Mažojoje Lietuvoje vyravo vienbalsis dainavimo stilius. XIX a. gausiai užrašytos ir publikuotos lietuvininkų dainos, daugiausia ne apeiginės, bet lyrinės, pasižymi sudėtinga dermine sandara, natūralių dermių ir vėlyvesnių (mažoro ir minoro) susipynimu, savita ritmo ir metro struktūra. Gyvoji dainavimo tradicija dėl išorinių ir vidinių priežasčių (patiems lietuvininkams pirmenybę teikiant ne dainoms, bet giesmėms – ir šventėse, ir kasdienybėje) sparčiai nyko. Vis dėlto iki šių dienų ji yra sąmoningai palaikoma. Pagal stilistiką išsiskiria dvi lietuvininkų etninės muzikos sritys – šiaurinė (Klaipėdos kraštas) ir pietinė (Užnemunė), turinčios ryšių su kitais dialektais. Daugiausia bendrumų esama su veliuoniškių, suvalkiečių ir dzūkų dainų melodika, mažiausiai – su daugiabalsėmis žemaičių dainomis.

Lietuvininkų repertuare nemažai randama ir kuršininkų (Klaipėdos krašto šiaurinė dalis) melodijų atitikmenų. XX a. užrašytose Šilutės apylinkių lietuvininkų dainose susipina vietiniai, bendralietuviški ir bendraeuropiniai melodikos bruožai. Pastariesiems didelę įtaką padarė daugiakultūrė aplinka, ypač vokiška muzika. Pastebimas mažorinio atspalvio melodijų gausėjimas ir melodikos paprastėjimas. Vis dėlto ir vėlyvos kilmės melodijos daug artimesnės suvalkiečiams ir dzūkams nei greta gyvenantiems žemaičiams. O ir pats lietuvininkų dainavimo būdas – vienbalsis, negarsus, santūrus – gerokai skiriasi nuo garsaus, šiek tiek gaivališko daugiabalsio žemaitiško dainavimo „pilna gerkle“.

Instrumentinio muzikavimo tradicija Mažojoje Lietuvoje nepalyginamai skurdesnė (tai nulėmė nuo XVIII a. įsigalėjusios asketiškojo pietizmo idėjos), nors anksčiau šiame krašte gyvavo įvairūs muzikos instrumentai: kanklės, psalterijus, tiesūs ir lenkti trimitai, dūdelės, timpanai, dūdmaišis ir smuikas. XX a. lietuvininkų instrumentines kapelas sudarė 1–3 smuikai, vokiška armonika arba lūpinė armonikėlė, akordeonas, kartais dar ir kiti styginiai (mandolina, citra, gitara) ar pučiamieji (viena ar kelios triūbos, saksofonas) muzikos instrumentai ir būgnas.