Dzūkės ypač ilgai vilkėjo tradiciniais drabužiais. Jie XIX a. pasižymėjo margumu. Prie dažniausiai languotų sijonų derinamos margos prijuostės, kurių Dzūkijoje buvo ypač didelė įvairovė – vienos šviesios ar tamsios languotos, dryžuotos, apačioje puoštos kaišytais ornamentais, kitos sudryžuotos skersiniais spalvingais dimučių ruoželiais, dar kitų languose žėri po visą audeklo plotą išmėtytos žvaigždutės. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dzūkės ryšėjo kitokiomis prijuostėmis – tamsaus dugno, apačioje siuvinėtomis ryškiaspalvėmis gėlėmis.

Moterys dėvėjo įvairias kepurėles, kurias siuvo iš piniko, balto ar spalvoto audinio, vėliau nėrė vąšeliu, ant jų gobėsi namie austomis baltomis ar languotomis arba pirktinėmis skarelėmis, mėgo antkakčius, pasiūtus iš kaspinų, juostelių, karoliukų. Puošėsi keliomis eilėmis raudono koralo karolių, kuriuos suverdavo itin išmaniai.

Neatskiriama tiek vyriško, tiek moteriško dzūkų tautinio kostiumo dalis – juostos. Nė vienas kitas Lietuvos etnografinis regionas negali pasigirti tokia juostų gausybe ir įvairove kaip dzūkai. Jos – svarbus akcentas, padedantis sukurti kostiumo spalvingumo įspūdį.