. 

Žirgo metai paskelbti pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio jubiliejų. Pirmasis Lietuvos valstybinis žirgynas buvo įsteigtas Lietuvos vyriausybės ir oficialiai atidarytas Plungėje 1923 metais, siekiant pasirūpinti per I Pasaulinį karą nukentėjusia žemaitukų ir kitomis nacionalinėmis arklių veislėmis. 

Paskelbus 2023-uosius Žirgo atmintinais metais, siekiama akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje (ypač papročiuose, tautosakoje, folklore), atkreipti dėmesį į žirgo simbolio svarbą Lietuvos heraldikoje. Kartu norima  paskatinti žirgininkystės plėtrą šiuolaikinėje Lietuvoje.