2021 metais švenčiant Etninės kultūros globos tarybos ir jos padalinių – regioninių etninės kultūros globos tarybų – veiklos 20-mečio jubiliejų, EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė aptarė svarbiausius per 20 metų EKGT nuveiktus darbus:
1. Etninės kultūros integravimas į bendrąją kultūros politiką
Etninės kultūros integravimas į bendrąją kultūros politiką – viena svarbiausių Tarybos strateginių veiklos krypčių, apimanti siekius įtvirtinti etninės kultūros plėtrą tiek atskiruose šiai sričiai skirtuose teisės aktuose, tiek bendruose kultūros ir kitų sričių politiką reglamentuojančiuose teisės aktuose, taip pat kultūros finansavimo modeliuose.
Vienas pirmųjų šios krypties darbų, kurio ėmėsi Taryba, remdamasi EK įstatymu – Etninės kultūros plėtos valstybinės programos inicijavimas, rengimas ir įgyvendinimo koordinavimas kartu su Vyriausybe (tiksliau, su Kultūros ministerija). Etninės kultūros plėtros valstybinė programa buvo rengiama ir įgyvendinama etapais: 2003–2009 m. (patvirtinta Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793); 2010–2014 m. (patvirtinta kultūros ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-363); Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų veiksmų planas (patvirtintas Kultūros ministro 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ĮV–500). Remiantis šia programa buvo planuojama kryptinga, kompleksiška ir nuosekli etninės kultūros plėtra, ja vadovaujantis savo planus grindė ne tik įvairios ministerijos, bet ir savivaldybės, numatydamos paramą etninės kultūros plėtrai savo savivaldybėje. Siekdama inicijuoti tolesnio programos etapo parengimą, Taryba parengė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019–2027 metais koncepciją, kuriai pritarė Seimo Kultūros komitetas 2018 m. vasario 14 d. posėdžio sprendimu Nr. 121-P-3. Deja, 2020 m. Seimui patvirtinus Strateginio valstybės valdymo įstatymą, kuriame atsisakoma horizontalaus pobūdžio programų, valstybinė Etninės kultūros plėtros programa buvo išbraukta iš EK įstatymo. Šių pakeitimų iniciatoriai tvirtino, kad etninės kultūros plėtra privalės būti užtikrinta Kultūros ministerijos parengtoje bendroje kultūros programoje. EKGT, matydama žalingus šio sprendimo padarinius visam etninės kultūros laukui, siekia Etninės kultūros plėtros programos atgaivinimo.
Taryba remiantis EK įstatymu padėjo Vyriausybei parengti ilgalaikę Lietuvos etnografinių kaimų išsaugojimo programą. Šią programą ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimo priemonių 2003–2006 metų planą patvirtino Vyriausybė (nutarimu 2003 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1171), programos įgyvendinimą koordinavo Žemės ūkio ministerija kartu su Etninės kultūros globos taryba. Deja, nebuvo parengti tolesni šios programos etapai, o 2020 m. ji taip pat buvo išbraukta iš EK įstatymo.
Tarybos nariai aktyviai prisidėjo prie Tautinio paveldo produktų įstatymo rengimo, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. (išsamiau žr. vėliau).
2019 m. Taryba inicijavo Kultūros ministerijos Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos sukūrimą.
Svarbus Tarybos pasiekimas – aukštesnio statuso suteikimas Jono Basanavičiaus premijai, kuri yra svarbiausia premija etninės kultūros srityje. Kaip žinia, 1992 m. buvo įsteigta valstybinė Jono Basanavičiaus premija, tačiau jau nuo 2002 m. EKGT veiklos pradžioje jos nario Marcelijaus Martinaičio iniciatyva nutarta siekti, kad ši premija iš valstybinės taptų nacionaline. Visų pirma EKGT iniciatyva buvo papildytas EK įstatymas, kad Vyriausybė steigia Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją (suderinusi jos nuostatus su EKGT), o 2017 m. ši premija buvp įsteigta.
Taryba teikė siūlymus dėl etninės kultūros integravimo ir į kitus bendruosius strateginius teisės aktus. Pavyzdžiui:
Nuo 2016 m. Taryba ypač daug dėmesio skiria konkursinio finansavimo modelio per Lietuvos kultūros tarybą (LKT) tobulinimui.
Iš viso, pavyzdžiui, vien per laikotarpį nuo 2015 m. Taryba pateikė 52 siūlymus tobulinti teisės aktų projektus, 20 siūlymų dėl teisės aktų keitimo, 19 siūlymų dėl naujų teisės aktų rengimo.
Išskirtume vieną svarbiausių Tarybos pasiekimų – tradicinių kalendorinių švenčių Rasos (Joninių), Kūčių ir Vėlinių aukštesnio statuso įtvirtinimas, įrašant šias šventes į Darbo kodeksą kaip švenčių dienas. Remiantis Tarybos siūlymu, Rasos (Joninių) šventė buvo paskelbta nedarbo diena 2003 m., Kūčios – 2010 m., Vėlinės – 2019 m. Tokiu būdu sudarytos palankios sąlygos žmonėms tęsti šių kalendorinių švenčių tradicijas.
Taryba taip pat yra pateikusi siūlymą kitas ryškias tradicines kalendorines šventes – Jurgines, Sekmines, Užgavėnes ir kt. – įteisinti kaip atmintinas dienas. Tuo pačiu pateiktas siūlymas tobulinti visą atmintinų dienų sąrašą Atmintinų dienų įstatyme, kuris buvo pateiktas ir rengiant naujo Tautos istorinės atminties įstatymo projektą (kuris, deja, „nugulė į stalčius“).
Siekdama sustiprinti etninės kultūros svarbą bendrojoje Lietuvos politikoje, Taryba organizavo įvairias konferencijas, paminėsime tik kelias iš pastarųjų metų :
2. Etnografinių regionų savitumo išsaugojimas
Pagal EK įstatymą EKGT turi savo padalinius Lietuvos etnografiniuose regionuose, tačiau iš pradžių įstatyme (priimtame 1999 m.) konkretūs regionai įvardyti nebuvo, pateiktas tik sąvokos etnografiniai regionai apibrėžimas. Tačiau Seimui patvirtintų 2000 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. VIII-1848 Etninės kultūros globos tarybos nuostatų 10 punkte visi penki etnografiniai regionai jau buvo įvardyti (ne 4, kaip iki tol Lietuvoje buvo įprasta) nurodant, kad į Tarybą po vieną narį deleguoja regioniniai Tarybos padaliniai Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.
Vos įkūrus EKGT, prasidėjo diskusijos dėl etnografinių regionų pavadinimų, kol galiausiai 2001 m. EKGT paskelbė nutarimą dėl savo padalinių įkūrimo etnografiniuose regionuose: Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos) ir Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybas. Jų sudarymui dar prireikė laiko, todėl visos regioninės tarybos realiai buvo įkurtos tik 2002 m.
Labai daug diskusijų vyko dėl etnografinių regionų ribų, ypač EKGT užsakymu rengiant Etnografinių regionų žemėlapį, kuris buvo paskelbtas 2003 m. (šio žemėlapio su sąlyginai griežtomis ribomis aktualumas buvo siejamas su regioninės reformos planais, apie kuriuos bus kalbama vėliau).
Daug dėmesio skirta, tęsiant dar nuo EKGT įkūrimo pradėtas diskusijas, etnografinių regionų pavadinimų įteisinimui. Suvalkijos (Sūduvos) taryba surengė ne vieną diskusiją, siekdama įtvirtinti Sūduvos pavadinimą. 2013 m. ši regioninė taryba atliko regiono gyventojų apklausą, kuri parodė, kad net 44% pasisakė už Sūduvos pavadinimą, 20% - už Suvalkija (Sūduva), 11% - už Sūduva (Suvalkija), 26% - už Suvalkija. Apklausos rezultatai padėjo įtikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kad Vietovardžių sąvade įrašytų šalia Suvalkijos skliaustuose ir Sūduvos pavadinimą. Diskusija dėl šio regiono pavadinimo po šiai dienai dar nėra baigta, nors EK įstatyme ir kituose teisės aktuose jau įtvirtintas pavadinimas Suvalkija (Sūduva).
Teko Tarybai pakovoti ir dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono pavadinimo, kurio nenorėjo pripažinti VLKK ir tik didelėmis regioninės tarybos ir pačios EKGT pastangomis jį 2014 m. įrašė į Vietovardžių sąvadą.
Visi penki etnografiniai regionai ir jų pavadinimai EK įstatyme buvo įtvirtinti tik 2016 m. pabaigoje.
Išsaugoti etnografinių regionų savitumą Tarybos nutarimu siekiama ir kitomis formomis. 2005–2009 m. Tarybos iniciatyva buvo parengti taikomojo pobūdžio leidiniai apie kiekvieno etnografinio regiono tradicinę kaimo architektūrą. Tokiu būdu Taryba skatino visuomenę puoselėti tradicinę architektūrą, pabrėžti jos regioninius savitumus. Leidinius galima rasti EKGT svetainėje: https://ekgt.lt/veiklos-sritys/leidiniai/
2015 m. parengtos ir EKGT tinklapyje paskelbtos Lietuvos etnografinių regionų apžvalgos, kuriose pristatomos regionų vardo istorinės ištakos, centrai, heraldiniai ženklai, kraštovaizdžio ypatybės, tradicinė architektūra, patarmės, tradicinė muzika, tautinis kostiumas, kulinarinis paveldas ir kitos savitos tradicijos (https://ekgt.lt/etnografiniai-regionai/bendra-informacija/). Šios apžvalgos nuolat tobulinamos ir pildomos.
Kitas svarbus EKGT darbas šioje srityje – etnografinių regionų heraldikos sukūrimas ir įtvirtinimas. Žemaitijos heraldika Žemaičių kultūros iniciatyva buvo sukurta ir suderinta su Lietuvos heraldikos komisija (LHK) dar 1994 m. ir 1999 m.; Dzūkijos (Dainavos) heraldika Seimo narių Jakavonio ir Skardžiaus iniciatyva suderinta su LHK 2003 m.; Aukštaitijos heraldika EKGT regioninės tarybos iniciatyva – 2006 m.; Suvalkijos (Sūduvos) heraldika – 2015 m. Mažosios Lietuvos heraldiką EKGT regioninės tarybos ir regiono savivaldybių iniciatyva pradėta kurti dar nuo 2014 m., tačiau LHK iki šiol nepritaria regiono atstovų pasirinktam pagrindiniam šio regiono heraldiniam simboliui – briedžiui.
EKGT pateikus siūlymus, Seimas 2019 m. patvirtino Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas, įtvirtinančias Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų reglamentavimą. Šiomis pataisomis išspręsta EKGT kelta problema, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai neturi teisinio statuso. Tais pačiais metais EKGT, remiantis minėtais įstatymais, parengė Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkas (https://ekgt.lt/etnografiniai-regionai/veliavu-ir-herbu-naudojimo-tvarkos/).
Šiemet Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pastangomis buvo patobulinta regiono heraldika pagal naujausius techninius reikalavimus ir suderinta su LHK, todėl galiausiai šio regiono heraldika buvo pilnai įteisinta: Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu 2021 m. birželio 21 d. Nr. IK-655 patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus, o EKGT savo nutarimu 2021 m. rugsėjo 14 d. Nr. TN-? patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) reprezentacinę ir lauko vėliavas. Taigi pasiekta, kad vienas iš Lietuvos etnografinių regionų turi pilnai įteisintą heraldiką. EKGT tęsia darbą dėl kitų etnografinių regionų heraldinių ženklų galutinio įteisinimo - regioninėse tarybose pradėtos diskusijos dėl Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žemaitijos seniau sukurtų ženklų tobulinimo. EKGT ir Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pastangomis aktyviai siekiama Mažosios Lietuvos herbo sukūrimo ir patvirtinimo.
Nuo pat įsikūrimo EKGT didelį dėmesį skyrė etnografinių regionų integravimo į regioninę politiką klausimui. Per visą savo gyvavimo laiką EKGT pabrėžė, kad vienas pagrindinių kriterijų, kuriuo remiantis Europos valstybėse yra kuriami regionai, yra istorinis-etnokultūrinis. EKGT nuolat ieško galimybių tobulinti Lietuvos teritorinę sandarą, atsižvelgiant į regionų formavimosi istorinius ir etnokultūrinius veiksnius.
Siekiant įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų statusą, Taryba dar 2013 m. pateikė siūlymą paskelbti Etnografinių regionų atmintinus metus (jie paskelbti 2015 m.), o vėliau nutarta inicijuoti ir atskiriems etnografiniams regionams skirtų metų paskelbimą.
3. Tautinės savimonės ir etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas
.JPG)
Siekdama užtikrinti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą ir tautinės savimonės puoselėjimą, Taryba inicijavo atmintinų metų, skirtų tam tikriems etnokultūriniams reiškiniams ar šioje srityje nusipelniusiems žmonėms, paskelbimą, dalyvavo rengiant jų įgyvendinimo planus ir atliko jų įgyvendinimo stebėseną, pasitelkdama savo padalinius etnografiniuose regionuose. Tarybos iniciatyva arba aktyviai palaikant kitų iniciatyvas buvo paskelbti šie atmintini metai:
Šie atmintini metai neabejotinai prisidėjo prie etninės kultūros svarbos aktualizavimo ir gyvosios tradicijos išsaugojimo. Pavyzdžiui, Tarmių metai padarė didžiulę įtaką šiuo metu pastebimam tarmių vertės suvokimo augimui Lietuvoje; Tautinio kostiumo metais išaugo susidomėjimas tautiniais drabužiais, noras juos įsigyti, išaugo gamintojų skaičius; Vietovardžių metais buvo aktualizuota nykstančių vietovardžių išsaugojimo problema, EKGT kartu su Lietuvos geografų draugija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Lietuvių kalbos institutu pateikė paraišką ir Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą; Tautodailės metais per Lietuvą nusirito gausybė tautodailę aktualizuojančių renginių banga, buvo aktualizuoti tautodailės populiarinimo ir tautodailininkams aktualūs socialiniai, teisiniai, ekonominiai bei kiti klausimai, metus vainikavo EKGT kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru (LNKC), Lietuvos nacionaliniu muziejum (LNM), Lietuvos kultūros tyrimų institutu (LKTI) ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) suorganizuotas tarptautinis tautodailės simpoziumas Seime ir konferencija LNM patalpose.
Tarybos iniciatyva Seimas jau paskelbė 2022 metus Sūduvos metais, o 2023 metus – Klaipėdos krašto metais. Dar yra registruoti siūlymai paskelbti 2023 metus Aukštaitijos metais, taip pat Dzūkijos (Dainavos) metais.
Siekdama puoselėti tautinę savimonę, Taryba 2019 m. kartu su Lietuvos Nepriklausomybės akto Signatarų klubu (toliau – Signatarų klubas) ėmėsi koordinuoti Baltijos kelio 30-mečio minėjimo visuomeninę iniciatyvą „Baltijos kelias – tai mes“, surengdama 2019 m. rugpjūčio 23 d. žmonių grandinę Vilniuje nuo Gedimino kalno papėdės iki miesto ribos Ukmergės plente (apie 12 km, dalyvavo per 16 000 žmonių), taip pat automobilių ir motociklų žygį Baltijos kelio trasa nuo Vilniaus iki Latvijos (dalyvavo daugiau kaip 60 automobilių ir motociklų)
2013 m. Taryba iškėlė lietuviškų tradicijų ir apskritai lietuvybės trūkumo Vilniuje vykstančiuose kalėdiniuose renginiuose problemą. Matydama, kad ši problema nesprendžiama, Taryba nuo 2018 m. ėmė rengti atrinktų post-folkloro ir folkloro įrašų grojaraščius tradicinėms kalendorinėms ir valstybinėms patriotinėms šventėms, rekomenduodama savivaldybėms ir prekybos centrams juos naudoti šių švenčių metu. Į šį pasiūlymą atsiliepė nemažai savivaldybių, kai kurie prekybos centrai (pvz., Maxima), tad lietuviškos dainos ėmė labiau sklisti viešosiose erdvėse.
Nuo 2005 m. Taryba daug dėmesio skyrė Vilniuje vykstančiai Kaziuko mugei, siūlydama labiau plėtoti jos tradicinius kultūrinius elementus ir siekti, kad mugė taptų europinio lygio renginiu, inicijuodama pasitarimus, kad bent dalis Kaziuko mugės būtų sertifikuota kaip tradicinė mugė (pavadinant, pavyzdžiui, Kaziuko jomarku). Į kitas Lietuvos savivaldybes taip pat kreiptasi raginant gaivinti ir plėtoti savitas, su tradicinėmis šventėmis besisiejančias krašto muges.
4. Etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą
Per visą EKGT gyvavimo laikotarpį atlikta daugybė tyrimų, siekiant išsiaiškinti etninės kultūros dalyko poreikį mokykloje, buvo inicijuotos diskusijos, konferencijos.
2009 m. Tarybos narių iniciatyva buvo parengta Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija
2011 metais EKGT ženkliai prisidėjo rengiant Etninės kultūros ugdymo metodines rekomendacijas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, taip pat pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651). EKGT kviečia jomis naudotis, skelbdama jas savo svetainėje:
2017 m. Taryba prisidėjo prie Vilniaus Žvėryno gimnazijos inicijuotos Etninės kultūros ugdymo sampratos parengimo ir siekė jos patvirtinimo (tačiau pavyko gauti tik Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą, bet 2019 m. pritrūko ŠMM pritarimo).
Išskirtinis pasiekimas etnokultūrinio ugdymo plėtros srityje – Tarybos iniciatyva 2018 m. pradėta organizuoti Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada, kurios įgyvendinimą koordinuoja EKGT kartu su Lietuvos moksleivių neformalaus švietimo centru. 2019 m. pasiekta, kad šios olimpiados laimėtojai, kaip ir kitų olimpiadų, gauna papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas. Atsižvelgiant į vis didėjantį Olimpiados dalyvių skaičių, pasirengimą ir kitus kriterijus, 2021 m. Olimpiada įvertinta kaip išskirtinis mokyklų pasiekimas menų olimpiadose ir konkursuose.
Nuo 2020 m. Taryba daug dėmesio skiria naujųjų bendrojo ugdymo programų rengimui, vertindama etninės kultūros integravimą į jas. EKGT sudarytos Švietimo ir mokslo darbo grupės narės Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu šiuo metu rengia atnaujintą Etninės kultūros bendrąją programą (skirtą 1–12 klasėms), taip pat šios programos įgyvendinimo rekomendacijas, o ateityje planuojama rengti ir vadovėlius.
Taryba ne kartą padėjo išsaugoti etnokultūrinės pakraipos švietimo įstaigas, etninės kultūros pamokas. Štai savo veiklos pradžioje buvo išsaugota etnokultūrinė „Šilo“ pradinė mokykla Kaune, pastaraisiais metais – „Sakalėlio“ pradinė mokykla Alytuje, prisidėta ir prie etninės kultūros dalyko M. K. Čiurlionio menų gimnazijos pradinėse klasėse išsaugojimo.
Nuo 2010 m. Taryba vykdo visoje Lietuvoje mokyklų apklausas apie etninės kultūros pamokas, integravimą į kitus dalykus, folkloro ansamblius ir kitus etnokultūrinius būrelius, konkrečius mokytojus. Šiemet planuojama atnaujinti šiuos duomenis.
5. Specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimas
Jau pirmajame savo gyvavimo dešimtmetyje EKGT atkreipė dėmesį, kad etninės kultūros plėtros sėkmė neabejotinai priklauso nuo etnologų ir kitų etninės kultūros specialistų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tarybos iniciatyva atlikti tyrimai patvirtino, kad padėtis šioje srityje yra nepatenkinama.
Dėl to buvo teikiami siūlymai siekiant išspręsti šią problemą: pavyzdžiui, 2011 m. pateiktos rekomendacijos Seimo ŠMKK dėl Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projekto.
Nuolat stengtasi išsaugoti ir plėsti etnokultūrines studijas konkrečiose aukštosiose mokyklose. Pavyzdžiui, 2010 m. pavyko išsaugoti etnokultūros dalyko dėstymą Marijampolės kolegijoje. Dėl LMTA Etnomuzikologijos katedros išsaugojimo kreiptasi 2010 m. ir vėl 2020 m. – ši katedra gyvuoja iki šiol. Kreiptasi 2012 m. į ŠMM dėl lituanistinių ir etnologinių studijų LEU, VDU bei KU subsidijavimo, pasiūlyta šiose aukštosiose mokyklose organizuoti etninės kultūros kursus pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokytojams (į šias rekomendacijas iš dalies atsižvelgta – skirtas subsidijavimas).
Taryba dar nuo 2017 m. siekia sugrąžinti į studijų krypčių sąrašą Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį, kuri buvo 2016 m. pabaigoje buvo panaikinta keičiant „Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą“, tačiau kol kas to pasiekti nepavyksta. Taryba vertino ir pateikė siūlymus tobulinti Kultūros studijų aprašą, kad ši studijų kryptis būtų labiau pritaikyta etninės kultūros specialistų rengimui.
ŠMSM 2018 m. pabaigoje parengė Mokslo krypčių ir Meno krypčių klasifikatoriaus keitimo projektą, kuriame nebeliko Etnologijos mokslo krypties, tačiau įsikišus Tarybai ši kryptis visgi liko.
EKGT savo iniciatyva atliko įvairius su etninės kultūros būkle ir plėtra susijusius tyrimus. Nuo 2001 metų atlikti 197 tyrimai ir ekspertizės.
Matydama etninei kultūrai aktualių tyrimų poreikį, Taryba 2014 m. sukūrė ir ėmė įgyvendinti „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programą“, kuri 2016 m. buvo įrašyta ir į EK įstatymą, pavedant Tarybai įgyvendinti jos koordinavimą ir ekspertavimą (šios programos finansavimui buvo skirta atskira EKGT asignavimų eilutė, tačiau FM sprendimu nuo 2020 m. jos nebeliko). Pagal šią programą ir kiti EKGT užsakymu atlikti tyrimai skelbiami EKGT svetainėje (žr. https://ekgt.lt/veiklos-sritys/tyrimai/ivadas_1/). Pagal Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos programą nuo 2016 metų atlikti 36 tyrimai.
6. Tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra
Kaip minėta, 2007 m. Taryba aktyviai dalyvavo rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymą. Po to dalyvauta rengiant įvairius poįstatyminius aktus, skirtus tautinio paveldo produktų (TPP) puoselėjimui, – TPP tarybos nuostatus; Tradicinių amatų ir verslų sąrašą; TPP klasifikatorių; TPP sertifikavimo taisykles; TPP apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programą bei jos įgyvendinimo priemonių planą. Taryba pasiūlė TPP įstatymąįgyvendinti kuriant tradicinių amatų centrus bei prisidėjo prie šios idėjos įgyvendinimo pasitelkdama regioninių tarybų atliktus tradicinių amatų padėties regionuose stebėseną ir vertinimus.
Šiuo metu Taryba aktyviai bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerijos tautinį paveldą kuruojančiais specialistais, rūpindamasi, kad būtų patobulintas Tautinio paveldo produktų įstatymas, sukurta moderni tautinio paveldo produktų gamintojus ir jų darbus pristatanti svetainė virtualioje erdvėje.
7. Etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą
Vienas svarbiausių šioje srityje nuveiktų darbų – Tarybos nuo 2019 metais kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija pradėtas rengti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas. Remiantis jo rezultatais, pradėtas kurti Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas (https://ekgt.lt/veiklos-sritys/gidai/etnokulturines-kaimo-turizmo-sodybos/). Informaciją apie etnokultūrines kaimo turizmo sodybas Taryba periodiškai viešina Lietuvos žiniasklaidoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse, tokiu būdu žadinant visuomenės susidomėjimą etnokultūriniu kaimo turizmu.
8. Nematerialaus kultūros paveldo apsauga
Nuo pat įsikūrimo EKGT kelia etninės kultūros paveldo archyvų nepakankamo reglamentavimo, taip pat nepakankamo finansavimo klausimą. Didžiausius tokios medžiagos fondus yra sukaupusios mokslo ir studijų įstaigos, tačiau jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra įtvirtinta galimybė užtikrinti tinkamą šių fondų išsaugojimą, panaudojimą ir plėtrą. Negaunant reikiamos valstybės paramos sukauptos neretai itin unikalios etninės kultūros vertybės saugomos, tvarkomos ir naudojamos visiškai netinkamomis sąlygomis. Dėl to Taryba teikė siūlymus įstatyminėmis priemonėmis užtikrinti etninės kultūros paveldo archyvinės medžiagos išlikimą, suteikiant jai reikiamą statusą. 2012 m. Taryba parengė Dokumentų ir archyvų įstatymo papildymo projektą,, siūlydama įvesti specializuotų archyvų sąvoką ir pateikė jį Seimui. Tačiau ši problema nėra išspręsta iki šiol.
Svarbus pastarųjų metų EKGT darbas nematerialaus kultūros paveldo apsaugos srityje – siekis įteisinti gyvuosius muziejus. EKGT siūlymu Seime 2020 m. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo pakeitimo projektas, kurio priėmimas sudarytų galimybę specifinių, etninės kultūros lauke itin svarbių gyvųjų muziejų plėtrai Lietuvoje, užkirstų kelią bandymams juos sunaikinti.
Dar vienas svarbus EKGT siekis nematerialaus kultūros paveldo apsaugos srityje – etnosporto reglamentavimas ir plėtra. 2021 m. Taryba, bendradarbiaudama su Lietuvos etnosporto komitetu, pateikė siūlymus dėl Sporto įstatymo keitimo, integruojant į etnosportą. Pabrėžiama, kad etnosportas gali būti panaudojamas kaip itin efektyvi visuomenės fizinį aktyvumą, sveikatingumą bei sportinį meistriškumą skatinanti forma, o taip pat kaip tautinį (etninį) tapatumą stiprinanti priemonė.
9. Etninės kultūros sklaidos plėtra
Etninės kultūros žinių, tautiškumo ir pilietiškumo sklaidos masinėse informavimo priemonėse trūkumai buvo ne kartą aptariami EKGT posėdžiuose, teiktos rekomendacijos radijo ir televizijos transliuotojams dėletninės kultūros sklaidos.
Nuo 2010 m. Taryba inicijavo kelis susitikimus su LRT Taryba, kasmet teikė sąrašą svarbiausių etnokultūrinių renginių, kuriuos siūlė transliuoti ar rengti apie juos reportažus.
Tarybos iniciatyva buvo įsteigta nominacija už geriausią etnokultūrinę televizijos, radijo laidą 2013 m. geriausių televizijos ir radijo laidų konkurse „Pragiedruliai“.
Etninės kultūros sklaidos regioninėje žiniasklaidoje stebėseną pastoviai atlieka EKGT regioninės tarybos.
Pati Taryba kartu su savo padaliniais taip pat stengiasi kuo plačiau skleisti žinias apie etninę kultūrą, ryškiausius jos įvykius. EKGT svetainės populiarumas nuolat auga, kaip ir sukurtoje Facebook paskyroje www.facebook.com/etnotaryba. Regioninės tarybos taip pat yra sukūrusios savo paskyras: Aukštaitijos ir Dzūkijos FB paskyros buvo sukurtos jau 2019 m., Žemaitijos – 2020 m., o Mažosios Lietuvos – 2021 m.
10. Etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse
Taryba per pastarąjį dešimtmetį ypač daug dėmesio skyrė užsienio lietuviams etninėse žemėse:
Taip pat bendradarbiaujama su Pasaulio lietuvių bendruomene, dalyvauta PLB ir Seimo komisijos rengtose konferencijose, prisidėta prie jų rezoliucijų rengimo.
Parengta pagal EKGT pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės pranešimą,skaitytą 2021 m. spalio 1 d. Etninės kultūros globos tarybos 20-mečio šventėje
Nuotraukos: Vytauto Daraškevičiaus, Virginijos Keršienės, Evelinos Gongapševaitės, Lietuvos etnosporto komiteto, Vilniaus etninės kultūros centro ir Etninės kultūros globos tarybos
