Rudens lygiadienis dabar siejamas su Baltų vienybės diena, švenčiama rugsėjo 22-ąją. Ši šventė įtvirtinta bendru Lietuvos ir Latvijos Seimų nutarimu siekiant pažymėti baltų genčių vienybę Saulės mūšyje 1236 m., kai buvo nugalėtas Kalavijuočių ordinas. Ta proga Lietuvoje, Latvijoje ir kitose baltų žemėse kasmet rengiama Baltų vienybės ugnies sąšauka: ant piliakalnių ir kitose baltų genčių istoriją įprasminančiose vietose uždegama ugnis, prisimenant seną būdą pranešti kitiems apie gresiantį pavojų ar kitą svarbią žinią, kviečiant susivienyti. Daug kur Lietuvoje prigijo tradicija šventei sukurti įvairias šiaudines ar nendrines figūras su baltų ženklais, o ypač šiaudinę ožio skulptūrą, kurią sudeginant simbolizuojama senovinė auka už gerą derlių.

Rudens lygiadienis nuo seno susijęs su rugsėjo 29 dieną švenčiamomis Dagotuvėmis, arba Dagos švente, kuri krikščionių bažnyčios buvo pavadinta Šv. Mykolo diena (Mažojoje Lietuvoje prigijo  Mikelio šventės pavadinimas). Rugsėjo pabaigoje jau būna sudygę žiemkenčiai, tad, matyt, tai ir nulėmė Dagotuvių (Dagos) šventės pavadinimą. Pagal senuosius šaltinius per šią šventę kaip padėka dievams buvo aukojamas ožys ir rengiamos bendruomeninės vaišės. Istorikas J. Dlugošas rašė, kad ta šventė buvo kaip rudeniniai sambariai (sambarvės). Šventės prasmę tyrinėjusio A. J. Greimo manymu, Dagotuvės buvo viena iš svarbesnių kalendorinių švenčių, į kurią suburiama visa žmonių bendruomenė ir aukojant ožį sukviečiami pagrindiniai dievai, o ypač tikimasi Velino (požemio, šalčio ir tamsybių valdovo) pagalbos, kad jis globotų jau sudygusius grūdus ir padėtų iškentėti visus išbandymus per šaltą žiemą.