Žemaitijos herbas buvo atkurtas Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva, jo autorius – Algis Kliševičius. Buvo remtasi senąja Žemaitijos heraldika, gyvavusia nuo XVI a. iki 1795 m., kurioje beveik visada buvo vaizduojama raudoname skyde juoda ant užpakalinių kojų stovinti meška su balta grandine ant kaklo. Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos remiasi legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija: su meška siejama viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių ir Žemaitijoje įsikūrusių giminių, vadinta Ursinais (lot. ursus – meška).

Mažojo Žemaitijos herbo etalono projektas ir pirmasis didžiojo Žemaitijos herbo projektas buvo suderinti Lietuvos heraldikos komisijoje 1994 m. liepos 21 d., o antrasis didžiojo Žemaitijos herbo etalono projektas buvo suderintas 1999 m. liepos 22 d.

Mažasis Žemaitijos herbas yra herbinis skydas, kurio raudoname lauke pavaizduota juoda meška su sidabrine (balta) grandine ant kaklo (tokios pat spalvos jos dantys ir nagai), stovinti ant užpakalinių kojų. Pirmasis didžiojo Žemaitijos herbo etalono projekto variantas susideda iš aprašyto mažojo herbo ir ant jo uždėtos heraldinės kunigaikščių aprangai būdingos raudonos karūnos su sidabriniu vainiku. Antrasis didžiojo Žemaitijos herbo etalono projekto variantas papildytas skydininkais: herbinį skydą su meškos atvaizdu ir skydo viršuje esančia karūna iš kairės pusės prilaiko sidabrinis karys, o iš dešinės pusės – sidabrinė deivė, kita  ranka atsirėmusi į inkarą; abu skydininkai stovi ant sidabrinio kaspino su raudonai įrašytu lotynišku užrašu "Patria una" (liet. „Tėvynė viena“). Herbo skydą laikantis karys simbolizuoja karingumą, narsumą ir meilę Tėvynei, o inkarą laikanti deivė yra vilties simbolis.

Žemaitijos vėliava buvo sukurta Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva, jos autorius – Algis Kliševičius. Lietuvos heraldikos komisija suderino du herbinės Žemaitijos vėliavos variantus: 1994 m. liepos 21 d. buvo suderinta Žemaitijos vėliava su mažuoju Žemaitijos herbu centre, o 1999 m. liepos 22 d. – Žemaitijos vėliava su didžiuoju Žemaitijos herbu centre.

Pirmoji Žemaitijos vėliava yra baltos spalvos audeklas su dešiniajame šone esančiomis uodegomis, vėliavos kairinėje pusėje išsiuvinėtas Žemaitijos regiono mažasis herbas.

Antroji Žemaitijos vėliava taip pat yra baltos spalvos audeklas su dešiniajame šone esančiomis uodegomis, o vėliavos kairėje pusėje išsiuvinėtas Žemaitijos didysis herbas. Šios reprezentacinės vėliavos laisvi kraštai apsiūti raudona virvele, prie koto tvirtinamos dvi raudonos virvelės su raudonais kutais.

Etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkos>>>