Etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą

• Loreta Lichtarovičienė. 2020. Etnokultūrinio ugdymo ypatumai ir svarba jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupėse. Tyrimo tikslas – aprašyti formaliojo etnokultūrinio ugdymo(si) ypatumus Lietuvos suaugusiųjų gimnazijose, nustatyti etnokultūrinio ugdymosi svarbą asmenybės brandai.
• Rūta Čėsnienė ir Asta Valiukevičienė. 2019. Pradinio ugdymo programinių dokumentų analizė etninės kultūros ugdymo aspektu. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek dabartinė pradinio ugdymo bendroji programa užtikrina etnokultūrinio ugdymo efektyvumą, kokias etninės kultūros integravimo galimybes numato ši programa.
• Rūta Čėsnienė ir Asta Valiukevičienė. 2018. Etninės kultūros temos ugdymo programose. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek dabartinės bendrosios ugdymo programos užtikrina etnokultūrinio ugdymo efektyvumą. 
• EKGT specialistai. Apklausa dėl bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip savivaldybėse veikiančios mokyklos, vykdančios pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, įgyvendina BUP 121 ir 139 punktus, kokias konkrečiai pasirinko etninės kultūros ugdymo formas, įvardytas pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosiose programose.
• Doc. dr. Arūnas Vaicekauskas. 2017. Etninio paveldo integravimas į pagrindinio ugdymo švietimo programas: deklaruojamos tendencijos ir reali būklė. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip šiuo metu etnokultūrinį ugdymą mokyklose veikia 2012 metais patvirtinta Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa; iatskleisti realias mokytojų galimybes integruoti etninės kultūros dalykus  į kitų pagrindinio ugdymo dalykų pamokas, išryškinti kylančias problemas ir jų pasekmes. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra", 2017, Nr. 10, p. 69–76).
• Loreta Lichtarovičienė. 2017. Etninės kultūros ugdymas Lietuvos suaugusiųjų įstaigose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti etninės kultūros ugdymo apraiškų kokybę ir kiekybę Lietuvos suaugusiųjų ugdymo įstaigose (gimnazijų, mokymo centrų ir vidurinių mokyklų), aprėpiant etnokultūrinę veiklą formaliajame ir neformaliajame ugdyme. 
• Doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Etninės kultūros ugdymo reikšmė kultūrinio turizmo plėtrai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo sąveiką su etnine kultūra, su tuo susijusio švietimo poreikį, būklę ir plėtros galimybes Lietuvoje. Tyrimo pagrindu paskelbtas straipsnis leidinyje „Regional Formation and Development Studies“. Journal of Social Sciences, No. 3 (23), 2017 >>>).
• Dr. Nerijus Brazauskas. 2016. Etninės kultūros disciplina (-os) Lietuvos universitetuose. Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros disciplinos (-ų) vietą valstybinių Lietuvos universitetų studijų programose.
• Audronė Daraškevičienė. 2016. Vaikų darbas XX–XXI a. Lietuvoje. Tyrimo tikslas – atskleisti vaiko auklėjimo tradicijų tęstinumą ir kaitą XX–XXI a. Lietuvos šeimose.
• EKGT administracija. 2014. Etnokultūrinio ugdymo mokyklos ir pedagogai Lietuvos savivaldybėse (apklausos apibendrinimas).

Specialistų rengimas ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimas

• Doc. dr. Laimutė Anglickienė ir doc. dr. Dalia Senvaitytė. 2018. Etnologijos studijos ir etninės kultūros specialistų rengimas Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste. Tyrimo tikslas – išnagrinėti etnologijos studijų ir etninės kultūros specialistų rengimo situaciją Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste.
• Doc. dr. Gaila Kirdienė. 2018. Etnologijos krypties ir susijusių mokslo šakų projektų konkursinio finansavimo būklė 2013–2017 m. Tyrimo tikslas – atskleisti priežastis, dėl kurių sumažėjo etnologijos (kultūrinės antropologijos), folkloristikos ir susijusių mokslų projektų finansavimas humanitarinių ir socialinių mokslo projektų konkursinio finansavimo kontekste. 
• Dr. Dovilė Kulakauskienė. 2017.Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Kauno mieste bei Vilniaus miesto gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose.Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į sudėtingą etninės kultūros situaciją Lietuvos švietimo sistemoje, remiantis Kauno ir Vilniaus miestų bendrojo lavinimo administracijos darbuotojų ir mokytojų patirtimi, ištirti etninės kultūros ugdymo situaciją mokyklose. Tuo remiantis nustatyti etninės kultūros specialistų (kvalifikuotų etninės kultūros pedagogų) poreikį ir reikšmę Lietuvos mokyklų ugdymo procese.
• Dr. Andželika Bylaitė-Žakaitienė. 2017. Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Klaipėdos mieste bei Vilniaus miesto progimnazijose. Tyrimo tikslas – nustatyti etninės kultūros specialisto poreikį bendrojo lavinimo mokyklose lyginant Vilniaus ir Klaipėdos miestų progimnazijų bei kitų Klaipėdos miesto mokyklų, vykdančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, administracijos darbuotojų ir mokytojų nuostatas dėl etninės kultūros.
• Dr. Andželika Bylaitė–Žakaitienė, dr. Dovilė Kulakauskienė. 2017. Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos pagrindinio ir vidurinio ugdymo grandyje. Tikslas – nustatyti etninės kultūros specialistų poreikį pagrindinio ir vidurinio ugdymo grandyje. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra", 2017, Nr. 10, p. 54–68).
• Prof. habil dr. Daiva Vyčinienė. 2015. Etninės kultūros ugdymo specialistų rengimas: nueitas kelias, nauji poreikiai ir iššūkiai. Tyrimo tikslas – parodyti etninės kultūros (muzikos) specialistų poreikį visoje Lietuvoje ir atskiruose regionuose, atpindint ir paklausos / pasiūlos santykio problemiškumą. (Paskelbta leidinyje „Etninė kultūra“, Nr. 9, 2015, p. 24–31).

Ankstesniais metais EKGT iniciatyva atliktus tyrimus apie etninės kultūros inegravimą į švietimo sistemą ir mokslo bazės stiprinimą rasite senojoje EKGT svetainėje >>>