Etninės kultūros būklė užsienio lietuvių bendruomenėse
-
Etninės kultūros globos taryba 2024 m. atliko Lietuvos diasporos apklausą etninės kultūros puoselėjimo klausimais, įgyvendindama Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali lietuva“ 2022–2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2024–2026 m. 1.3 punkto „Lietuviškos tradicinės kultūros puoselėjimas užsienyje“ 1.3.1.4 papunktį. Rezultatų analizę rengia tyrėja Aida Savicka. Klausimynai: Pasaulio lietuvių bendruomenėms, Užsienio lituanistinėms mokykloms.
-
Užsienio lituanistinių mokyklų archyvai. 2024. Pagal atliktą apklausą „Etninės kultūros puoselėjimas užsienio lituanistinėse mokyklose“, kurioje dalyvavo 34 lituanistinės mokyklos, užfiksuoti 23 lituanistinių mokyklų archyvai.
-
Pasaulio lietuvių bendruomenių archyvai (PLB archyvai). 2024. Pagal atliktą apklausą „Lietuviškų tradicijų puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse“, kurioje dalyvavo 33 pasaulio lietuvių bendruomenės, užfiksuoti 22 PLB archyvai.
-
Užsienyje saugomų lietuvių folkloro garso įrašų ir archyvinių dokumentų fondų sąrašas. 2024. (kartu su LMTA ir LLTI pagal KP plano 1.3.1 uždavinį ir pagal „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2024–2026 m. 1.5.2.3 uždavinį).
- Giedrė Barkauskaitė. 2018. Tradicinių švenčių tęstinumas ir kaita lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse. Tyrimo tikslas – atskleisti tradicinių švenčių perimamumą lietuvių užsienio bendruomenėse.
- Auksė Noreikaitė. 2017. Latvijos lietuvių etninio tapatumo raiška XXI a. pradžioje. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip formuojasi ir reiškiasi Latvijos lietuvių etninis tapatumas XXI a. pradžioje bei pateikti rekomendacijas, kurios padėtų stiprinti ir išlaikyti lietuviškąją tapatybę bei tradicijas. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra", 2017, Nr. 10, p. 91–102).
- Doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. 2017. Anglijos lietuvių kultūrinė ir religinė tapatybė. Tyrimo tikslas – pasitelkus Anglijos lietuvių emigrantų bendruomenės (Londono lietuvių šv. Kazimiero Romos katalikų parapijos bendruomenė, trijų prestižinių Anglijos universitetų studentų ir absolventų bendruomenė ir ekonominių emigrantų bendruomenė) tinklus, jų puoselėjamas šiuolaikines šeimos šventes, nustatyti lietuvių kultūrinę ir religinę tapatybę.
- Arvydas Kirda. 2016. Baltarusijos kraštų (Gervėčių, Pelesos, Rodūnės, Lydos) lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaita XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje.Tyrimo tikslas – atskleisti Baltarusijos lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaitos savitumus Pelesos, Rodūnės krašte ir Lydos mieste XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje ir pateikti rekomendacijas, kokios priemonės galėtų padėti stiprinti šių savitų bendruomenių lietuviškumą, regioninės ir tautinės savimonės išlaikymą.