Šis kraštas, kaip ir kiti Lietuvoje, XVI a. įvedus baudžiavą patyrė Valakų reformą, kurios metu susiformavo gatviniai kaimai. Užnemunei 1795 m. atitekus Prūsijai, čia daug anksčiau negu likusioje Lietuvos dalyje nebeliko baudžiavos, dėl to šio krašto gyventojai iš ankštų kaimų ėmė keltis į nuosavus erdvius vienkiemius.

Patogiai įsikūrę derlingose žemėse, suvalkiečiai netruko prasigyventi, ėmė statytis didelius trobesius tvarkingose sodybose. Iš kaimyninės Mažosios Lietuvos buvo perimta raudonplytė mūrinė statyba, stogų dengimas keraminėmis čerpėmis, taisyklingas sodybų suplanavimas. Regiono lygumose didžiuosius vienkiemius mėgta apsodinti medžių juostomis. Kuklesnės buvo kalvynų ir panemunių gyventojų sodybos. Suvalkiečiai anksčiau už kitus pamiršo dūmines trobas, jų erdvios stubos ir svirnai neretai buvo puošiami ertikiu – paaukštinta pastoge. Krašte ilgainiui įsivyravo paprastesni dvišlaičiai stogai, pakeitę senovinius, į kupetas panašius stogus. Didesniam derliui suvežti būdavo statomi erdvūs kluonai, kuriuos vėliau papildydavo priestatai arkliniams maniežams (regione anksti pradėta naudoti kuliamąsias ir kitus mechanizmus).

Etninės kultūros globos taryba. Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra. 2008 

Kaimo statyba. Suvalkija. Suvalkijos tradicinės architektūros katalogas. Sud. Rasa Bertašiūtė. 2013.