Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) įkurta 2000 m. rugpjūčio 21 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

2001 metais įsteigti Tarybos padaliniai penkiuose etnografiniuose regionuose: Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba, Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba, Sūduvos (Suvalkijos) regioninė etninės kultūros globos taryba, Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba, Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba.

Tarybos įkūrimas susijęs su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu ir tuo metu plačiai skambėjusiomis tautiškumo puoselėjimo idėjomis. 1990 metais vykusiame I Kultūros kongrese buvo pabrėžiama, kad per sovietinę okupaciją siekta lietuvius nutautinti, todėl lietuvių etninė kultūra buvo sąmoningai naikinta, niekinta, vejama iš šeimos, mokyklos bei viešojo gyvenimo, jai išsaugoti ir populiarinti nebuvo sudarytos reikiamos sąlygos.  Šiame kongrese pirmą kartą nuskambėjo siūlymas sukurti Etninės kultūros globos įstatymą, kuris sudarytų teisines prielaidas užtikrinti sistemingą valstybės rūpinimąsi etnine kultūra.  

Pirmuoju Etninės kultūros globos tarybos vadovu norėtųsi vadinti profesorių dr. Norbertą Vėlių – vieną žymiausių Lietuvos tautosakininkų, mitologų, kraštotyrininkų, surengusį daugybę kraštotyros ekspedicijų (ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų gyvenančių lietuvių žemėse), paskelbusį daug kraštotyros ir mokslo monografijų, rinkinių ir kitų etninės kultūros srities darbų. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame sąjūdyje, 1989 m. tapo pirmuoju tiek Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininku, tiek Vytauto Didžiojo universiteto Antropologijos katedros (vėliau Etnologijos ir folkloristikos katedros) vedėju, o 1990 m. surengtame Lietuvos kultūros kongrese vadovavo Etninės kultūros sekcijai, atstovaudamas visam etninės kultūros laukui. 1993 m. prof. dr. N. Vėliui už reikšmingą kraštotyrinę ir mokslinę veiklą buvo suteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Būtent jo iniciatyva buvo sumanyta įkurti Etninės kultūros globos tarybą kaip ekspertinę Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingą instituciją, ir tik netikėta N. Vėliaus mirtis (1996 m.) lėmė, kad jis netapo pirmuoju Tarybos pirmininku.

Pirmąją Tarybą (dirbusią 2000–2004 metais) pagal Etninės kultūros globos tarybos nuostatus (patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. VIII-1848) sudarė 25 nariai, kuriuos 4 metų kadencijai skyrė šios su etninės kultūros globa susijusios valstybinės institucijos bei visuomeninės organizacijos: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos muzikos akademija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Rumšiškių liaudies buities muziejus, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Radijo ir televizijos komisija, Žemės ūkio rūmai; dar 5 narius skyrė regioniniai Tarybos padaliniai – po vieną kiekvienam Lietuvos etnografiniam regionui (Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai).

Remiantis 2001 m. liepos 20 d. patvirtina Regioninių etninės kultūros globos tarybų sudarymo tvarka, visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose įsteigti Tarybos regioniniai padaliniai: Aukštaitijoje – 2002 m. gegužės 3 d., Dzūkijoje (Dainavoje) – 2002 m. gegužės 10 d., Sūduvoje (Suvalkijoje) – 2002 m. birželio 14 d., Žemaitijoje – 2002 m. liepos 5 d., Mažojoje Lietuvoje – 2002 m. liepos 16 d.  Aukštaitijos tarybos koordinacinis centras įkurtas Panevėžyje, Dzūkijos (Dainavos) – Alytuje, Mažosios Lietuvos – Šilutėje, Suvalkijos (Sūduvos) – Marijampolėje, Žemaitijos – Telšiuose. Tais pačiais metais dvejų metų kadencijai išrinkta pirmoji regioninių tarybų vadovybė. Pažymėdami Etninės kultūros globos tarybos 20-metį, pristatome šiuo laikotarpiu dirbusius Regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkus ir jų pavaduotojus.

EKGT regioninių tarybų pastarųjų metų posėdžių, kuriuos dažnu atveju lydi turtinga kultūrinė programa, akimirkos:

2021 metais švenčiant Etninės kultūros globos tarybos ir jos padalinių – regioninių etninės kultūros globos tarybų – veiklos 20-mečio jubiliejų, EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė aptarė svarbiausius per 20 metų EKGT nuveiktus darbus: