Naujienos

Aptarti regionų heraldinių ženklų kūrimo principai

2020 m. spalio 23 d. Etninės kultūros globos taryboje įvyko laikinosios darbo grupės posėdis, kuriame aptarti etnografinių regionų heraldinių ženklų kūrimo bendrieji principai.

Posėdyje pirmiausia analizuota problema – vietos bendruomenės nuomonės ignoravimas kuriant tiek etnografinių regionų, tiek mažesnių vietovių heraldinius ženklus. Pateikta pavyzdžių, kai sukuriami herbai, kurie neatitinka vietovės istorijos ir vietos žmonių kultūrinės tapatybės, arba atsisakoma patvirtinti vietos žmonių pasirinktus heraldinius ženklus. Šią problemą geriausiai iliustruoja Mažosios Lietuvos herbo kūrimo istorija: jau prieš šešerius metus Mažosios Lietuvos bendruomenė sutarė ir mokslo studijomis pagrindė, kad centrinis regiono herbo simbolis turėtų būti briedis, tačiau šis jų pasirinkimas yra ignoruojamas Lietuvos heraldikos komisijoje.

Nutarta parengti raštą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimui, kuriame būtų teikiamas siūlymas papildyti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų  įstatymo 3 straipsnį atskira dalimi įtvirtinant nuostatą, kad kuriant vietovių, etnografinių regionų heraldinius ženklus turi būti atsižvelgiama į vietos, etnografinių regionų žmonių nuomonę; taip pat turi būti remiamasi atlikta istorine studija ar kitu istoriniu pagrindimu.

Posėdyje aptarta ir kita problema – vietos bendruomenės nuomonė nebūtinai yra vieninga. Tai puikiai iliustruoja EKGT pasiekęs jaunų Žemaitijos visuomenininkų nepasitenkinimas dabar egzistuojančiais Žemaitijos heraldiniais ženklais. Posėdžio dalyvių nuomone, būtina išgryninti etnografinio regiono bendruomenės nuomonės apibendrinimo mechanizmą ir nustatyti, kas gali pateikti regiono heraldinių ženklų projektą Lietuvos heraldikos komisijai. Nutarta pasiūlyti Seimui ir LHK, kad bendros etnografinio regiono atstovų nuomonės dėl regiono heraldinių ženklų apibendrinimą organizuotų EKGT regioninės tarybos, į diskusiją įtraukdamos politikos, kultūros ir mokslo sričių atstovus.  

Dar vienas posėdyje analizuotas klausimas – būtinybė tobulinti dabar egzistuojančius etnografinių regionų heraldinius ženklus.

Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai (išskyrus Mažąją Lietuvą, kurios herbas dar nėra suderintas LHK) yra aprašyti pernai EKGT patvirtintose Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkose. Tačiau šie ženklai nėra galutinai įteisinti – juos dar turėtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tačiau LHK neskuba etnografinių regionų heraldinių ženklų teikti Prezidentui tvirtinti, nes kai kurių etnografinių regionų herbų ir vėliavų projektai buvo suderinti gana seniai, o šiuo metu yra pasikeitę heraldikos projektams keliami reikalavimai. Todėl LHK nuomone, kai kuriuos etnografinių regionų heraldinių ženklų projektus reikėtų peržiūrėti ir patikslinti.

Šiai minčiai pritaria ir nemenka dalis EKGT narių, kritiškai žvelgiančių į lotyniškus užrašus etnografinių regionų heraldikoje. O paskutiniu metu EKGT pasiekė ir kai kurių Žemaitijos visuomenininkų nuomonė, kad dabar įtvirtinti Žemaitijos heraldiniai ženklai daug kam yra nepriimtini dėl tos pačios priežasties – lotyniško užrašo, taip pat ir dėl kitų detalių.

Remiantis šiais pastebėjimais EKGT darbo grupės posėdyje nutarta įpareigoti EKGT regionines tarybas artimiausią posėdį skirti regiono heraldikos tobulinimo klausimui, pakviesti į posėdį visus suinteresuotus asmenis.

EKGT informacija
Nuotraukoje – Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarkoje aprašytas didysis Žemaitijos herbas.

X