
Gavėnia ir į ją įsiterpiančios šventės
Per gavėnią, kuri prasidėdavo po Užgavėnių ir tęsdavosi iki Velykų, žmonės dar praėjusiame šimtmetyje daug dienų sausai pasninkaudavo – ypač trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Tuomet nebuvo galima valgyti mėsos, pieno, kiaušinių ir kitokių geresnių valgių. Valgydavo tik žuvį, silkes ir šiaip ką nors be mėsos ir pieno. Septynias savaites tokius pasninkus išlaikyti būdavo nelengva, nes visgi buvo dirbami darbai, kuriems reikėjo nemažai jėgų (pvz., vežamos ir kapojamos malkos).
Per gavėnią, kaip ir per adventą, katalikų Bažnyčia draudė piršlybas, vestuves, šokius ir kitas linksmybes (tokių draudimų nebuvo tik Mažojoje Lietuvoje, kurioje vyravo protestantizmas). Tačiau nepaisant draudimų, Dzūkijoje ir kai kur Aukštaitijoje visgi būta papročio per gavėnią rengti panašius kaip per adventą suėjimus ir vakarojimus, kurių metu jaunimas žaisdavo tradicinius adventinius žaidimus („Ievaro tiltą“, „Katiną“ ir kt.).