
Su parskrendančiais paukščiais susijusios šventinės dienos
Į gavėnios laikotarpį įsiterpia su parskrendančiais paukščiais susietos dienos, nors kai kurios gali pasitaikyti ir po Velykų.
Vieversio diena (Šv. Motiejus) – vasario 24-oji. Vieversys dar vadinamas cyruliu, jis pirmasis pasirodo laukuose. Tą dieną suaugusieji vaikus ragindavo dukart apibėgti apie trobą, paskui iki galulaukės ir vėl namo, kad visus metus būtų greiti kaip vyturiai. Merginos sniegu triskart gerai nusiprausdavo, kad išlaikytų veido skaistumą net per vasaros kaitrą. Vieversio dieną būta draudimų: tuomet vengta sijoti miltus (kad pasėlių vasarą neužpultų amarai), merginoms šukuoti plaukus (kad vištos vasarą neiškapstytų darželių). Iki šios dienos reikėdavo spėti suverpti visas vilnas.
Kovų (kovarnių, špokų) diena (Šv. Kazimieras) – kovo 4-oji. Tuo laiku į Lietuvą parskrenda kovarniai, vis labiau ryškėja pavasario požymiai. Tą dieną ūkininkai nors trumpam praverdavo tvartų duris, norėdami pradžiuginti galvijus saule ir pirmais pavasario garsais. Daugelyje vietovių rengiami atlaidai Šv. Kazimiero garbei, po pamaldų vyksta mugės. Vilniaus krašte nuo XVII a. pradžios istoriškai susiformavo Kaziuko mugė, pasižyminti triukšmingomis kostiuminėmis eisenomis ir kitomis tradicijomis, tarp kurių bene ryškiausia – prekyba savitomis šiam kraštui būdingomis puošniomis verbomis, kurias žmonės įsigydavo, kad galėtų pasididžiuoti savo verba Verbų sekmadienį. Visoje Lietuvoje buvo mada iš mugės vaikams ir kitiems namiškiams parnešti „muginukais“ vadinamų lauktuvių, o jauni vyrai savo merginoms pirkdavo „širdelę“ – širdies pavidalo meduolį arba pyragaitį.