Trijų Karalių švente užbaigiamas tarpušventis.  Katalikų bažnyčios liturgijoje ši šventė skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui, kai iš Rytų šalies į Jeruzalę pasveikinti gimusio kūdikėlio Jėzaus atvyko stebuklingos žvaigždės vedami trys išminčiai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Liaudies sąmonėje išminčiai virto karaliais, nusistovėjo saviti papročiai.

Lietuvoje nuo XVI a. žinomas paprotys šios šventės proga žymėti duris trim kryželiais arba pirmosiomis karalių vardų raidėmis – taip siekiama apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių. Daugeliu atvejų Lietuvos kaimuose XIX–XX a. namus šiais simboliais pažymėdavo persirengėliai „trys karaliai“. Jie aplankydavo kiekvienus namus, visus sveikindami giesmėmis, vaišindamiesi ir rinkdami dovanas. Nors šių persirengėlių vaidinimai daugiausia krikščioniško siužeto, tačiau šis paprotys perėmė ir kai kuriuos senesnės kilmės motyvus: pavyzdžiui, užėję į namus „trys karaliai“ duodavo vaikams dovanų ir eidavo su jais ratelius, o Aukštaitijoje „karaliai“ vilkėdavo išverstais kailiniais (kaip būdinga ir kitiems kalendorinių švenčių persirengėliams).

Seniau ši diena dar buvo vadinama Kūčelėmis.