Aukštaitijos moterų drabužiai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Tokį įspūdį sukelia baltų lino audinių daugybė ir viduramžius primenantys nuometai, kuriuos ištekėjusios moterys kai kuriose vietovėse ryšėjo dar XX a. viduryje. Lininiai drabužiai Rytų Aukštaitijoje iki pat XX a. pradžios vis dar būdavo puošiami įaustais raudonų siūlų – žičkų – geometriniais ornamentais. Ypač puošnios aukštaičių liemenės, kurias siuvo iš brangių pramoninių audinių – brokato, šilko, aksomo, rečiau – iš namie austų. Merginos puošėsi karūnėlėmis ir galionais, kurių galus užpakalyje sukryžiuodavo, o prisegti platūs raštuoti šilko kaspinai gražiai krisdavo ant nugaros. Ypatingos Kupiškio apylinkėse pamergių dėvėtos karūnėlės, vadinamos kalpokais. Aukštaitės mėgo puoštis sidabriniais karoliais. Moterys juosėjo pintinėmis ir rinktinėmis, vyrai – pintinėmis ir vytinėmis juostomis.

Aukštaičiai vyrai šventadieniais dėvėdavo baltus lininius marškinius, tačiau jų iš po svarbiausio drabužio – sermėgos – beveik nesimatydavo. Kelnės dažniausiai buvo siuvamos iš naminio vilnonio ar pusvilnonio tamsių spalvų audinio. Labai svarbios aukštaičio vyro išeiginio kostiumo dalys – batai ir skrybėlė. Rytinėje Aukštaitijos dalyje ilgai išliko vadinamoji magierka – skrybėlė su prie kaubrės prigludusiais kraštais, vakarinėje – skrybėlė aukšta kaubre ir platesniais tiesiais bryliais. Santūrių spalvų vyrišką kostiumą pagyvindavo keli ryškesni priedai: marga vilnonė arba šilkinė kaklaskarė, skrybėlę puošiančios ir batų aulus prilaikančios juostelės, prie skrybėlės prisegtos plunksnos ir sermėgą juosianti ryškių spalvų juosta.