LIETUVOS ETNORENGINIŲ GIDAS

Nuo šv. Andriejaus (lapkričio 30 d.) prasideda advento arba leliumų laikotarpis. Tai susikaupimo ir ramybės - Kalėdų laukimo - laikas. Tradicinėje lietuvių kultūroje advento periodu žmonėms būdavo įprasta susirinkti ir kartu pavakaroti, dirbant nesunkius, neskubius darbus, dainuojant šiam laikotarpiui skirtas ramias dainas. Dabar advento vakarus leisti kartu kviečia Lietuvos kultūros centrai. Šių advento vakarų metu galima išmokti rišti šiaudinius žaisliukus eglutei, sužinoti apie tradicinius Kūčių ar Kalėdų patiekalus, nusipinti advento vainiką ir padainuoti tradicinių advento - Kalėdų dainų.

Advento vakarai, kuriuose galima gauti ypatingai daug žinių apie senąsias advento ir Kalėdų tradicijas, organizuojami Lietuvos etninės kultūros centruose, pavyzdžiui, Vilniaus etninės kultūros centre, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre, Klaipėdos rajono Dovilų etninės kultūros centre. Puikūs Advento vakarai organizuojami ir Tradicinių amatų centruose.

Kalėdoms artėjant visi galvoja, kokia dovana pradžiugintų artimuosius. Todėl šiame laikotarpyje daugelyje Lietuvos miestų centrinių aikščių, prie išpuoštų eglių vyksta kalėdinės mugės. Jose galima rasti daugybę Lietuvos kūrėjų ir amatininkų sukurtų rankų darbo dirbinių. O taip pat jose galima sutikti tikrą, lietuvišką Kalėdų senelį – Kalėdą.

Nuotraukoje – 2018 metais į sostinės kalėdinę mugę atvykę Kalėdų seneliai iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų. Nuotrauka iš Vilniaus miesto savivaldybės svetainės.   

Kūčios, švenčiamos  gruodžio 24-ąją – tai viena svarbiausių švenčių lietuviškame metų rate. Kūčių vakarą kiekviena šeima susirenka prie šventinio – dvylika ritualinių patiekalų nukrauto - stalo, atlieka tradicinius Kūčių burtus, dėkoja už besibaigiančius metus ir sako vieni kitiems linkėjimus. Tikima, kad Kūčių naktį kalbasi gyvuliai, o šuliniuose vanduo pavirsta vynu. Tokiu būdu pasitinkamos Kalėdos ir pradeda suktis naujas metų ratas.

Iš viešojoje erdvėje vykstančių kalėdinių etnokultūrinių renginių galima išskirti Vilniaus rotušėje kasmet vykstantį kalėdinio folkloro koncertą „Vidury lauko grūšelė“. Koncerto rengėjas – Vilniaus etninės kultūros centras: www.etno.lt.

Nuotrauka iš žinių portalo www.alkas.lt

Laikotarpis nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki Trijų Karalių (sausio 6 d.) tradiciškai vadinasi tarpušvenčiu. Seniau tarpušventyje buvo gyvas kalėdojimo paprotys, kuris neatskiriamas nuo blukio (specialaus rąstigalio) vilkimo papročio. Kaimo gyventojai užnerdavo virves ant storos medinės kaladės arba kelmo ir vilkdavo ją per visą kaimą, užsukdami į kiekvieną kiemą, lyg surinkdami visą blogį. Tokių ceremonijų dalyviai būdavo vadinami kalėdotojais arba blukvilkiais. Buvo tikima, kad piktai dvasiai užtenka pasižiūrėti į žmogaus akis ir jį paveiks tas žvilgsnis, todėl velkantieji – blukvilkiai – prisidengdavo kaukėmis, kad nelabąsias nubaidytų. Blukio vilkimas suburdavo bendruomenę linksmam ritualui: blukvilkiai visą laiką dainuodavo, šokdavo, per blukį šokinėdavo, netgi visokių šunybių aplankytų sodybų šeimininkams prikrėsdavo. Po to kaimo gale iškilmingai sukurdavo laužą ir sudegindavo blukį. Tikėta, kad sudeginus blukį, bus sudegintos ir jame slypinčios blogybės ir nepritekliai. Taip pat tikėta, kad Kalėdų blukis kupinas įkalintų galių, jį sudeginus išvaduojamas gėris, išlaisvinama dieviškoji kūrybos ugnis.

Šis ritualas kasmet kartojamas gruodžio 30 ar 31 dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Visi kviečiami kalėdiniam blukiui atiduoti praėjusių metų nesėkmes ir plačia širdimi nerti į Naujuosius. Tikslesnė informacija - Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainėje: www.llbm.lt Nuotrauka iš šios svetainės.

Gruodžio mėnesį visada surengiamas išskirtinis tautodailės renginys – Lietuvos liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas" nacionalinė paroda. Joje eksponuojami vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, kurių autoriai laimėjo pirmąsias vietas regioninėse konkurso parodose. „Aukso vainiko" nacionalinėje parodoje pristatomas šiuolaikinės tautodailės aukso fondas. Nacionalinę parodą „Aukso vainikas 2020" galima apžiūrėti virtualioje erdvėje>>>

Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, paskelbiami ir simboliniais aukso vainikais karūnuojami geriausi metų liaudies menininkai. Šią dieną įvyksta iškilminga  liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų apdovanojimo ceremonija.  Platesnė informacija – www.lnkc.lt Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje

Vienas svarbiausių žiemos etnorenginių Lietuvoje – Žirgų su kinkiniais lenktynės Dusetose (Zarasų r.). Pirmosios buvo surengtos dar XIX a. ant Sartų ežero, kur jos vyko ne vienerius metus. Būtent todėl po šiai dienai jos vadinamos Sartų lenktynėmis, nors jau kuris laikas yra organizuojamos ne ant ežero, o specialiame hipodrome. Sartų ežero lenktynėse rungiasi visų trijų lietuviškų veislių žirgai: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai bei užsienietiškų veislių arkliai – prancūzų ristūnai, Amerikos ristūnai ir kt. Rungiasi ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių vadeliotojai. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų, svarbios jos dalys – tautodailės mugė bei folkloro kolektyvų pasirodymai.

Sartų lenktynių svetainė: https://www.sartulenktynes.lt Nuotrauka iš Sartų lenktynių paskyros veidaknygėje.

Vasario gale kasmet kvečia  Palūšė į tradicinę Nematerialaus kultūros paveldo šventę „Trauk stintelę". Šventės vinis – poledinė stintelių žvejyba sukant bobas. Šis žvejybos būdas yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą >>> 

Bet šventės programoje gausu ir kitų įdomybių: žvejų mėgėjų varžytuvės, pažintinis pėsčiųjų žygis po Palūšės apylinkes, ledo ritulio varžybos, sutartinių ratas sutarimo palapinėje, sunkiausios Palūšės stintelės kilnojimas, Palūšės stintos „raikymas“ ir „lupimas“, tradicinių amatų dirbinių ir žuvies mugė, ant laužo čirškintų stintelių ir įvairiausių žuvienių ragautuvės, blusturgis, ledo karuselė ant Lūšių, ruonių maudynės, pirtelė ir t.t.

Organizatoriai - Palūšės kaimo bendruomenė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija

Informacijos ieškokite Aukštaitijos nacionalinio parko paskyroje veidaknygėje >>> Nuotrauka iš šios paskyros >>>

Dainuojamojo folkloro atlikėjų konkursas-festivalis „Grįžulai“ organizuojamas nuo 2018 metų. Jame dėmesys koncentruojamas į dainavimo manieros, melodijos, tarmės ir emocijos autentiškumą. „Grįžulų“ dalyvis, dainuodamas liaudies dainą, turi reprezentuoti per amžius susiklosčiusią dainavimo tradiciją, o kartu perteikti savo, kaip šiuolaikinio žmogaus, autentišką požiūrį į atliekamą kūrinį. Konkurse kviečiami dalyvauti įvairių amžiaus grupių dalyviai – ir moksleiviai, ir suaugusieji iš visos Lietuvos.

Informaciją apie festivalį ir jo dalyvius rasite festivalio svetainėje – https://etnoerdves.lt/grizulai/  arba veidaknygės paskyroje –  https://www.facebook.com/Grizulai.

Žiema Lietuvoje baigiasi Užgavėnėmis. Šios šventės metu sudeginama šaltį, žiemą, blogį, destrukciją, mirtį, ligas simbolizuojanti Morė, o pavasario „atstovas" Kanapinis laimi kovą prieš šaltojo metų laiko „dvasią" Lašininį. Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. 

Užgavėnes švenčia visa Lietuva: ir mieste, ir kaime kaukėti persirengėliai lanko kaimynus, visi stengiasi gerai prisivalgyti sotaus šiupinio arba blynų. Tačiau keliose Lietuvos vietovėse Užgavėnės švenčiamos ypatingai. Ypač  turtingos žemaitiškos šventės tradicijos yra išlaikytos Plateliuose. Nepaprastai dideli Užgavėnių dalyvių būriai suguža į Rumšiškes. Iš Mažosios Lietuvos žiema itin trankiai išvaroma Klaipėdoje. Pagrindinis Užgavėnių rengėjas Plateliuose – Žemaitijos nacionalinis parkas, Rumšiškėse – Lietuvos liaudies buities muziejus, Klaipėdoje – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Nuotrauka iš Žemaitijos nacionalinio parko svetainės.

***

PAVASARIO RENGINIAI >>>

VASAROS RENGINIAI >>>

RUDENS RENGINIAI >>>